Karjera skirtingais amžiaus tarpsniais

Kai ralio pilotas dalyvauja lenktynėse, jis yra pasiruošęs įveikti tūkstančius posūkių. Kai kurie tiesiog įsijaučia, o kiti nori puikiai valdyti vairą ir išvengti išvažiuoti už trasos. Vadovaujančio personalo karjera panaši į ralį, čia apstu pavojingų situacijų.

Kai kurios situacijos yra strateginės, ir joms galima pasirengti iš anksto – jos susijusios su amžiumi. Bent kas 10 metų svarbu save įvertinti. Jei ne, tai padarys įmonė arba rinka vietoj Jūsų. Apžvelgsime tai, ką derėtų žinoti ir numatyti skirtingais amžiaus tarpsniais, rašo Prancūzijos ekonomikos mėnraštis „L‘Expansion“.

30 metų – paįvairinkite patirtį

Tarp pirmojo darbo ir trisdešimties metų turite teisę viską išbandyti: pakeisti įmonę, veiklos sritį, darbą, ar pasiimti laisvus metus… „Trisdešimties metų darbuotojas dar tik atranda save profesinėje srityje, jis turi viską išbandyti, o ne prisiimti nepakeliamą atsakomybę“, – teigia treneris Fredericas Adida.

Pateikiame Laure Gitton, bendradarbiaujančios su Unilog Management, pavyzdį. 30-ies ji įvertino savo buvusią patirtį, nes jau buvo dirbusi mokslininke, dėsčiusi ir tris metus grojusi džiazo-roko grupėje.

„Kai kurios įmonės iš tokios patirties pasijuokė. Bet ne mano dabartinis darbdavys, įdarbinęs mane dėl šios netipiškos patirties“, – sako ji.

Grįžusi prie įprastos karjeros, ji leidžia savo bendradarbiams įgauti kitokios patirties. Vienas patarėjas norėjo dirbti pusę dienos ir likusią dienos dalį muzikuoti. Jam tai buvo leista, nes kitaip būtų ilgai nepatenkintas. Šiuo metu jis puikiai atlieka savo darbą.

Julienas Reixas ( 29 m.) taip pat ilgai ieškojo patirties įvairiuose darbuose užsienyje, prieš imdamasis darbo, reikalaujančio didelės atsakomybės. Dabar jis yra Strasbūro oro uosto eksploatacijos direktorius. „Laikas įrodė, kad aš geriausiai atsiskleidžiu vadybos srityje ir siekdamas užsibrėžtų tikslų. Šiuo metu aš dirbu man patinkančioje srityje“.

Reikia ieškoti savo kelio, bet tuo pačiu derėtų užmegzti ir naudingas pažintis, taip kaip voverė kaupia riešutų atsargas žiemai. „Trisdešimtmetis darbuotojas privalo turėti profesinės ir gyvenimiškos patirties. Tai yra būtina, norint įveikti būsimus gyvenimo iššūkius“, – įspėja Yves Desjacques, įmonės „Vedior-France“ žmogiškųjų išteklių direktorius.

Dar vienas reikalavimas trisdešimtmečiui – stebėti savo atlyginimo dydį. Darbuotojo padėtis sprendžiasi tarp 30 ir 40 metų. „Trisdešimtmetis turi galvoti apie karjeros ateitį, atlyginimą ir pareigas. Tai leis jam jaustis užtikrintai, net jeigu sugalvotų pakeisti darbą. Ir tęsti karjerą turint tvirtą finansinį pagrindą“, – teigia Jeanas-Louisas Mulleris, „Cagos“ įmonės direktorius.

40 metų – įgaukite polėkio

„Keturiasdešimt metų – tai brandus amžius, kai bijoma pasenti“, – su humoru kalba Y. Desjacques.

Keturiasdešimtmetis jau turi žinoti, ko nori, ir nevengti sau užduoti nepatogių klausimų. Pavyzdžiui: ar aš tokį darbą dirbsiu visą laiką? Ar neturėčiau pabandyti savo šanso užsienyje? „Tai sunkus pereinamasis laikotarpis darbuotojui, nes dirbdamas pastovų darbą jis supranta, kad tai yra tiesus kelias į pensiją. Čia kyla tam tikra gyvenimo prasmės baimės, kai reikia atlikti savo pusės gyvenimo suvestinę“, – teigia treneris Thierry Chavelas.

Anot konsultantų Roberto Morisono, Tamaros Erickson ir Keno Dychtwaldo, „aštrus amžiaus vidurys“– kaip chimera. Beveik du trečdaliai apklaustųjų iš 7700 darbuotojų, kurių amžius svyruoja nuo 35 iki 55 metų, teigė, kad darbas jiems neteikia džiaugsmo. Vienas iš trijų apklaustųjų jaučiasi tarsi akligatvyje, o vienas iš penkių norėtų keisti darbą.

Telekomunikacijų įmonių verslo vystymo viršininkas, Laurentas, 39 metų, vedęs, 2 vaikų tėvas, įmonėje jautėsi tarsi pasiekęs „lubas“. Norėdamas atsikratyti tokio jausmo, jis pasinaudojo galimybe dvejiems metams išvykti į Singapūrą. „Grįžęs į Prancūziją, išėjau iš šito darbo ir įsidarbinau pas konkurentus. Priešingai, nei įsivaizduojame, labiau rizikuojame likdami toje pačioje įmonėje, nes negalime mokytis naujų darbo metodų“.

„Keturiasdešimties pats laikas atlikti savo karjeros suvestinę ir pasitikrinti, ar einame gera linkme, kuria norėtume eiti dar dvidešimt ateinančių metų. Taip pats laikas išmokti kažko naujo, kas suteiktų naujų jėgų darbui“, – pabrėžia Catherine Chouard, „Elior“ grupės žmogiškųjų išteklių direktorė.

Benoitas Chaillouxas, 39 m., „Sogeti“ firmos pardavimų direktorius, ką tik baigė verslo administravimo magistro studijas. „Aš norėjau suprasti įmonės globalią ir strateginę vizijas. Šios studijos man buvo labai naudingos“, – aiškina jis.

50 metų – nepraraskite budrumo

Sulaukus 50 metų rekomenduojama nesiimti neapgalvotų veiksmų. „Net jei devinto dešimtmečio jaunystės kultas jau blėsta, penkiasdešimties sulaukęs žmogus atsiduria pavojaus zonoje“, – pastebi Damienas Crequeris, įdarbinimo specialistas.

Neužmikite ant laurų, net jei negresia profesinis perversmas. Olivieris, būdamas 52 metų, priėmė pasiūlymą dirbti pardavimų direktoriumi vienoje iš Paryžiaus vidutinių įmonių – „Maniau, kad savo karjerą baigsiu kaip padėjėjas. Bet pagalvojau, kad galėčiau atiduoti visą energiją darbui, juk vaikai jau užauginti“.

Anot Joëlle Imbert, žmogiškųjų išteklių konsultantės, ir knygos „Organizuoti vyresniųjų karjerą“ autorės, „kai sueina 50 metų, realu, kad išsisklaido svajonės, nebegalvojame apie kylančią karjerą, tampame mokytojais, perteikiame savo žinias“.

Pavyzdžiui, Jean-Claude Croze, būdamas 53 metų, tapo tyrimų grupės „Solios Karbone“ direktoriumi ir išvyko į Monrealį. Jo tikslas – ištirti Šiaurės Amerikos rinką. „Keliame sau tikslus pagal savijautą. Kai kurie paankstina savo profesinio gyvenimo pabaigą. Kiti, priešingai, nori dar keletą metų padirbėti“, – aiškina jis.

Kad ir kaip bebūtų, net jei penkiasdešimtmečių darbo galimybės priklauso nuo darbuotojų trūkumo, svarbu neužsimiršti ir nemanyti, kad čia sulauksite pensijos. „Jeigu nori likti įmonėje, penkiasdešimtmetis darbuotojas turi pats pasirūpinti savo kvalifikacijos kėlimu (užsienio kalbos, informatikos ar buhalterijos), nes maža tikimybė, kad tokius kursus jums pasiūlytų įmonė“, – primena Olivieris Spire, įdarbinimo agentūros „Quincadres“ direktorius.

„Šiuo metu 50 proc. iš pas mus užsiregistravusių penkiasdešimtmečių dirba. Prieš dešimtmetį šis skaičius tesiekė 10 proc. Tai tik dar kartą įrodo, kad jie įgijo pasitikėjimo“, – priduria jis.

www.delfi.lt