Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Įvairenybės 10 psichologinių technikų, padėsiančių gauti naują darbą
 

10 psichologinių technikų, padėsiančių gauti naują darbą

Darbartinėje konkurencingoje rinkoje yra sunkiau nei bet kada išsiskirti tarp visų kandidatų per darbo pokalbį.

Jūs, savaime aišku, pasiruošėte ir laikėtės visų linksniuojamų patarimų: susiradote informaciją apie įmonę, apsirengėte profesionaliai, į pokalbį atvykote šiek tiek anksčiau, nenualpote priešais darbdavį ir visą kitą. Dabar Jūs pradedate kalbėti.. Kaip palikti gerą įspūdį?

Renkantis kandidatą remiamasi ne tik darbuotojo įgūdžiais bei sugebėjimais. Taip pat svarbu, ką sako intucija ir kuris darbuotojas kelia didesnę simpatiją. Visi psichologiniai faktoriai tampa svarbūs, todėl čia pateikiamos pshichologinės technikos, kurios padės Jums įteigti darbdaviui, kad esate būtent tas, kurio jam reikia.

 

Lengvas pataikavimas, bet ne savireklama

Neoficialus ir netiesioginis įsiteikimas yra gerai. Higgs & Judge 2004 metais atlikto tyrimą, kuriame buvo stebima 116 studentų, ėjusių ieškotis pirmojo darbo. Rezultatai parodė, kad geriausiai sekėsi  tiems, kurie pokalbio metu aukštino organizaciją (į kurią darbinosi), lengvai gyrė interviuotoją, susirado bendrų interesų, šypsojosi ir palaikė akių kontaktą.

Tuo tarpu tiems, kurie visaip stengėsi pabrėžti savo privalumus stebėtinai nesisekė. Aišku, šiek tiek į teigiamą pusę nukreipė kalbėjimas apie savo gebėjimus ar įgūdžius. Tačiau bandymas perimti pokalbį į savo rankas arba pasakojimas apie puikius rezultatus mokymosi įstaigose buvo visiškai neefektyvus.

Taigi, nepaisant to, kad visi darbdaviai kalba, jog darbo patirtis ir kvalifikacijos yra svarbiausi faktoriai lemiantys priėmimą į darbą, atlikta studija šiek tiek pakoregavo nuomonę. Buvo padaryta išvada, kad  darbdaviams taip pat labai svarbus darbuotojo gebėjimas laisvai bedrauti ir teigiamai nuteikti pašnekovą.

 

Kontroliavimas

Interviuotojai dažnai klausia, kaip Jūs susitvarkėte su sunkiomis situacijomis praeityje. Jūs turbūt jau esate paruošę atsakymą, tačiau ar jis atskleidžia Jūsų savybes, kurių ieško interviuotojas?

Norint tinkamai atsakyti, tyrimai siūlo (Silvester et al., 2003 m.) Jums pabrėžti, kaip Jūs sukontroliavote sudėtingas situacijas, o ne kaip jos kontroliavo Jus. Darbdaviai nori matyti, kaip Jūs imatės iniciatyvos.

 

Kalbėkite su savimi

Daugelis iš mūsų kartais pasikalba su savimi, nepaisant to, kad kai kurie tai laiko beprotystės ženklu arba mano, kad Jūs per daug prisiskaitę pigų savipagalbos knygų. Nors tai skamba ir naivokai, bet kalbant apie darbo pokalbius ir kai tai apibrėžiama kaip „verbalinė savipagalba“ – saviįtaiga veikia.  Profesoriai G. Latham ir M. H. Budworth treniravo šiuo metodu grupę žmonių, kurie darbo pokalbiuose pasirodė žymiai geriau, nei kontrolinė grupė.

Galite sau pasakyti „ aš galiu įeiti į pokalbių kambarį pasitikintis savimi“ arba „aš galiu šypsotis ir drąsiai paspausti ranką interviuotojui“. Arba įsiteikite sau tai, ko Jūsų manymu Jums trūksta ir galiausiai tuo patikėsite.  Tiesiog nekalbėkite su savimi labai garsiai arba šalia interviuotojo..

 

Įsivaizdavimas („Repeticija mintyse“)

Jeigu profesionalūs atletai, norėdami pagerinti savo rezultatus naudoja šį psichologinį metodą, kodėl to nepanaudojus einat į darbo pokalbį?

2003 metais M. Knudstrup, S. Segret ir A. E. Hurley  atliko tyrimą. Pusei dalyvių buvo liepta įsivaizduoti, kad jie jaučiasi pasitikintys ir atsipalaidavę  prieš artėjantį darbo pokalbį. Po to jiems reikėjo įsivaizduoti, kad pokalbis praėjo sklandžiai ir jie gavo darbą.

Dalyviai, kurie dalyvavo įsivaizdavimo praktikoje simuliuotame darbo pokalbyje pasirodė geriau, nei tie, kurie nedalyvavo. Taip pat „Repeticijos mintyse“ grupė patyrė mažiau streso.

 

Pamirškite netikrą šypseną

Visi įprasti pozityvios kūno kalbos elementai  palieka gerą įspūdį – šypsena, tiesioginis akių kontaktas, bendraujant palinkimas į priekį. Šie neverbalinio bendravimo elementai didina interviuotojo prielankumą (Levine and Feldman, 2002 m.).

Tačiau venkite dirbtinos šypsenos. J. Woodzicka atlikto tyrimo metu pastebėta, kad dirbtine šypsena nuolat spindintys kandidatai sulaukė žemesnio įvertinimo, nei ne taip dažnai, bet natūraliai beisšypsantys. Tas pats galioja ir kitai kūno kalbai. Tiesiog nepersistenkite.

 

Rankos paspaudimas

Kol mes kalbame apie kūno kalbą, prisiminkime ir rankos paspaudimą. Sunku patikėti, kiek tai yra svarbu. 2008 metais G. Stewart atliktas tyrimas parodė, kad geras rankos paspaudimas įtakoja, ar interviuotojas Jus pasiūlys darbdaviui. Tyrimo duomenimis tvirtas ir pasitikintis rankos paspaudimas ypač įtakoja renkantis iš kandidačių moterų.

 

Ginkitės (jei reikia)

Dažnai per darbo pokalbį rekomenduojama vengti gynybinės pozicijos. Sakoma, kad nereikia teisintis dėl skylių darbo patirtyje arba atsiprašinėti už savo trūkumus. Bet tai ne visada yra tiesa.

Iš tikrųjų vienas tyrimas atskleidė, kad nereikia nerimauti dėl gynybos, jei situacija to reikalavo. Kai imituojamame darbo pokalbyje kilo problemų, kandidatai, kurie teisinosi, išreiškė gailestį ir pažadėjo, kad tam tikros situacijos nepasikartos, buvo įvertinti geriau nei nesigynusieji.

 

Apie trūkumus kalbėkite pirmas

Mes visi turime silpnų vietų savo CV. Bet kuris variantas geriau – bandyti juos paslėpti, ar pasakyti  atvirai ir nuoširdžiai? Kaip atskleisti silpnasias vietas nepakenkus sau ir išlaikyti interviuotojo simpatiją?

E. Jones and E. Gordon testavo, ar neigiamą informaciją reikia sakyti pradžioje pokalbio, ar gale. Jie išsiaiškino, kad tie, kurie apie savo silpnasias vietas papasakodavo iš anksto buvo priimtinesni, nei tie, kurie slėpdavo iki pokalbio pabaigos.

Absoliučiai atvirkščias rezultatas su kandidato privalumais. Jeigu apie savo didžiausius pasiekimus pradėsite kalbėti iš anksto – pasirodysite pagyrūniškas. Juos turite pasilikti pabaigai, tarsi jie būtų priverstinai iš Jūsų ištraukti. Taipogi, kai Jūs išeisite iš darbo pokalbio pakilime, tikėtina, kad būtent gerąją pusę labiau įsimins ir interviuotojas.

 

Parazitiniai žodeliai ir em....

Tyrimai parodė  (B. Russell, 2008 m.), kad žmonės, kurie per dažnai ir per daug naudoja „prazitinių" žodelių  arba kalbėdami daro daug pauzių užpildydami jas „a....“, „emm..“ ir pan. atrodo mažiau profesionalūs ir mažiau tikėtina, kad juos pasamdys.

 

Būkite unikalūs

Jūs išmokote mintinai atsakymus į standartinius darbo pokalbio klausimus. Bet ar tai naudinga, jeigu jūs norite išsiskirti iš kitų potencialių kandidatų?

Vienas neseniai  atliktas tyrimas (N. Roulin, 2011) parodė, kad kandidatai į standartinius klausimus atsakantys neįprastai labiau sudomina interviuotojus. Tyrimas apėmė įvairių darbo sričių, amžiaus kategorijų ir išsimokslinimo lygių kandidatus. Visuose grupėse geresnius rezultatus surinko unikaliai atsakiusieji.

Straipsnio vertinimas:
Iš viso balsų: 0  |  Vidutinis įvertinimas: 0
Vertinti:
         

Pridėti komentarą
* Vardas
* El. paštas
* Tekstas

Straipsnių paieška