Klausimo paieška




 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

(12.02.2007)  Noriu paprašyti Jūsų patarimo, kaip man elgtis šioje situacijoje.
Prieš du metus dirbau Norvegijoje, vykau ten per įdarbinimo agentūrą. Jau geri metai kaip gaunu iš Norvegijos mokesčių institucijų įvairius laiškus- iš pradžių pajamų deklarcijas (mokesčių kortelė), po to reikalavimus sumokėti mokesčius Norvegijos karalystei (kurie tokio dydžio, kad aš niekada neuždirbau tiek pinigų). Nuo pat pirmojo laiško gavimo informavau savo agentūrą, ši patikino, kad visi mokesčiai yra sumokėti ir galiu ignoruoti tuos laiškus. Vėliau gavau laišką iš Lietuvos VMI, kuri reikalavo sutvarkyti tuos reiklalus, kadangi Norvegijos mokesčių institucijos kreipėsi pagalbos į ją (remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi). Priešingu atveju ši byla bus perduota anstoliams vykdyti.
Buvo sutarta su mano agentūra, kad ji sumokės visus reikiamus mokesčius, todėl ir mano gaunamas atlyginimas buvo žymiai mažesnis nei nurodytas mano sutartyje ; ne kartą kreipiausi į jos direktorių, šis sakė, kad ta agentūra uždaryta (ji buvo kažkokia tarptautinė, būstinė kiek žinau Amerikoje) dėl to yra sunkumų gaunant reikiamus dokumentus. Reikėjo siųsti savo asmens duomenų kopijas, darbo sutarties, kurį dabar dirbu Lietuvoje kopiją, grįžimo į Lietuvą kelto bilieto kopiją ir pan., kad įrodyčiau, jog esu Lietuvoje. Panašių laiškų iš Norvegijos gaunu kas mėnesį, atrašiau daug laiškų jiems o taip pat savo agentūrai, realių postūmių nėra, o laukimas ir nežinomybė jau pradeda vesti iš kantrybės. Jaučiu, kad agentūra nededa visų pastangų šiai problemaI išspręsti, tik tvirtina, kad viskas yra sutvarkyta. Ir kodėl šie finansinio pobūžio laiškai siunčiami man, o ne įdarbinimo agentūrai?
Ar galėčiau paduoti savo agentūrą į teismą už įsipareigojimų nevykdymą? O gal apskųsti Norvegijos mokesčių institucijų sprendimą? Kiek kainuotų teismo išlaidos ir ar būtų galimybė šią bylą laimėti?
Nemačius dokumentų vienareikšmiškai sunku atsakyti. Tačiau susidaro vaizdas, jog būtent įdarbinimo agentūra nesumokėjo mokesčių arba nesutvarkė visų reikiamų dokumentų ir Norvegijos mokesčių inspekcija yra niekuo dėta. Apskųsti Norvegijos mokesčių inspekcijos sprendimą galima būtų tik Norvegijoje, taigi, net neįsivaizduoju kas galėtų pagelbėti ir kiek tai kainuotų. O laiškai siunčiami Jums greičiausiai dėl to, kad Norvegijos mokesčių inspekcija turi informaciją apie Jus, kaip dirbusį Norvegijoje asmenį. Kaip minėjau, manau, jog didžiausia kaltė yra Jūsų įdarbinimo agentūros. Jeigu jau ji aiškina, kad viskas sutvarkyta, tuomet ji turėtų turėti išsamią informaciją apie Jūsų gautą darbo užmokestį ir sumokėtus mokesčius - juk tokie dalykai privalo būti įtraukti į įmonės buhalteriją, nes pinigai įmonėje negali iš niekur ateiti ir niekur dingti. Siūlyčiau raštu kreiptis į įdarbinimo agentūrą, reikalaujant nurodyti Jūsų gautas pajamas bei nuo jų atskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, jei jie tai padarė. Jie jie nesugebės Jus nurodyti prašomą informaciją, bent jau žinosite, kas kaltas. O mokesčių inspekcijai manau reiktų pateikti Jūsų darbo sutartį, kurioje turėtų būti nurodyta, kas turėtų mokėti mokesčius.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(12.02.2007)  Iškilo tokia problemėlė: dirbu parduotuvėje pardavėja, o mano vedėja visiškai nesiskaito su manimi ir ne tik. Nusprendėn išeiti iš darbo, kadangi vedėja yra labai bjaurus zmogus. Norim paduoti prašymą apie išėjimą iš darbo ir paiimti "biuletenį". Dirbu jau apie 2 metus. Kaip padaryti viską, kad pačioms nenukentėti? Ar galima tą pačią dieną, kai gautas "biuletenis" neiti į darbą? Prašymą rašysiu 2 egzemploriais ir manau jai padouti, ar visdėlto reikia tiesiai į buhalteriją?? Nes galimas toks atvejis, kad ji tiesiog neperduos arba išmes visai...
Jei norite užsitikrinti, kad prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo būtų tinkamai priimtas, reiktų įteikti administratorei ir / arba sekretorei, kuri ant prašymo kopijos ar antro egz. uždėtų antspaudą arba įrašytų, kad prašymas gautas. Nedabingumo pažymą galite gauti tokiu atveju, jei yra pagrindas ją gauti, t.y. turite sveikatos sutrikimų. Esant laikinam nedarbingumui, galite neiti į darbą nedarbingumo pažymoje nurodytu laikotarpiu, o vėliau reikia pažymos galiojimą pratestį, arba nutraukti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(31.01.2007)  Laba diena,

Radau siame portale toki klausima ir atsakyma:

\"Sveiki, jei bandomasis laikotarpis yra 3 menesiai, ir per ta bandomaji laikotarpi as isejnu is darbo. ar as privalau pagal istatyma atidirbti 14 dienu?
Aciu
Priklauso nuo to, kieno iniciatyva nustatytas bandomasis laikotarpis. Jei jis nustatytas darbdavio iniciatyva ir tai numatyta darbo sutartyje, tuomet Jūs privalote išdirbti 14 dienų nuo prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo dienos. Jei išbandymo terminas nustatytas Jūsų iniciatyva arba neįrašyta, kieno iniciatyva, tuomet galite nutraukti darbo sutartį įspėjusi darbdavį prieš 3 dienas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.\"

Gal galite pateikti darbo kodekso istatyma, kuriuo remiantis per darbdavio iniciatyva paskirta bandomaji laikotarpi reikia atidirbti 14 dienu? Aciu
Darbo kodekso 107 str. nustato, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti
jam išeitinės išmokos.
2. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.
3. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

Darant šio straipsnio analizę ir išplaukia išvada, kad tas, kieno iniciatyva nustatytas bandomasis laikotarpis, turi teisę nutraukti darbo sutartį, įspėjęs kitą pusę prieš 3 dienas, o ne prieš 14, tuo atveju, jei bandomasis laikotarpis dar nepasibaigęs. Jei norite, galite papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(19.01.2007)  Laba diena. Įmonėje pradirbau 7 metus. Pastaruosius metus buvau vaiko, iki jam sukaks 1 metai, auginimo atostogose. Atėjus į darbą man pasiūlė šalių susitarimu išeiti iš darbo, sumokant 6 atlyginimų kompensaciją. Aš nesutikau ir paprašiau 9 mėn kompensacijos. Tada darbdavys pasakė, kad man sumokėti daugiau negali ir aš galiu toliau tęsti darbą, tik šiuo atveju mane seks, terorizuos ir bandys visais būdais įrodyti darbuotojo kaltę ir atleisti iš darbo be kompensacijų. Šiuo metu turiu nedarbingumą dėl ligos. Norėčiau paklausti Jūsų patarimo:
1. Ar šiuo atveju galima lengvai prisikabinti ir įrodyti darbuotojo kažkokią kaltę ir jį atleisti (darbas vadybininko- važiuoti pas klientus ir pristatinėti produktus)?
2. Ar aš galiu 2 metų bėgyje kada noriu išeiti motinystės atostogoms iki vaikui sukaks 3 metai, jei prasidės teroras darbe ir grįžti anksčiau nei sukaks terminas iš šių atostogų?
3. Kokia kompensacija man priklausytų, jei aš bandyčiau su jais tartis?
4. Ar įmanoma įrodyti teisme, kad buvo tikslingai bandyta susidoroti su darbuotoju?
Dėkoju už Jūsų atsakymus.
1. Esant dideliam norui, viską galima. Galima prigalvoti pvz. prekių pavyzdžių trūkumų, klientų nusiskundimų, materialinių vertybių dingimų, ataskaitų nebuvimų, planų neįvykdymų, išgalvotų pareigų neįvykdymų ir pan. Be to, gali būti griežtai kontroliuojamas laikas, kada ateinate į darbą ir išeinate, už vėlavimą 10 ar 15 min. gali būti skiriama drausminė nuobauda ir pan. Taip pat, jei turite tarnybinį mobilų tel., jis gali būti paimtas, turėsite darbo reikalais naudoti savo, taip pat ir pati mokėti. Taip pat, jei naudojate tarnybinį automobilį ir jis gali būti atimtas. Nesakau, kad taip atsitiks, tiesiog bandau prognozuoti.
2. Vaiko priežiūros atostogų iki trejų metų galima išeiti bet kada, bet kada sugrįžti, vėl išeiti (darbo kodekso 180 str.). Tik apie išėjimą atostogauti ar grįžimą iš atostogų, darbdavį reikia įspėti ne vėliau kaip prieš 14 d.
3. Nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
2. Nutraukus darbo sutartį kitais darbo kodekse (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
4. Teismas visuomet vadovaujasi tokiais įrodymais: rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, video medžiaga ir pan., t.y. bet kokiais įrodymais, susijusiais su vertinamu atveju. Dėl vienų ar kitų aplinkybių įrodymų vertinimo vienareikšmiškai sunku atsakyti - kiekvienas atvejis yra individualus, o vienas įrodymas dažnai nebūna tiek reikšmingas, kad nulemtų bylos baigtį. Turi būti įrodymų visuma.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(19.01.2007)  Laba diena, norėjau pasiteirauti. Asmuo turi nepertraukiamą didesnį negu 25-erių metų stažą įmonėje. Darbo pobūdis - ligoninės virtuvės šeimininkė. 15metų asmuo dirbo toje pačioje darbovietėje turėdamas III invalidumo gurpę. Metai laiko asmeniui yra nustatytas 40proc. darbingumo lygis. Medicininės komisijos išvadoje numatyta, jog asmuo gali dirbti ne daugiau kaip 6val. per dieną. Daugiau negu pusę metų asmuo, turėdamas 40proc. darbingumo lygį, sėkmingai dirbo tose pačiose pareigose. Pasikeitus vadovui, siekiama asmenį atleisti, motyvuojant tuom, jog jam negali būti suteikiama darbo vieta, kadangi nėra įstaigoje asmens, sutinkančio dirbti ne pilną darbo dieną.
Ar šis atleidimas tesisėtas? Jei taip, pagal kokį DK straipsnį tai galima padaryti?
Ačiū už atsakymą.
Pagal bendrą tvarką, darbuotojas gali būti atleistas neesant jo kaltei tik po to, jei jis raštu atsisako nuo kito pasiūlyto darbo. Tik atkreipiu dėmesį į tai, jog darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės
pažeistų darbdavio interesus. Na, o esant kaltei, darbuotojas gali būti atleistas tik pagal darbo kodekse griežtai reglamentuotą tvarką, prieš tai darbuotojui turėtų būti taikyta drausminė atsakomybė. Nebent pažeidimas būtų šiurkštus. Bet kokiu atveju, darbuotojo nuomone neteisėtas atleidimas gali būti ginčijamas teisme.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(18.12.2006)  Laba diena. Norėčiau paklausti, ar priklauso išeitinė pašalpa valstybės tarnautojui, išeinant į pensiją. Jei taip tai kokio dydžio, darbo stažas 40 metų. Ačiū.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p. nustatyta, jog pagrindas atleisti valstybės tarnautoją atsiranda tuomet, kaip jam sueina 62 m. ir 6 mėn. Tuo tarpu to paties įstatymo 41 str., kuris nustato išeitines išmokas ir kompensacijas, nenumato valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p. kaip pagrindo išmokėti darbuotojui išeitinę kompensaciją, nebent jis būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Taigi, šiuo atveju išeitinė išmoka nepriklauso.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(18.12.2006)  Laba diena.pries 2,5metu isidarbinau vienoje parduotuveje. Tuo metu laukiausi vaikelio. Pradirbusi 1 men., isejau "ant biliotenio" del komplikuoto niestumo. Beveik iki gimdymo pragulejau ligonineje. Budama 7men niescia isejau dekretiniu atostogu. Gimus vaikui gaudavau 93,75lt. kadangi nesu pradirbusi per 12 men. 3men. ir per 24 men. 6men.Tai is sodros negaudavau jokiu pinigu, gaudavau kaip nedirbanti moteris. Taciau mano darbo knygele dirbo,ejo mano darbo stazas. Dabar pries 3men grizau i darba, taciau jau dabar nebedirbu. Bendrai ziurint pradirbau 2,8metus. Noreciau suzinoti kas man priklauso, ar priklauso man iseitines, ar priklauso atostoginiai ir apskritai ko as galiu reikalauti. Prasau padeti man suzinoti mano teises.Is anksto ACIU.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas, mano nuomone, kurią patvritino darbo inspekcija, priklauso už visą darbo stažą toje darbovietėje - 2,8 m. pagal darbo kodekso 170 str., Išeitinė išmoka priklausytų taip pat, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukta ne Jūsų pageidavimu, o darbdavio iniciatyva, neesant Jūsų kaltei.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(15.12.2006)  Įsidarbinau UAB \"Senukų prekybos centras\". Sudaryta neterminuota darbo sutartis. Nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Šio laikotarpio stebėtojas yra padalinio/skyriaus vadovas.
Kitos darbo sutarties sąlygos,dėl kurių šalys sulygsta(pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 4ir 5 dalis, 119 straipsnį, 158 straipsnio 6 dalį , 168 straipsnio 2 dalį, 182, 185 straipsnius, 195 straipsnio 6 dalį, 221 straipsnio 2 dalį, kitus straipsnius , taip pat kitus teisės aktus)
Padaviau prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nes kantrybę viršijo direktoriaus bei pavaduotojos diletantuškumas bei nesiskaitymas su manimi kaip garantinio remonto skyriaus darbuotoju. Direktorius man paaiškino, kad pareiškimas priimtas, bet man reikės atidirbti 14 darbo dienų.
Kiek aš žinau , bandomojo laikotarpio laiku ne tik darbdavys įvertina mano sugebėjimus , bet ir aš galiu įvertinti savo vadovų sugebėjimus. Todėl ašnoriu išeiti iš to darbo Panevėžio Senukų padalinio per 3 darbo dienas. Ar turiu tokią teisę?
Jei darbo sutartyje yra įrašyta būtent taip: "Nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui",
tai pagal darbo kodekso 107 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog "Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos<..>" tik darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tris dienas o ne darbuotojas. Jei būtų įrašyta, kad bandomasis laikotarpis nustatytas abiejų šalių iniciatyva arba darbuotojo pageidavimu, tuomet ir darbuotojas galėtų nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas, o ne prieš keturiolika.
Jūs atveju, Jūs privalote išdirbti keturiolika dienų skaičiuojant nuo prašymo atleisti iš darbo atleidimo dienos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(11.12.2006)  Laba diena,
nevyriausybinės organizacijos, kurioje dirbu savanore, buhalterė, prieš kelias dienas žodžiu įspėjus direktorių apie išėjimąi iš darbo, nuo š.m. gruodžio 1 d. \"pati save atleido\", t.y. nunešė reikiamus popierius į sodrą. Jokio raštiško prašymo apie išėjimą iš darbo nebuvo pateikta. Ar buhalterės veiksmai teisėti? Kaip šiuo atveju turi elgtis direktorius? Dėkoju už atsakymą.
Dalia
Tai jau būtų galima traktuoti kaip dokumentų klastojimą, nes turėjų būti pasirašytas darbo sutarties nutraukimas. Be to, Sodrai pateikia forma 2a - SD turėjo būti pasirašyta įmonės vadovo.
Siūlyčiau kreiptis į policiją dėl ikiteisiminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų ir parašų klastojimo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(11.12.2006)  Laba diena
Sio metu esu mokimosi atostuogose. Darbdavys pranese kad pasibaigus atostogams turesiu atidirbti dvi savaites ir darbo sutartis bus nutraukta. Paaiskino kad jei noresiu galesiu parasyti prasyma savo noru del darbo sutarties nutraukimo. As jokiu prasymu rasyti nenoriu, kaip ir prarasti darba. Pagal kokias priezastis ir staipsnius jie gali nutraukti su manimi darbo sutarti. Ar priklauso man kompensacija? Dirbu 6 menesius.
Bandomajam laikotarpije ( per pirmuosius trys menesius) rasiau pasiaiskinima del dingusios saskaitos fakturos. Dirbu pardaveja kasininke.
Ar teisetas darbo grafikas 7 darbo dienos 7 laisvos kai per savaite isdirbama 75 valandos po 11 darbo dienosmis ir po 10 savaitgaliais?
Pagal įstatymą paprastai darbo sutartis nutraukiama arba darbuotojo prašymu (127 str.), arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (136 str.), arba darbdavio iniciatyva ir be darbuotojo kaltės (129). (Yra ir daugiau pagrindų). Jei darbdavys ketina Jus atleisti dėl Jūsų kaltės, tuomet tam turi būti pagrindas - gauta nuobauda arba šiurkštus pažeidimas. Jei to nėra, o darbdavys vis tiek Jus atleis dėl Jūsų kaltės, tuomet galima bandyti teismo keliu ginčyti neteisėtą atleidimą.
Išeitinė kompensacija priklausys tik tuo atveju, jei būsite atleistas iš darbo neesant Jūsų kaltės, darbdavio iniciatyva.
Pagal darbo kodekso 144 str.
1. darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai
ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
Dėl per ilgo darbo laiko galite kreiptis į valstybinę darbo inspekciją www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(29.11.2006)  Laba diena,

Noreciau gauti informacijos. Dirbu antra menesi nuo s.m. spalio 5d. pagal laikina darbo sutarti iki lapkricio 6d., darbdavys sutarti pratese dar vienam menesiui iki gruodzio 6d. Po gruodzio 6d. sutartis automatiskai bus pratesta neterminuotam laikotarpiui. Kada butu galima parasyti pareiskima del isejimo is darbo - ar iki tos gruodzio 6d., kol sutartis dar neprasitese automatiskai, ar suejus tam terminui? Ir kaip del sio menesio atlyginimo, ar bus ismoketas bet kokiu atveju? Aciu labai!
Galite tiesiog iš karto parašyti darbdaviui raštą, nelaukiant gruodžio 6 d., jog pageidaujate nutraukti lainikąją darbo sutartį gruodžio 6 d. jos terminui pasibaigus, nenorite pratęsti jos galiojimo ir prašote atsiskaityti su Jumis paskutinę Jūsų darbo dieną. Darbdavys privalo sumokėti visus Jūsų uždirbtus pinigus, proporcingai faktiškai Jūsų dirbtam laikotarpiui.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(23.11.2006)  Laba diena, norėčiau pasiteirauti: UAB yra prokūristas (prokūra įregistruota Juridinių asmenų registre), turintis įgaliojimą bendrovės vardu pasirašyti dokumentus ir veikti bendrovės vardu, bet nuo 2006-11-22 bendrovėje bus paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, kuris pagal pareiginius nuostatus pavaduos gen.direktorių. Klausimas: kas turi pirmenybė pasirašyti dokumentus prokūristas ar naujai paskirtas gen. direktoriaus pavaduotojas, ar nereikia pranešti Juridinių asmenų registrui apie gen.direktoriaus pavaduotojo paskyrimą ir anuliuoti prokūrą.
Iš anksto dėkoju už atsakymus.
Egzistuoja tam tikri skirtumai tarp asmens, kuriam išduota prokūra (prokūristo) ir pvz. direktoriaus pavaduotojo. Prokūristas gali būti nebūtinai įmonės darbuotojas. Kol prokūra galios, tiek direktoriaus pavaduotojas, jei jam yra pavesta atlikti tam tikras f- jas, tiek prokūristas galės veikti jiems suteiktų įgaliojimų ribose, nepriklausomai vienas nuo kito. Įstatyme yra tam tikri ribojimai prokūristui:
1. Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:
1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;
2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;
3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;
4) duoti prokūrą;
5) priimti į įmonę dalininkus.
2. Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.
Jei nebenorima, kad prokūristas toliau veiktų įmonės vardu, turėtų būti tiesiog panaikinama prokūra. Registrų centrui paprastai pranešama tik apie valdybos narių arba įmonės direktoriaus pasikeitimus. Apie pavaduotojus paprastai nepranešama. Pagal įstatymą, jei nėra įmonėje valdybos, visais atvejais bendrovės vardu veikia direktorius.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(09.11.2006)  Laba diena,

Paskutiniam savo darb isdirbau 5 metus, bendras darbo stazas 7 metai. Siuo metu esu vaiko prieziuros atostogose, kol jam sueis 3 metai. Planuojame antra vaikuti, ir noreciau issiaskint:
1) ar pagimdzius iki kol pirmam vaikui sueis 3 metai, man priklausytu ir uz antra vaika panasi ismoka (turiu omeny uz dekreta ir procentai nuo mano buvusio ankstesnio atlyginimo) iki jam sueis 1 metai, ar as tik gauciau pasalpa po 90 Lt uz abu vaikus?
2) jeigu pirmajam vaikui jau butu sueje 3 metai, taciau tuo metu as dar nebuciau pagimdziusi antro vaiko, ar budamai paskutiniuose nestumo menesiuose man prikalusytu dekterines atostogos?

Buciau nepaprastai dekinga uz atsakyma.

pagarbiai,
Nijole
1) LR Vyriausybės 2001 - 01 - 25 nutarimo Nr. 86, "Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" punkte Nr. 16 nustatyta, jog tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas. Taigi, Jums priklauso motinystės išmoka, iki vaikui sueis vieneri metai tokia tvarka: motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 procentų; nuo 2007 m. sausio 1 d. -85 procentai; nuo 2007 m. liepos 1 d. - 100 procentų, iki vaikui sukaks 6 mėnesiai; už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai, - 85 procentai šios pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
2) vadovaujantis minėtų nuostatų tuo pačiu 16 punktu manau, kad priklausytų, tačiau siūlyčiau papildomai pasikonsultuoti teritoriniame sodros skyriuje (www.sodra.lt) ir/arba valstybinėje darbo inspekcijoje (www.vdi.lt).

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(07.11.2006)  Sveiki,
akcinė bendrovė kolektyvinės sutarties neturi. Ar taikytinas DK 194 str. (Mokėjimas už darbą švenčių ir poilsio dienomis) Darbo kodekso 195 str. (Mokėjimas už prastovos laiką) 1, 2, 3, 4 punktams?
Dėkojame
Manau, kad tik 194 str. 2 dalis galėtų būti taikoma 195 str., t.y. kai darbas šventinę ar poilsio dieną numatytas pagal grafiką. Nes priešingu atveju šventinę ar poilsio dieną darbuotojui ir taip neprivalu eiti į darbą, tai nemanau, kad darbdavys turėtų pareigą už tai mokėti. Tačiau siūlau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje. Daugiau info www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(07.11.2006)  Laba diena,

Norėčiau, kad Jūs suteiktumėte tokios inforacijos.

Esu priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį (vaduoju darbuotoją esančią neštumo ir gimdymo atostogose) iki gruodžio 3 d. Šiuo metu aš esu išleista nėštumo ir gimdymo atostogoms. Žinau, kad darbdavys manęs negalės atleisti gruodžio 3 d. O tik pagal 132 str. t.y. po nėštumo ir gimdymo atostogų praėjus 1 mėn. Nėštumo ir gimdymo atostogos baigiasi vasario 15 d. Tai pagal kokį straipsnį mane atleis (ar pagal pasibaigusią terminuotą sutartį ar pagal ką?) Tai labai man svarbu.

Labai ačiū už atsakymą
Yra skirtumas tarp terminuotos darbo sutarties, ir laikinosios darbo sutarties 132 str. prasme: laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne
ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos,
atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų.
Jei Jūsų sudaryta darbo sutartis neatitinka šių sąlygų, o tiesiog yra terminuota sutartis, tokiu atveju darbdavys Jus gali atleisti tik pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms bei praėjus dar vienam mėnesiui. O pagrindas Jus atleisti iš darbo manau būtų darbo kodekso 126 str. (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui) su nuoroda į 132 str. Siūlyčiau papildomai pasikonsultuoti darbo inspekcijoje. Daugiau info www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(07.11.2006)  sveiki,noriu paklausti:dabar esu vaiko priežiūros atostogose,dirbau prieš dekretą degalinėje.degalinę dabar perpirko kiti savininkai.Ar dar yra saugoma mano darbo vieta?Ar naujasis savininkas gali mane atleisti,ar privalo mane priimti atgal?Degalinės paskirtis nepasikeitė,nei pavadinimas.
Aš buvau parašius prašymą vaiko priežiūros atostogoms iki metų,bet noriu parašyti iki 3 metų.Ar naujasis savininkas nelieps rašyti prašymo dėl išėjimo iš darbo savo noru?
Darbuotojai nebuvo perspėti kad pasikeis savininkai,ir jokių garantijų nėra kad liks darbe,kadangi naujasis savininkas nori statyti savo žmones.Ką man daryti?
Įmonės savininkų pasikeitimas nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti darbuotojus iš darbo. Jūs galite būti rami dėl savo darbo vietos, nes pagal darbo kodekso 132 str. darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie
nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus darbo kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.
Jei Jus kokiu nors būdu, naudojant psichologinį spaudimą, privers parašyti prašymą išeiti savo noru, tuomet Jūsų darbo vieta neišliks. Teisinio pagrindo Jūsų atleisti iš darbo neesant Jūsų kaltės, darbdavys neturi.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(07.11.2006)  Sveiki.
noreciau paklausti, jeigu darbdavys nemoka darbo uzmokescio(darbuotojas dirba AB, ir darbo uzmokestis yra 670 ir dienpinigiai, darbas uzsienyje), ar darbuotojas parases pareiskima, kad iseina is darbo del darbdavio kaltes, kad nemoka pinigu, atgaus visus jam priklausanciuos pinigus, t.y. ar bus su juo atsiskaityta uz visa isdirbta laika?aciu
Jei darbdavys nemoka, tikėtina, jog tai yra dėl to, kad neturi pinigų. Darbdavys privalo sumokėti atlyginimą tiek darbuotojui dirbant, tiek ir nutraukus darbo sutartį, jei yra įsiskolinimas. Jūsų atveju nieko nelieka, kaip tik kreiptis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(11.10.2006)  Esu pašauktas atlikti priverstinę karinę prievolę. Aš dirbantis asmuo. Kokios socialinės garantijos yra be to, kad darbdavys turi išsaugoti darbo vietą? Ačiū.
LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra įtvirtinta, jog iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų
kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
2. Profesinės karo tarnybos kariams mokama ligos pašalpa:
1) 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dydžio pašalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dydžio pašalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
2) 80 procentų kario tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa:
a) kai karys slaugo sergantį šeimos narį - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
b) kai slaugo sergantį iki 7 metų vaiką - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
c) kai stacionare slaugo sergantį vaiką iki 7 metų, taip pat vaiką iki 14 metų, sergantį onkohemotologine liga, po sudėtingos operacijos, traumos ar nudegimo - visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas.
3. Tapusiam laikinai nedarbingu pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudiminių pajamų kariui savanoriui ar aktyviojo rezervo kariui nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama 100 procentų mėnesinio rezervo kario atlyginimo dydžio nedarbingumo pašalpa.
4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios tarnybos metu kariui žuvus kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiems jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš
dalies padengti.
5. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo
išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.
6. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, o vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu - 70 procentų šia tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo. Nuo 2007 m. sausio 1 d. vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu
profesinės karo tarnybos kariams mokama 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo, nuo 2007 m. liepos 1 d. šios išmokos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6 mėnesiai, - 100 procentų, o likusį laiką - 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo. Profesinės karo tarnybos kariams, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.
7. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų tėvystės atostogų laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, jeigu jie gyvena santuokoje su kūdikio motina.
8. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(11.10.2006)  Laba diena, norejau paklausti, ar gali taip buti, dirbame vienoj AB, dirba 5 zmones, grafikas slenkantis, ir jau kelintas menuo dirbame virs 200 val. Kazkur 200-231val.
O apie atostogas jau metai ner ko svajot. Is anksto dekoju uz atsakyma, uz 4 dienu renkames i nesenai sukurta musu firmos profsajungos susiburima pirma, tai noretusi zinoti ko mes galime reikalauti is savo darbdavio.
Reikia žiūrėti, kas parašyta kolektyvinėje sutartyje, jei tokia įmonėje yra. Tačiau, bet kokiu atveju darbo kodekso 144 str. 3 d. nurodyta, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Taigi, dienai tektų 6,85 val. Atitnkamai, per 30 dienų mėnesį (30 X 6,85 val.) apytiksliai išeitų 205,7 val darbo valandų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(30.09.2006)  laba diena.

buvau priimta liepos 14d i darba bandomajam 3men laikotarpiui.pries tai nesu dirbusi.rugpjucio 18 susirgau ir turiu bileteni jau daugiau nei 2 men.norejau paklausti ar man priklausys ligos pasalpa.kokio dydzio ji bus?(atlyginimas buvo 750lt/men).ar iseinant is darbo savo noru man kas nors priklausys?
Pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos pašalpa priklauso asmenims, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų,
taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Taigi, jei iki šios darbovietės niekur nedirbote, tokiu atveju, ligos pašalpa Jums nepriklauso.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už
nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Užduokite klausimą:
 

Klausti gali tik registruoti CV Market vartotojai. Prisijungti galite portalo viršutiniame dešiniajame kampe suvedę prisijungimo vardą bei slaptažodį*.

Norėdami prisiregistruoti, spauskite mygtuką "Registruotis" ir užpildykite visus laukus.

Užsiregistravę ar prisijungę nueikite į Karjeros centrą (puslapio viršje) ir paspauskite lentelėje nuorodą "Užduoti klausimą" arba "Užduoti klausimą teisininkui".
 

CV Market - gerų darbų portalas!

*Jeigu neatsimenate slaptažodžio, po prisijungimo laukais spauskite "Pamiršote slaptažodį" ir galėsite jį pasikeisti nauju.

 
 
 
VIP darbo skelbimai
Pardavimų vadybininkai...
Pardavimų vadybininkai...
Gamybos technologė ( -...
Gamybos technologė ( -...
Projektuotojas - konst...
Projektuotojas - konst...
Gamybos  pagalbinis da...
Gamybos pagalbinis da...
Mechanikas
Mechanikas
Pardavimų vadybininkas...
Pardavimų vadybininkas...
Pardavimų vadybininkas...
Pardavimų vadybininkas...
English writer
English writer
Buhalterės (-io)
Buhalterės (-io)
Web Graphic Designer
Web Graphic Designer
Mėsininkas (darbas Kau...
Mėsininkas (darbas Kau...
Vertėjas - administrat...
Vertėjas - administrat...
Pardavimų vadybininkas...
Pardavimų vadybininkas...
Transporto vadybininka...
Transporto vadybininka...
Mechaniką - techniką
Mechaniką - techniką