Klausimo paieška




 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

(07.11.2006)  Sveiki,
akcinė bendrovė kolektyvinės sutarties neturi. Ar taikytinas DK 194 str. (Mokėjimas už darbą švenčių ir poilsio dienomis) Darbo kodekso 195 str. (Mokėjimas už prastovos laiką) 1, 2, 3, 4 punktams?
Dėkojame
Manau, kad tik 194 str. 2 dalis galėtų būti taikoma 195 str., t.y. kai darbas šventinę ar poilsio dieną numatytas pagal grafiką. Nes priešingu atveju šventinę ar poilsio dieną darbuotojui ir taip neprivalu eiti į darbą, tai nemanau, kad darbdavys turėtų pareigą už tai mokėti. Tačiau siūlau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje. Daugiau info www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(07.11.2006)  Laba diena,

Norėčiau, kad Jūs suteiktumėte tokios inforacijos.

Esu priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį (vaduoju darbuotoją esančią neštumo ir gimdymo atostogose) iki gruodžio 3 d. Šiuo metu aš esu išleista nėštumo ir gimdymo atostogoms. Žinau, kad darbdavys manęs negalės atleisti gruodžio 3 d. O tik pagal 132 str. t.y. po nėštumo ir gimdymo atostogų praėjus 1 mėn. Nėštumo ir gimdymo atostogos baigiasi vasario 15 d. Tai pagal kokį straipsnį mane atleis (ar pagal pasibaigusią terminuotą sutartį ar pagal ką?) Tai labai man svarbu.

Labai ačiū už atsakymą
Yra skirtumas tarp terminuotos darbo sutarties, ir laikinosios darbo sutarties 132 str. prasme: laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne
ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos,
atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų.
Jei Jūsų sudaryta darbo sutartis neatitinka šių sąlygų, o tiesiog yra terminuota sutartis, tokiu atveju darbdavys Jus gali atleisti tik pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms bei praėjus dar vienam mėnesiui. O pagrindas Jus atleisti iš darbo manau būtų darbo kodekso 126 str. (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui) su nuoroda į 132 str. Siūlyčiau papildomai pasikonsultuoti darbo inspekcijoje. Daugiau info www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(07.11.2006)  sveiki,noriu paklausti:dabar esu vaiko priežiūros atostogose,dirbau prieš dekretą degalinėje.degalinę dabar perpirko kiti savininkai.Ar dar yra saugoma mano darbo vieta?Ar naujasis savininkas gali mane atleisti,ar privalo mane priimti atgal?Degalinės paskirtis nepasikeitė,nei pavadinimas.
Aš buvau parašius prašymą vaiko priežiūros atostogoms iki metų,bet noriu parašyti iki 3 metų.Ar naujasis savininkas nelieps rašyti prašymo dėl išėjimo iš darbo savo noru?
Darbuotojai nebuvo perspėti kad pasikeis savininkai,ir jokių garantijų nėra kad liks darbe,kadangi naujasis savininkas nori statyti savo žmones.Ką man daryti?
Įmonės savininkų pasikeitimas nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti darbuotojus iš darbo. Jūs galite būti rami dėl savo darbo vietos, nes pagal darbo kodekso 132 str. darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie
nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus darbo kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.
Jei Jus kokiu nors būdu, naudojant psichologinį spaudimą, privers parašyti prašymą išeiti savo noru, tuomet Jūsų darbo vieta neišliks. Teisinio pagrindo Jūsų atleisti iš darbo neesant Jūsų kaltės, darbdavys neturi.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(07.11.2006)  Sveiki.
noreciau paklausti, jeigu darbdavys nemoka darbo uzmokescio(darbuotojas dirba AB, ir darbo uzmokestis yra 670 ir dienpinigiai, darbas uzsienyje), ar darbuotojas parases pareiskima, kad iseina is darbo del darbdavio kaltes, kad nemoka pinigu, atgaus visus jam priklausanciuos pinigus, t.y. ar bus su juo atsiskaityta uz visa isdirbta laika?aciu
Jei darbdavys nemoka, tikėtina, jog tai yra dėl to, kad neturi pinigų. Darbdavys privalo sumokėti atlyginimą tiek darbuotojui dirbant, tiek ir nutraukus darbo sutartį, jei yra įsiskolinimas. Jūsų atveju nieko nelieka, kaip tik kreiptis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(11.10.2006)  Esu pašauktas atlikti priverstinę karinę prievolę. Aš dirbantis asmuo. Kokios socialinės garantijos yra be to, kad darbdavys turi išsaugoti darbo vietą? Ačiū.
LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra įtvirtinta, jog iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų
kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
2. Profesinės karo tarnybos kariams mokama ligos pašalpa:
1) 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dydžio pašalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dydžio pašalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
2) 80 procentų kario tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa:
a) kai karys slaugo sergantį šeimos narį - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
b) kai slaugo sergantį iki 7 metų vaiką - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
c) kai stacionare slaugo sergantį vaiką iki 7 metų, taip pat vaiką iki 14 metų, sergantį onkohemotologine liga, po sudėtingos operacijos, traumos ar nudegimo - visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas.
3. Tapusiam laikinai nedarbingu pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudiminių pajamų kariui savanoriui ar aktyviojo rezervo kariui nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama 100 procentų mėnesinio rezervo kario atlyginimo dydžio nedarbingumo pašalpa.
4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios tarnybos metu kariui žuvus kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiems jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš
dalies padengti.
5. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo
išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.
6. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, o vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu - 70 procentų šia tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo. Nuo 2007 m. sausio 1 d. vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu
profesinės karo tarnybos kariams mokama 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo, nuo 2007 m. liepos 1 d. šios išmokos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6 mėnesiai, - 100 procentų, o likusį laiką - 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo. Profesinės karo tarnybos kariams, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.
7. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų tėvystės atostogų laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, jeigu jie gyvena santuokoje su kūdikio motina.
8. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(11.10.2006)  Laba diena, norejau paklausti, ar gali taip buti, dirbame vienoj AB, dirba 5 zmones, grafikas slenkantis, ir jau kelintas menuo dirbame virs 200 val. Kazkur 200-231val.
O apie atostogas jau metai ner ko svajot. Is anksto dekoju uz atsakyma, uz 4 dienu renkames i nesenai sukurta musu firmos profsajungos susiburima pirma, tai noretusi zinoti ko mes galime reikalauti is savo darbdavio.
Reikia žiūrėti, kas parašyta kolektyvinėje sutartyje, jei tokia įmonėje yra. Tačiau, bet kokiu atveju darbo kodekso 144 str. 3 d. nurodyta, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Taigi, dienai tektų 6,85 val. Atitnkamai, per 30 dienų mėnesį (30 X 6,85 val.) apytiksliai išeitų 205,7 val darbo valandų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(30.09.2006)  laba diena.

buvau priimta liepos 14d i darba bandomajam 3men laikotarpiui.pries tai nesu dirbusi.rugpjucio 18 susirgau ir turiu bileteni jau daugiau nei 2 men.norejau paklausti ar man priklausys ligos pasalpa.kokio dydzio ji bus?(atlyginimas buvo 750lt/men).ar iseinant is darbo savo noru man kas nors priklausys?
Pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos pašalpa priklauso asmenims, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų,
taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Taigi, jei iki šios darbovietės niekur nedirbote, tokiu atveju, ligos pašalpa Jums nepriklauso.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už
nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(25.09.2006)  Sveiki,
bendrovės padalinyje pagal etatų sąrašą dirba 4 dispečeriai. Vienas iš jų atostogauja. Kaip būtų galima sumokėti už pavadavimą likusiems trims dispečeriams: ar pavaduojamas pamainas įtraukti į bendrą darbo laiko apskaitos žiniaraštį (sumokant už viršvalandžius), ar pavaduojamas pamainas įforminti pagal laikinąją darbo sutartį (šiuo atveju be viršvalandžių)? Kuris variantas teisiniu požiūriu priimtinesnis?
Ačiū
Kadangi pavadavimas yra susijęs su papildomu darbo krūviu, ko gero geriau būtų įforminti laikinąją darbo sutartį dėl antraelių ar papildomų pareigų. Nes pavadavimas susiję su esamų darbo sąlygų pakeitimu, o tai turi būti atliekama su darbuotojo sutikimu. Taip pat atkreipiu Jūsų dėmėsį į savaitinį darbo laiko ribojimą pagal darbo kodekso 144 str., kuriame sakoma: "maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. <..> Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų."

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(25.09.2006)  Laba diena! Vienas savininkas turi kelias maitinimo įmones. Vienoje iš jų dirbu aš. Toje įmonėje dirbau tris su puse metų. Šiuo metu, tą darboviete ruošiasi uždaryti ( mus perspėjo mėnesį prieš ). Man pasiūlė pereiti į kita darbovietę ( to pačio savininko , tas pats įmonės vardas ). Ar man priklauso išeitinė iš tos darbovietės. Nesvarbu ,kad ir pasiūlytų darbą už tą patį valandinį ir tas pačias pareigas? Jeigu aš nesutinku su tuo ką man pasiūlo ( su tuo pačiu valandiniu ir tas pačias pareigas , bet ilgesniomis darbo valandomis ) ar man privalo darbdavys sumokėti išeitnine kompensacija? IŠ ANKSTO DĖKOJU!!!
Jei darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, bet kokiu atveju, vadovaujantis darbo kodekso 140 str., darbuotojui privalo būti išmokėti išeitinė išmoka. Pagal darbo kodekso 30 str. lyg ir įmanoma įforminti darbuotojo perkėlimą iš vienos darbovietės į kitą (su darbuotojo sutikimu), jei dėl to susitaria buvęs ir naujasis darbdaviai, tačiau, kaip tai praktikoje daroma, sunku pasakyti. Siūlyčiau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje - www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(25.09.2006)  Pries du menesius isidarbinau i Siauliu imone vadybininke. Mano darbas Kaune ir jo regionose. Priimta i darba neterminotai, bet dabar pas jos pasikeite situacija ir mano etatas naikinamas, as pati gyvenu Kaune, Jie nori kad as parasyciau isejima savo noru, bet man tai nenaudinga, kokios mano galymibes ir su kokiomis salygomis as tureciau sutikti o del kokiu galieciau deretis? Aciu
Jei rašysite prašymą savo noru, prarandate teisę gauti išeitinę išmoką. O šiaip, darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas(jei tokių yra) Jums priklauso bet kokiu atveju. Grečiausiai, tik siekdamas išvengti išeitinės išmokos sumokėjimo darabdavys ir siūlo Jums rašyti prašymą savo noru. Beje darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu atveju, išeitinė išmoka taip pat nepriklauso. Taigi, galite spręsti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(25.09.2006)  Laba diena,
bendroveje dirbu 9 metus, per kuriuos susikaupe 110 dienu nepanaudotu atostogu. Ar isejimo is darbo atveju darbdavys privalo sumoketi uz sias nepanaudotas atostogas, ar jau taikomas \"senaties terminas\"? Jei turi sumoketi- tai dar vienas klausimelis: jei mano \"popierinis\" atlyginimas yra 2400 lt, kiek butu atostoginiu i rankas? Atleiskit kad verciu paskaiciuoti, bet...
Isanksto dekoju.
Pagal darbo kodekso 177 str. "Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.
Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.". Taigi, joks "senaties" terminas nėra taikomas. Be to, senaties termino yra šiek tiek kitokia prasmė. Dėl paskaičiavimo, tai negaliu vienareikšmiškai atsakyti, nes visai neseniai pasikeitė gyventojų pajamų mokestis. Be to, nežinau Jums taikytino neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Siūlyčiau susirasti buhalterį, kuris galėtų Jums šiuo klausimu padėti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(07.09.2006)  Abipusiu susitarimu iseinu is darbo. ar man priklauso kokia nors iseitine kompensacija. taip pat turiu neisnaudotu atostogu. uz jas irgi speju turetu buti atsiskaityta. kokiais darbo kodekso straipsniais tureciau remtis, motyvuojant iseitine kompensacija?
Jei darbo sutartį nutrauksite abiejų šalių susitarimu pagal darbo kodekso 125 str., tai vadovaujantis darbo kodekso 140 str. 2 d., kurioje teigiama, kad "nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip." Jums išeitinė išmoka nepriklausys. O jei turite nepanaudotų kasmetinių atostogų, tuomet darbdavys privalo už jas kompensuoti vadovaujantis darbo kodekso 177 str.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(04.09.2006)  laba diena,
vyras dirba imoneje pilnu etatu. Veliau jam pasiule dirbti sioje imoneje papildoma darba. Papildomam darbui dirbti jis priimtas ne visa darbo diena, t.y. prie 8 val pridejo dar po 3 val 12 min. ir parase dar 0.4 etato kruvi. Ar taip gali buti ir liepe nunesti pazyma i inspekcija, jog dirba ne visa darbo diena? (kam ji reikalinga, juk jis dirba kaip ir visa darbo diena, tik papildomose pareigose neiseina 4 val.)
ar tai skaitosi antraeiles pareigos (jei ta pati imone, bet kita darbo sutartis)...?
Jei jau sudaryta kita darbo sutartis, manau, jog skaitosi antraeilės pareigos, o ypač tokiu atveju, jei papildomas darbas visiškai kitoks, nei pagrindinis. Bet kokiu atveju, ar darbuotojas dirba viename darbe, ar keliuose atskiruose, darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė, nei 40 valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne
trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje
darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.



(28.08.2006)  Dalyvavau pokalbyje dėl personalo vadybininkės darbo įmonėje, kuri užsiima darbuotojų nuoma. Darbas organizuojamas taip: 2 mėnesiai Lietuvoje ir 1 mėnuo Norvegijoje. Direktorė teigė, jog visiems administracijos darbuotojams taikomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Kiek žinau, bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Kokiais gi pagrindais gali būti numatomas net pusės metų išbandymo terminas?
Ačiū.
LR darbo kodekso 106 str. 2 d. nustatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Taigi, daroma nuoroda į kitus įstatymus. Kokie tie kiti įstatymai, sunku pasakyti. Gal būt valstybės tarnybos ir pan. Tačiau, neteko susidurti, kad kur nors kitame įstatyme būtų parašyta, jog privačioje įmonėje (taip pat AB ir UAB) gali būti nustatytas ilgesnis išbandymo terminas, nei 3 mėn. Juo labiau, kad LR darbo kodekso 11 str. nustato, jog jeigu tarp darbo kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma LR darbo kodekso norma.
Atsižvelgiant į tai, manau, jog direktorė yra neteisi.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(31.08.2006)  vyksta imones reorganizacija, visi darbuotojai nuo rugsejo menesio bus perkelti dirbti i kita imone, tiksliau i ta pacia tik kitu vardu registruota, su naujais rekvizitais. Kaip vyksta darbuotoju perkelimas i kita imone? ar nutruksta darbo stazas, sukauptos atostogos? Aciu
Atsiprašome už pavėluotą atsakymą. Vadovaujantis darbo kodekso 30 str. 1 d. 4 p., kuriame sakoma, jog "nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų" turėtų būti įformintas susitarimas tarp įmonių, kad naujoje įmonėje bus užskaitytas stažas, įgytas buvusioje įmonėje su visomis iš to išplaukiančiomis garantijomis. Priešingu atveju, nutraukus darbo sutartį ne dėl darbuotojų kaltės, reiktų išmokėti išeitinę kompensaciją, o darbuotojai galėtų išeiti kasmetinių atostogų tik praėjus 6 mėn. nuo naujų darbo sutarčių sudarymo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(26.07.2006)  Laba diena,

Labai noreciau suzinoti, ar priimant i darba darbdaviui turiu pasakyti jog laukiuosi? nors veliau galeciau jam irodyti, jog nezinojau (nestumas labai mazas)? Ir ar po bandomojo laikotarpio jis gali mane ismesti del to is darbo?
Aciu is anksto
Pranešti yra Jūsų teisė, o ne pareiga. Viena vertus, darbdaviui būtų naudingiau žinoti, kita vertus, jis žinodamas, gali tuo pasinaudoti, rasti aibę priežasčių, dėl kurių po bandomojo laikotarpio Jus galėtų atleisti iš darbo. Dėja, bet nemažai dardavių "netoleruoja" nėštumo, kad ir kaip nebūtų gaila. Nesakau, jog visi, bet su tokiais pavyzdžiais vis dar tenka susidurti. Nėštumas nėra teisinis pagrindas atleisti iš darbo, tačiau įvairūs teisiniai ginčai tikrai nesukurs šiltų santykių, dėl kurių norėtųsi pasilikti darbe. Bet kokiu atveju, spręsti turite pati. Teisei nenusižengsite nei pranešusi, nei nepranešusi.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(26.07.2006)  Nuo rugpjūčio 1d išeinu į dekretą. žinau kad mano įmonė yra likviduojama nuo spalio 1 d. (atleidimo lapelių dar nepateikė) Įmonėje dirbu 10 metų. Laukiuosi trečio vaiko ar gausiu pašalpą (85%atlyginimo) iš sodros iki vaikui sueis metai kaip dirbanti moteris, ar tik 93 litus kaip nedirbanti, nes per tą laiką kol aš būsiu dekretinėse atostogose įmonė tikriausia jau bus likviduota.
Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
Tais atvejais, kai šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam asmeniui atleidimo iš darbo dieną išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.
Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, turintis draudimo stažą, buvo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar
bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavo vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, jam motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki
įsidarbinimo. Tokia tvarka:
Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti turintiems reikiamą satažą asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.
Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šių nuostatų turintiems teisę gauti kitiems asmenims skiriama nuo motinos mirties dienos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(18.07.2006)  Noriu išeiti iš darbo. Kaip įteikti prašymą darbdaviui, jei jis atostogauja? Ar jis turi teisę \"gauti\" prašymą tik grįžęs iš atostogų?
Ačiū.
Galite įteikti bendrovės (įmonės, įstaigos, organizacijos) administracijai. Bet kokiu atveju įmonėje turėtų būti pavaduojantis asmuo. Jei niekas nenorės paimti iš Jūsų prašymo, tuomet galite išsiųsti jį registruotu laišku.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(04.07.2006)  Aš dirbau puse etato, turiu trečią invalidumo grupę, pagal kurią leidžiama dirbti nevisą darbo savaitę arba nevisą darbo dieną. Parašiau pareiškimą išeiti iš darbo. Kiek man reikia išdirbti dienų? Darbdavys neapmoka nuo tos dienos, kai parašai prašymą atleisti.
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo
įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.
Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.
Darbdavys privalo apmokėti už visą terminą, kurį Jūs dirbote po prašymo pateikimo, kadangi Jūs dirbate normalia tvarka ir nėra jokio pagrindo nemokėti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(13.06.2006)  Sveiki,
Turiu pasiurases igaliojimo perdavimo sutarti su kompanija, pats dirbu iregistraves individualia vekla. Sutartyje yra pamineta kad 1 metus po sutarties nutraukimo neturiu teises dirbti panasaus darbo konkurentu kompanijoje, bet is esmes as ir nedirbu dabartineje kompanijoje, tik turiu igaliojima informuoti klientus apie produkta ir uzsakyti ji, bet pats jokiu finansiniu kalusimu nesprendziu.

Klausimas butu toks, kas man grestu jei nutraukus sutarti pradeciau dirbti panasia veikla uzsiimancioje kompanijoje, ar jie turi teise pareikalauti is manes baudos, kuri pagal sutarti yra 10000 EUR. Kokie sansai butu teisme?


Aciu
Pagal asmenininę vieno buvusio Aukčiausiojo teismo nuomonę, tokios nuostatos, kurios riboja galimybę tam tikrą terminą po sutarties nutraukimo įsidarbinti konkrečiose darbovietėse ir/arba eiti konkrečias pareigas, yra niekinės tokiu atveju, jei nėra numatyta kompesancijų. Tačiau, kaip bebūtų, tokios nuostatos sutartyse yra ir gali tekti jas teisme nuginčyti. Nes pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią. Kiekvienu atveju, teismas vertintų, ar pagrįsta nuostata, ribojanti galimybę dirbti konkretų darbą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Užduokite klausimą:
 

Klausti gali tik registruoti CV Market vartotojai. Prisijungti galite portalo viršutiniame dešiniajame kampe suvedę prisijungimo vardą bei slaptažodį*.

Norėdami prisiregistruoti, spauskite mygtuką "Registruotis" ir užpildykite visus laukus.

Užsiregistravę ar prisijungę nueikite į Karjeros centrą (puslapio viršje) ir paspauskite lentelėje nuorodą "Užduoti klausimą" arba "Užduoti klausimą teisininkui".
 

CV Market - gerų darbų portalas!

*Jeigu neatsimenate slaptažodžio, po prisijungimo laukais spauskite "Pamiršote slaptažodį" ir galėsite jį pasikeisti nauju.

 
 
 
VIP darbo skelbimai
Customer Care and Dire...
Customer Care and Dire...
Transporto vadybininka...
Transporto vadybininka...
Projektuotojas (elektr...
Projektuotojas (elektr...
Business Development M...
Business Development M...
Bistro darbuotojas (-a)
Bistro darbuotojas (-a)
Vairuotojas (D kategor...
Vairuotojas (D kategor...
Vadybininkas
Vadybininkas
IT System Administrator
IT System Administrator
Statybos vadovas
Statybos vadovas
Kosmetikos/...
Kosmetikos/...
Komercijos vadybininka...
Komercijos vadybininka...
Vyr.buhalterė (-is)
Vyr.buhalterė (-is)
Valytojas (-a)
Valytojas (-a)
Buhalteris (-ė)
Buhalteris (-ė)
Sandėlio darbuotojas
Sandėlio darbuotojas