Pirmasis puslapisKarjeros patarimaiKlausimai ir atsakymai
 
Klausimo paieška
(16.12.2016)  Ką reiškia:
kandidatavimo laiške;
atrankų lentelėje;
duomenų bazeje?

Čia taip rašo peržiūrėjimo statistikoje ?

Laba diena,

- kandidatavimo laiške - kai Jūs siunčiate savo CV darbdaviui ir jis peržiūri CV per el. paštą (el. paštu darbdaviai gauna sutrumpintą CV versiją).
- atrankų lentelėje - kai Jūs atsiunčiate savo CV, darbdavys prisijungia prie mūsų sistemos ir žiūri savo lentelėje, kur mato visus kandidatus.
- duomenų bazėje - kai Jūsų CV buvo peržiūrėtas duomenų bazėje (dalis darbdavių nededa darbo skelbimų, o tiesiog peržiūrinėja CV bazėje, pagal tam tikrus kriterijus).

Pagarbiai,
CV Market

(27.10.2016)  Sveiki,

ar darbdavys gali keisti darbo grafiką prieš savaitę neturėdamas darbuotojo sutikimo? Išeinu iš darbo, ir darbdavys suminę darbo apskaitą padidino. Ačiū už atsakymą

Vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.

Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ‒ įmonės darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo.
Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo.

Apibendrinant, jei įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbdavys turi teisę pakeisti darbo grafiką, viešai paskelbdamas pakeistą grafiką ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki jo įsigaliojimo.

Atkreipiame dėmesį, kad atsakymas yra bendrojo pobūdžio ir pateiktas pagal klausime išdėstytas aplinkybes, todėl aplinkybėms pasikeitus ar esant kitokioms aplinkybėms, šis atsakymas gali būti neaktualus.




(23.05.2016)  Išsiunčiau šiandien cv, rašo Jus jau siuntėte į šią poziciją, kada atsiranda šis užrašas? Nerandu ir nepamenu, kad būčiau siuntus.
P.s. gal yra galimybė, prieš siunčiat cv, informaciją Jus jau siuntėt cv į šią poziciją.

Pagarbiai
Jūratė

Laba diena,
užrašas atsiranda, jeigu su Jūsų el. paštu jau buvo nusiųstas CV. Sistema neleidžia iš to paties el. pašto kandidatuoti į tą patį skelbimą daugiau nei 1 kartą. Kur siuntėte CV, galite matyti savo kandidatavimo istorijoje. Prisijunkite prie savo paskyros (kompiuteryje, ne per telefoną) ir dešinėje pusėje matysite blokelį "Papildomos funkcijos". Čia paspauskite "Kandidatavimo istorija" ir joje matysite visus skelbimus, į kuriuos siuntėte CV.

Pagarbiai,
CV Market

(10.05.2016)  Sveiki,

Išdirbau 20 mėnesių ir išeinu savo noru. Ar man priklausys bedarbio pašalpa?

Nedarbo draudimo išmokos (arba Jūsų vadinamos bedarbio pašalpos) skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Šio įstatymo 1 dalis numato, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju;
3) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jei per paskutinius trejus metus sukaupėte 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą (t. y. dirbote pagal darbo sutartį ir buvote darbdavio apdrausta), tuomet užsiregistravus teritorinėje darbo biržoje Jums priklausytų nedarbo draudimo išmoka. Žinoma, ji bus paskirta tuo atveju, jei iki tol darbo birža Jums nesuras ir nepasiūlys tinkamo darbo.

Atkreipiame dėmesį, kad atsakymas yra bendrojo pobūdžio ir pateiktas pagal klausime išdėstytas aplinkybes, todėl aplinkybėms pasikeitus ar esant kitokioms aplinkybėms, šis atsakymas gali būti nebeaktualus.




(18.04.2016)  Laba diena,

Noriu išsiųsti kompiuteryje esantį savo gyvenimo aprašymą, tačiau atlikus visus prašomus veiksmus dokumentas neįsikelia. Gal galite pasakyti ką daryti jog galėčiau patalpinti dokumentą, kurio nenoriu palikti jūsų puslapyje.

Su pagarba,

Rasa

Laba diena,

neįsikelti gali dėl kelių priežasčių:
- per didelis apimties failas (rekomenduojama iki 3 MB). Dažniausia priežastis yra per didelė nuotrauka. jeigu ją mažinate Word dokumente, realus nuotraukos svoris nemažėja, ją mažinti reiktų per specialią programą. Arba mėginkite siųsti be nuotraukos.
- netinkamas failo formatas. Gali kelti CV PDF, .doc, docx formatus. Jeigu naudojate OpenOffice vietoje Wordo, išsaugokite CV .doc formatu.
- failo pavadinimas netaisyklingas. Failo pavadinime yra nuoroda ar el. paštas.
- prisegus CV, neužpildote kitų reikiamų laukų.

Jeigu vistiek prisegti CV nepavyksta, tuomet rašykite į support@cvmarket.lt arba kreipkit4s telefonu: +370 5 219 0032

Pagarbiai,
CV Market.

(06.04.2016)  Laba. Ka reiskia kai raso duomenu bazeje.atranku lenteleje.kanditavaimo laiske?
Laba diena,

jeigu Jūs klausiate apie gaunamus laiškus ar frazes, kurias matėte sistemoje, bendrai šie terminai reiškia:
- duomenų bazė - CV duomenų bazė, kurioje yra visi registruotų vartotojų CV (nebet CV statusas yra pakeistas į nematomą ar konfidencialų ir žmogus nenori būti matomas įmonėms). Šioje bazėje naršo darbdaviai ir ieško darbuotojų patys.
- atrankų lentelė - tai įmonėms matoma lentelė, kurioje įmonė mato visus kandidatus, kurie siuntė jai CV į tam tikrą darbo skelbimą.
- kandidatavimo laiškas - tai laiškas, kurį gauna įmonės, kai kandidatas siunčia savo CV į tam tikrą darbo skelbimą.

Sėmės,
CV Market


(06.04.2016)  Sveiki,
Jūsų sistemoje esu sukūrusi keletą cv ir motyvacinio laiško pavyzdžių, bet dalis jų jau paseno, ir norėčiau juos ištrinti. Tačiau sistema neleidžia to padaryti. Taip pat sistemoje neleidžia ir jų koreguoti.
Kaip pašalinti iš į sistemos įkeltus CV ir Motyvacinius laiškus?

Ačiū,
Renata

Laba diena,

ištrinti CV ar motyvacinius galite bet kada, tiesiog paspauskite žodį "Trinti" šalia CV ar motyvacinio laiško. Kadangi CV ir motyvacinis laiškas yra prisegti iš kompiuterio, o ne sukurti sistemoje, savaime aišku, jų koreguoti negalite. Nebent pasisiunčiate į kompiuterį ir tuomet jau Word programoje keičiate, o vėliau iš naujo prisegate į sistemą. Kad būtų patogiau, rekomenduojame tiek CV, tiek motyvacinį susikurti sisteminius, tuomet bet kada galėsite juos papildyti ar keisti.

Pagarbiai,
CV Market

(31.03.2016)  Kaip ištrinti savo anketą ir naudotuojo duomenis iš jūsų duomenų bazės?
Laba diena,

paskyra galime panaikinti mes. Atsiųskite el. paštu support@cvmarket.lt savo vardą pavardę bei el. paštą, kuriuo registravotės. Ir mes paskyrą panaikinsime.

Cv Market

(11.02.2016)  Sveiki,

kaip atjungti darbo pasiulimus i pasta

Laba diena,

skelbimų prenumeratą galite panaikinti ar koreguoti prisijungę prie savo paskyros:
- prisijunkite;
- pasirinkite meniu punktą "Karjeros centras" ir ten paspauskite "Darbo skelbimai el paštu";
- čia matysite darbo skelbimo prenumeratos nustatymus. Galite paieškos agentus deaktyvuoti, ištrinti ar koreguoti, pasirinkdami tik Jums tinkamus nustatymus.

CV Market


(16.10.2015)  Laba diena. Norėjau sužinoti ar darbdavys gali neišleisti darbuotojo iš darbo, jeigu jis serga ir nori imti nedarbingumo lapelį? Priežastis kodėl neišleidžia, nes nėra kam pavaduoti. Taip pat domintu kokios lengvatos darbe taikomos kai viena augini 6 metų vaiką? Kiek galima iš eilės dirbti dienų? Savaitėje priklauso 40 darbo valandų
Jei sergate bei apsilankę pas gydytoją gavote nedarbingumo lapelį, apie kurį tinkamai informavote darbdavį, tuomet darbdavys neturi teisinio pagrindo Jūsų „neišleisti“. Tokiu atveju Jūs turite pagrindą neatvykti į darbą ligos laikotarpiu, o darbdavys neturi teisės už tai Jums skirti drausminę nuobaudą ar nutraukti darbo sutartį (LR DK 131 str. 1 d. 1 p.).

Galima paminėti šias bendrąsias nuostatas, kurios taikomos darbuotojams, auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
Darbuotojams, auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų:
1) esant reikalavimui suteikiamos nemokamos atostogos, kurių trukmė – iki 14 kalendorinių dienų;
2) su tokiais darbuotojais darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (LR DK 129 str. 4 d.).

Darbuotojai, VIENI auginantys vaiką iki 14 metų:
1) turi teisę reikalauti darbdavio nustatyti ne pilną darbo dienos (ar darbo savaitės) laiką (LR DK 146 str. 1 d. 3 p.). Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Tokiu atveju darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus ir (arba) dirbti naktį tik jų sutikimu (LR DK 150 str. 4 d.);
3) gali būti paskirti budėti įmonėje arba namuose tik su jų sutikimu (LR DK 155 str. 4 d.);
4) gali būti paskirti dirbti poilsio dienomis (šeštadienis ir sekmadienis), taip pat švenčių dienomis, tik su jų sutikimu (LR DK 161 str. 6 d.);
5) gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę tik su jų sutikimu (LR DK 220 str. 3 d.);
6) turi teisę į pailgintas trisdešimt penkių dienų trukmės kasmetines atostogas (LR DK 166 str. 2 d. 2 p.);
7) turi teisę pasirinkti atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje (LR DK 169 str. 4 d. 2 p.);
Galiojantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato standartinę 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis. Tik išimtiniais atvejais, kai dėl įmonės veiklos specifikos standartinė 5 darbo dienų savaitė yra negalima, darbuotojui gali būti nustatoma 6 dienų darbo savaitė. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku (jeigu toks grafikas įmonėje sudaromas). Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.

Pažymėtina, kad išvardintos įstatyminės lengvatos darbuotojui taikomos tiktuo atveju, kai darbdavys yra tinkamai ir išanksto informuotas apie darbuotojo statusą, suteikiantį teisę naudotis minėtomis lengvatomis.
Nepaisant įstatyme nustatytų lengvatų, darbdavys ne visada suteikia galimybę darbuotojui jomis pasinaudoti, todėl siekiant vengti konflikto, rekomenduotina kiekvienu klausimu pirmiausia siekti kompromiso su darbdaviu.




(07.09.2015)  Sveiki. norejau paklausti ar darbo birza gali mane siusti trecia karta i ta pacia darboviete? nes pries tai abu kartus isejau savo noru, o dabar vel is birzos siuncia ten
Tiksliai į šį klausimą galėtų atsakyti Darbo biržos specialistai, tačiau pažymėtina, kad Darbo biržos tikslas yra Jus įdarbinti. Darbo birža ieško laisvų darbo vietų, atsižvelgdama į padėtį darbo rinkoje. Taigi, jei kitų laisvų darbo vietų nėra, esate siunčiamas pakartotinai pas tą patį darbdavį. Manome, kad tokiu būdų yra norima užtikrinti, kad Darbo biržoje registruoti asmenys nepiktnaudžiautų Darbo biržos teikiamomis paslaugomis, savo noru nutraukdami darbo sutartis ir tokiu būdu atsisakydami galimybės dirbti darbą, kuris objektyviai yra tinkamas konkrečiam Darbo biržoje registruotam asmeniui.
Reikia turėti omeny, kad Jūsų norai gali nesutapti su realia padėtimi darbo rinkoje. Situacija būtų kitokia, jei pats darbdavys pripažintų Jus netinkamu konkrečiam darbui ir nutrauktų darbo sutartį. Darbo birža, turėdama tokią informaciją, Jūsų nebesiųstų pakartotinai pas tą patį darbdavį.
Jūsų atveju, po pirmosios darbo sutarties nutraukimo darbdavys Jus antrą kartą priėmė į darbą, o jei ketina priimti trečią kartą, Darbo birža turi pagrindą Jus siųsti pas tą patį darbdavį, kuris pasiryžęs Jus įdarbinti.




(16.06.2015)  sveiki norejau paklausti jei turiu pravaiksta ar galiu susirasti kita darba?


Darbo ieškoti galite bet kuriuo metu, tačiau kol nesate nutraukę darbo sutartį su dabartiniu darbdaviu, į darbą atvykti privalote, kitaip galite būti atleistas be išankstinio darbdavio įspėjimo.




(16.06.2015)  svei norejau paklausti jei turiu pravaiksta ar galiu susirasti kita darba?
Darbo ieškoti galite bet kuriuo metu, tačiau kol nesate nutraukę darbo sutartį su dabartiniu darbdaviu, į darbą atvykti privalote, kitaip galite būti atleistas be išankstinio darbdavio įspėjimo.



(10.07.2015)  Dirbu antraeilininku įmonėj beveik 7 metus. Darbdavys niekada nėra įteikęs algos lapelių , nesu matęs ir darbo grafikų originalių . Pas mus darbo vietoje yra tik tie grafika kuriuos mes patys pasidarom ir dirbam po 24 val. į parą nors leidžiama po 12 val.. Liepė sakyti jei tikrins inspekcija kad dirbam kartais naktį ,o kartais ir dieną. Atlyginimas nekito net tada kai dirbom naktį ar šventinę dieną.
Turiu neoficialius grafikus už tris metus. Ar galiu padavęs juos į teismą prisiteisti kompensaciją už neišmokėtas šventines dienas ir savaitgalius ? Ir ar yra senaties terminas 3 metai?
Iš anksto ačiu.

Darbo kodeksas numato bendrąjį 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas pareiškiant ieškinį teisme. Tačiau galiojantis darbo kodeksas numato privalomą ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką Darbo ginčų komisijoje. Pagal LR Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalį, darbuotojas rašytinį prašymą nagrinėti darbo ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Jei terminas praleistas, Darbo ginčų komisija jį gali atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis pripažins pakankamai svarbiomis. Jei komisijos sprendimas darbuotojo netenkina, tuomet darbuotojas gali jį apskųsti atitinkamam apylinkės teismui.
Iš tikrųjų, LR Darbo kodekso 144 str. 5 d. numato, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Jei darbdavys piktnaudžiauja, nemokėdamas Jums priklausančio darbo užmokesčio, ar verčia dirbti daugiau, negu leidžia teisės aktai, turite teisę kreiptis į kompetentingas institucijas – Valstybinę darbo inspekciją, o taip pat su pareiškimu į minėtą Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra Jūsų darbovietė.
Jei darbdavys Jums paprašius neteikia algos lapelių, yra didelė tikimybė, kad darbdavys galimai vengia teisės aktų nustatytų mokestinių prievolių. Šiai informacijai pasitvirtinus, darbdaviui grėstų atitinkama atsakomybė.


(27.01.2015)  Kaip pašalinti savo profilį iš cvmarket.lt sistemos?

Iš anksto Ačiū už atsakymą

Laba diena,

jeigu norite panaikinti savo paskyrą visam laikui, parašykite mums laišką adresu support@cvmarket.lt su savo vardu, pavarde bei el. paštu, kuriuo registravotės.

Geros dienos,
CV Market

(29.12.2014)  Laba diena,
Norėjau paklausti ar darbdavys gali reikalauti dirbti tuomet kai turimas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos? Situacija tokia, kad turėdama biuletenį iki pirmadienio, trečiadienį atėjau į darbą, tačiau darbdavys ėmė reikalauti, kad tuomet ateičiau ir penktadienį bei sekmadienį. Nors man po trečiadienio pablogėjo. Taip pat įdomu, jeigu kas nors nutiktų klientams man dirbant su nedarbingumo pažymėjimu (esu trenerė-instruktorė), kas už tai liktų atsakingas? Ir jeigu būtų įmonės patikrinimas ar galėtų įmonė, gauti baudą jei patikrintų ir dirbčiau su nedarbingumo pažymėjimu dėl ligos? (ar žmogus teisiškai gali dirbti su nedarbingumo pažymėjimu dėl ligos savo noru, ar patikrinus už tai būtų gaunama bauda?)
Ačiū už atsakymus.

Laba diena,

Laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos. Todėl darbdavys negali reikalauti dirbti tuomet, kai turimas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos. Tokiu atveju, jei kas nors nutiktų klientams Jums dirbant su nedarbingumo pažymėjimu, už tai liktų atsakingas Jūsų darbdavys.
Asmens, kuris turi nedarbingumo lapelį, tačiau dirba, elgesys laikomas pažeidimu. Jeigu darbuotojas dirba su nedarbingumo pažymėjimu dėl ligos savo noru, manytina, turėtų kilti įtarimas dėl tokio darbuotojo teisės turėti nedarbingumo pažymėjimą. O tokiu atveju ligoniai kviečiami į komisijas, apžiūrimi, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų yra pagrindas jiems išduoti nedarbingumo lapelį.



Pabrėžtina, jog tai nėra oficialus teisės normų aiškinimas. Tai tik rekomendacinio pobūdžio konsultacija.


(30.09.2014)  Laba, noriu paklausti kaip is vis istrinti savo anketa is www.cvmarket.lt puslapio?
Sveiki,

jeigu norite panaikinti savo paskyrą, atsiųskite prašau savo vardą, pavardę bei el. paštą (kuriuo registravotės) mums elektroniniu paštu support@cvmarket.lt ir mes panaikinsime Jūsų paskyrą.

Geros dienos,
CV Market

(25.09.2014)  Laba diena,
Dirbu mokykloje mokytojo padėjėja 0,75 etato. Noriu sužinoti ar man priklauso išeiginė diena (per tas penkias darbo dienas).

Laba diena,

LR DK nenumato, kad darbuotojui, dirbančiam 0,75 etato, privaloma būtų suteikti laisvą darbo dieną. LR DK 161 str. 1 d. nustato, jog bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis. Taigi, Jūsų atveju, išeiginė diena per darbo savaitę, pagal įstatymą, privalomai nepriklauso. Kadangi dirbate mokykloje, esant poreikiui, galite nebent mėginti derintis su vadovybe dėl pamokų tvarkaraščio sudarymo pagal Jūsų norus - taip, kad turėtumėte vieną išeiginę dieną. Tačiau jeigu tokį tvarkaraštį vadovybė sudaryti atsisako, įstatymo nuostatos nėra pažeidžiamos.





(24.09.2014)  Sveiki,
prieš kiek dienų reikia pateikti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru pagal neterminuotą darbo sutartį ir, esnat 3 mėn. bandomajam laikotarpiui?
Tas pats klausimas, jei esi po bandomojo laikotarpio. Tada neaišku, ar prieš 14 kalendorinių dienų, ar prieš 14 darbo dienų?
Alina

Laba diena,
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas apibrėžia terminus, kurių turi būti laikomasi teikiant prašymą atleisti iš darbo. LR DK 107 str. 2 d. numatyta, jog per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Taigi, jeigu darbo sutartyje numatytas bandomasis laikotarpis nėra pasibaigęs, teikti prašymą atleisti iš darbo turite prieš 3 darbo dienas. Kitu atveju, t.y., jei bandomasis laikotarpis pasibaigęs ir sudaryta neterminuota darbo sutartis, teikiant prašymą atleisti iš darbo reikia laikytis LR DK 127 str. 1 d. (t.y., Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų). Taigi, šiuo atveju įstatymas numato keturiolikos darbo dienų (ne kalendorinių) terminą, prieš kurį turite įspėti savo darbdavį apie išėjimą iš darbo.





(24.09.2014)  Labas,dirbau vos pusantro menesi ir noriu suzinoti ar iseinant privalau atidirbineti dvi savaites?

Aciu.

Laba diena,

Norint atsakyti į Jūsų klausimą, reikėtų, jog patikslintumėte, ar Jūsų darbo sutartyje yra numatytas bandomasis laikotarpis. Tuo atveju, jeigu darbo sutartyje numatytas bandomasis laikotarpis ir darbo sutartį norite nutraukti šiam laikotarpiui dar nepasibaigus, atidirbti 14 darbo dienų Jums nereikės. Įspėti darbdavį apie išėjimą iš darbo turėtumėte prieį 3 darbo dienas (LR DK 107 str. 2 d.).
Tačiau tuo atveju, jeigu darbo sutartyje išbandymo terminas nenumatytas, prašymą atleisti iš darbo darbdaviui turite pateikti laikydamasis LR DK 127 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų (t.y.Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų).
Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju atidirbti turėtumėte ne dvi savaites, t.y., ne 14 kalendorinių dienų, o 14 darbo dienų, t.y., beveik tris savaites.





(24.09.2014)  Sveiki,

Ar teisėtai į darbo sutartį buvo įrašytas punktas, kuris įpareigoja išeinant iš darbo atidirbti ne 14 darbo dienų, kaip yra numatyta įstatyme, o 28 kalendorines dienas? Ar pasirašęs tokią sutartį asmuo negalės iš darbo išeiti anksčiau nei šis terminas??

Laba diena,

LR Darbo kodekso 127 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) 1 d. įtvirtinta darbuotojo teisė nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta ir išimtis: t.y., Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali viršyti vieno mėnesio.
Taigi, jeigu Jūsų darbo sutartis yra kolektyvinė, darbo sutartyje įtraukta sąlyga atidirbti 28 kalendorines dienas yra teisėta ir darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį, privalės laikytis darbo sutartyje numatyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino.
Kitu atveju, t.y., jeigu darbo sutartis nėra kolektyvinė, kaip jau minėta, įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą reikia prieš keturiolika darbo dienų. Taigi, jei ne kolektyvinėje darbo sutartyje buvo įtraukta sąlyga apie planuojamą išėjimą iš darbo įspėti darbdavį prieš 28 kalendorines dienas, derėtų vadovautis LR DK 94 str. 2 d. numatyta sąlyga: t.y., šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato LR Darbo Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai.
Pabrėžiame, jog tuo atveju, kai darbo sutarties sąlygos prieštarauja LR DK arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos LR DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos.
Taigi, jeigu Jūsų darbo sutartis nėra kolektyvinė, darbo sutartyje numatyta sąlyga įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą prieš 28 kalendorines dienas, manytina, yra ginčytina. Šiuo atveju derėtų vadovautis LR DK 127 str. 1 d. numatytu įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminu: t.y., keturiolika darbo dienų.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog ir šiuo atveju įspėti turėtumėte prieš 14 darbo, o ne kalendorinių dienų, tad įspėjimo terminas sąlyginai išlieka tas pats (t.y., 14 darbo dienų sąlyginai atitinka 28 kalendorines dienas).






(16.11.2009)  Laba diena

Dirbu UAB pagal neterminuota darbo sutarti jeigu isejus is darbo savo noru ar darbo birza moketu ismoka.Aciu

Nedarbo draudimo išmoka yra mokama asmenims, kurie yra užsiregistravę darbo biržoje pagal savo gyvenamąją vietą. Jei asmuo yra užsiregistravęs darbo biržoje bedarbiu ir nėra gavęs pasiūlymo darbui, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, jis turi teisę į nedarbo draudimo išmoką, jeigu: iki įsiregistravimo darbo biržoje turėjo ne mažesnį kaip 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėn.; buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju; bei baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko. Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos, išskyrus atvejus, kai atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos; bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos) ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta; bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas.

*Pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.






(28.09.2009)  Imonė kurioje dirbu bankrutuoja. Sakykit ar geriau paciam prasant iseiti is darbo ar laukti kol atleis bankroto administratorius. Pakomentuokit kodel. dar imone nera paskelbus bankroto. Bet jau turtus bankui atidavineja
Kai bendrovei iškeliama bankroto procedūra, bankroto administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Apie būsimą darbuotojų atleidimą bankroto administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.
Atleistam darbuotojui yra išmokama jo dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tuo atveju, jei bankrutuojanti bendrovė neturi kaip atsiskaityti su atleistais darbuotojais, darbuotojams atlyginama iš Garantinio fondo lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

*Pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.







(11.09.2009)  labas vakaras,
Imoneje dirbu nuo 2005.07.12, jau du metus auginu vaika. Darbovieteje rasiau prasima kad vaika auginsiu iki treju metu. Imoneje dirbau revizore.Siandien paskambino darbdavys kad yra mazinami etatai ir kad man siulo arba eiti dirbti puse etato i savo buvusias pareigas( nors nuo liepos pirmos keite pareigybes revizore-buhaltere, man to rastiskai nepranese),arba eiti dirbti konsultante. Dabar manes reikalauja kad as rytoj duociau atsakyma.Esu isituokusi ir vaika auginu viena. Buciau dekinga uz skubu atsakyma. Aciu






Darbo kodekso 180 str. 3 d. yra įtvirtinta garantija, kad atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, per šį laikotarpį yra paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Taigi Jūs turite teisę grįžti į tokią pačią darbo vietą, nes darbdavys privalėjo išsaugoti ją Jums. Nesant galimybei gražinti Jus į tą pačią darbo vietą, darbdavys turi pasirūpinti darbo vieta, tačiau darbas turi būti ne žemesnės kvalifikacijos nei dirbote iki išeinant vaiko priežiūros atostogų.
Beje, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str.).
*Pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.







(07.04.2009)  Laba diena,

kokiu el. adresu issiusti jums savo Cv
Aciu

Naudokite el. pasto adresa, kuris nurodytas darbo skelbime.

Geros dienos,
CV Market

(03.04.2009)  Sveiki,
Skaitant skelbimus, nurodoma, kada skelbimas ivestas, ir iki kada galioja. Bet kaip suprasti\"priemimo data : atsiradus pirmai galimybei\"? Ar tai reiskia, kad darbdavys gali priimti darbuotoja i darba dar nepasiaigus skelbimo galiojimui?

Is anksto dekui.

Taip, darbdavys gali priimti darbuotoją ir nepasibaigus skelbimo laikotarpiui.

CV Market

(07.11.2008)  Sveiki, ar galit po zingsniu paaiskint koki budu man atjungti agenta?
- Jeigu nebenorite gauti siu pranesimu, ieikite su savo slaptazodziu i ieskanciojo darbo (kandidato) sektoriu (http://www.cvmarket.lt/member_agents.php) ir istrinkite agenta.

Aciu

Prisijunkite prie CV Market skilties "Mano CV Market" ir paspauskite nuoroda "Skelbimu paieskos agentas". Cia ir galesite istrinti arba paredaguoti savo susikurta agenta.

Pagarbiai
CV MARKET

(14.10.2008)  Laba diena,

Kandidatavimo istorijoje prie kai kurių išsiūstų mano CV darbdaviams matau žodį nebegalioja.
Ką tai reiškia? Ar mano CV darbdavys gavo? Po kiek laiko galima tikėtis pakvietimo pokalbiui?

Pagarbiai,
Vilija

Zodis "Nebegalioja" reiskia, kad to skelbimo galiojimo laikas jau pasibaige.
Jei kandidatavima matote savo "Kandidatavimo istorijoje", vadinasi jis buvo sekmingas ir darbdavys Jusu CV gavo.
Laikas, per kuri kandidatai kvieciami pokalbiui, priklauso nuo darbdavio - gali tekti laukti nuo keliu dienu iki keliu savaiciu.

Pagarbiai,
CV Market

(08.08.2008)  Laba diena,

Keitėsi mano pavardė, nes ištekėjau. Kaip sistemoje pakeisti pavardę??

Ačiū,
Laura Šėperienė

Pavardę pasikeisti galite redaguodama savo profilį.
Nuorodą "Profilis" rasite viršutinėje dešinėje puslapio dalyje virš paieškos laukelio.

Geros dienos
CV Market

(15.05.2008)  Kodėl sistema automatiškai nepraneša apie naujus darbo skelbimus. Ką ne taip padariau
Sistema nepranesa apie naujus skelbimus del to, kad neranda skelbimu pagal Jusu nustatytus kriterijus - Jus pazymejote kelis raktinius zodzius, o galimas tik vienas. Truputi pakoregavau Jusu kriteriju rinkini, istryniau raktinius zodzius ir pridejau nauja kategorija "Valdymas/vadovavimas".

Pagarbiai,
CV Market

(17.03.2008)  Sveiki,
Norejau pasiteirauti - issiunciau savo CV kelioms imonems ir tik po to ikeliau savo nuotrauka. Ar gave mano laiska darbdaviai matys jau pakoreguota CV (su nuotrauka)? Dekui uz atsakyma.

Tai priklauso nuo to, kaip siuntete savo CV. Jei siuntete pdf formatu kaip prisegtuka, pakeitimu darbdavys nepamatys, jei siuntete nuoroda i CV, pakeitimai matomi.
Jei issiuntete CV spausdamas mygtuka "Noriu kandidatuoti", darbdavys prisijunges prie CV Market savo atrankos lenteleje mato juos pakoreguotus.

Geros dienos,
www.cvmarket.lt

(17.03.2008)  La, kaip pasikeisti slaptazodi?
Jeigu pamirsote slaptazodi, paspauskite nuoroda "Pamirsote slaptazodi?",
kuri yra po prisijungimo laukeliais. Tuomet iveskite elektroninio pasto
adresa, kuriuo esate uzsiregistrave CV Market sistemoje ir Jums i ji bus
issiusta nuoroda, kur galesite pasirinkti nauja
slaptazodi.

Geros dienos,
www.cvmarket.lt

(25.02.2008)  Laba diena,
Sakykite, kiek laiko gali uztrukti, kol sulauksiu darbo pasiulymu? Turbut galiu ju ir nesulaukti?
Aciu
Ramune Bytautaite

Noredama sulaukti pasiulymu is darbdaviu, turetumete susikurti savo CV. Tai galite padaryti prisijungusi prie "mano CV Market" ir paspaudusi mygtuka "Kurti nauja CV"

Geros dienos
www.cvmarket.lt


(05.02.2008)  Laba diena.
Ar butu galima gauti naujausius dienos darbo skelbimus El pastu?

Taip, jus galite gauti naujausius skelbimus el. pastu. Paspaudusi nuoroda "Paieska pagal kriterijus" galite susikurti kriteriju rinkini, ir, kai tik bus ivestas tuos kriterijus atitinkantis darbo skelbimas, informacija apie tai bus atsiusta jums el. pastu.

Geros dienos,
www.cvmarket.lt

(18.01.2008)  Laba diena, kaip istrinti agenta
Paieskos agenta istrinti galite "Mano CV Market">"Skelbimai pagal mano kriterijus">"Trinti"

Geros dienos

www.cvmarket.lt


(04.01.2008)  Ka reiskia kandidatavimo istorijojos skiltyje\"statusas\"-atsaukti kandidatavima?
Kas ji atsauke?

Jei skiltyje "Statusas" yra tekstas "Atsaukti kandidatavima, tuomet kandidatavimas yra aktyvus ir jus galite atsaukti ji. Jei skiltyje "Statusas" yra parasyta "Kandidatavimas atsauktas", tuomet si kandatavima atsaukete jus arba firma, i kurios darbo vieta kandidatavote.

Geros dienos
www.cvmarket.lt

(27.12.2007)  laba diena, mane domina kodėl kiekvieną kartą kai noriu prisijungti prie CV market, man rašo kad klaidingas slaptažodis, aš parsisiunčiu priminimą, pasikeičiu slaptažodį, bet jis tik galioja 24 val., norėčiau sužinoti kaip slaptažodį galima išsisaugoti.
24 valandas galioja tik slaptazodzio keitimo nuoroda. Pats slaptazodis, ji pakeitus, galioja iki sekancio pakeitimo.

Geros dienos,
CV Market

(27.12.2007)  Kaip galeciau nebegauti pranesimu is CVMarket? Nerandu, kaip istrinti agenta.
Jusu darbo skelbimu paieskos pagal kriterijus agentas istrintas. Paieskos agentus galite kurti, redaguoti ar trinti "Mano CV Market > Skelbimai pagal mano krierijus".

Geros dienos

CV Market

(12.12.2007)  kaip galima kandidatuoti pagal skelbimą, susikūrus savo CV
Kandidatuoti galite paspaudusi mygtuka "Noriu kandidatuoti", esanti darbo skelbimo apacioje. Tuomet, sekdama nurodymus, galesite issiusti savo CV bei motyvacini laiska darbdaviui.
Geros dienos.

CV Market

(10.12.2007)  norejau paklausti,kodel negaunu darbo pasiulymu?
Noredami gauti pakvietimus i pokalbius del darbo, visu pirma turetumete susikurti savo CV (gyvenimo aprasyma). Tai padaryti galite skiltyje "Mano CV Market" paspaudes mygtuka "Kurti nauja CV". Susikure savo CV galite kandidatuoti i darbo skelbimus, spausdamas mygtuka "Noriu kandidatuoti", esanti darbo skelbimo apacioje. Kandidatuojant i skelbimus yra daug didesne galimybe buti pakviestam i interviu.

Geros dienos,
CV Market

(06.12.2007)  Laba diena mano CV market sistemoje tačiau negaunu nei vieno pasiūlymo ar pakvietimo dėl darbo gal galėtumėt pasakyti kas yra netaip
Jusu CV yra aktyvus ir matomas darbdaviams, taciau noredama sulaukti pakvietimu i interviu, turetumete pati kandidatuoti i darbdaviu siulomas darbo pozicijas. Kandidatuoti galie spausdama mygtuka "Noriu kandidatuoti", esanti darbo skelbimo apacioje.

Geros dienos.
CV Market

(21.11.2007)  Laba diena!Noriu paklausti,ka reiskia statusas \"kandidatavimas atsauktas\"?
Tai reiskia, kad jus atsaukete kandidatavima i sia pozicija.

Geros dienos,
CV Market

(21.11.2007)  Kaip išsiūsti savo CV, jei darbdavio skelbime nenurodyta ei. pašto? (konkrečiai darbo skelbimo numeris: 35146
Jei skelbime nenurodytas el. pastas, kandidatavimai vyksta tik per sistemą. Norėdama kandidatuoti, turite užsiregistruoti CV Market bei uzpildyti savo CV tuomet spausdama mygtuka "Noriu kandidatuoti", esanti darbo skelbime ir galesite issiusti savo CV darbdaviui.

Geros dienos,
CV Market

(16.10.2007)  Laba diena,
Buciau labai diekinga, jei paaiskintumete kaip gi istrinti savo paieskos agenta.
Neisivaizduoju kaip jis issitrina, o paaiskinimu niekur neaptikau. Kol kas pavyko istrinti tik savo CV ir laiskai vis ateina ir ateina, kad istrinciau paieskos agenta.
Is anksto dekoju

Paieskos agenta galite koreguoti arba ištrinti "Mano CV Market > Skelbimai pagal mano kriterijus". Jus galite netrinti paieskos agento, o tik koreguoti taip, kad rezultatai nebutu siunciami jums i el pasta. Juos perziureti galetumete prisijungusi prie CV Market sistemos.

Jei kiltu klausimu, kreipkites.
CV Market

(03.09.2007)  Kaip į CV įkelti nuotrauką?
Sveiki, Nuotrauka ideti galima kuriant arba koreguojant CV ir pasirenkant kaireje puseje esancia nuoroda "Nuotraukos uzkrovimas". Geros dienos, CV Market

(27.08.2007)  kaip patalpinti savo nuotrauka i cv
Sveiki, Nuotrauka ideti galima kuriant arba koreguojant CV ir pasirenkant kaireje puseje esancia nuoroda "Nuotraukos uzkrovimas". Geros dienos, CV Market

(13.08.2007)  Sveiki,ar asmens kandidatavimo istorija yra matoma darbdaviui? dekoju/
Laba diena,

Darbdavys negali matyti asmens kandidatavimo istorijos.

Geros dienos,
CV Market

(10.08.2007)  Ar yra galimybė 53 metų moteriai susirasti darbą. Iki šiol kiek beieškau, niekas į darbą nepriima. Manau, kad dėl amžiaus
Laba diena,

Nenuvertinkite saves, darbo paieska gali trukti gana ilgai nepriklausomai nuo amziaus. Norint greiciau rasti darba patariame jums stebeti naujus skelbimus, aktyviai siusti CV darbdaviams, nepamirstant ir motyvacinio laisko, kuriame pasakytumete darbdaviui, koks darbas jus domina, parodytumete savo tinkamuma siam darbui.
Jus kandiddatuojate i skirtingu sriciu darbo vietas, pritaikykite savo CV kiekvienai is ju (CV Market galima susikurti iki 5 skirtingu CV), taip darbdavys zinos, kad norite butent sito darbo.

Sekmes ieskant darbo,
CV Market

(20.02.2007)  Laba diena,
Noriu konsultacijos. Įvyko reorganizacija pvz. Kultūros namai tapo kultūros centrais. Kaip turi darbdavys elgtis su darbuotojais, juos pervesti ar atleisti ir vėl priimti (sudarydami naujas sutartis, kadangi bus vykdomas konkursas, dirbę kai kurie darbuotojai neturi išsilavinimo). Direktoriai kai kurių kultūros centrų irgi keitėsi.

Darbo kodekso 138 str. nustato, jog įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Taigi, jei keitėsi pavadinimas, tuomet nėra pagrindo nutraukti darbo sutartį, reiktų įforminti jos pakeitimą. Bet kokiu atveju siūlau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(12.02.2007)  Noriu paprašyti Jūsų patarimo, kaip man elgtis šioje situacijoje.
Prieš du metus dirbau Norvegijoje, vykau ten per įdarbinimo agentūrą. Jau geri metai kaip gaunu iš Norvegijos mokesčių institucijų įvairius laiškus- iš pradžių pajamų deklarcijas (mokesčių kortelė), po to reikalavimus sumokėti mokesčius Norvegijos karalystei (kurie tokio dydžio, kad aš niekada neuždirbau tiek pinigų). Nuo pat pirmojo laiško gavimo informavau savo agentūrą, ši patikino, kad visi mokesčiai yra sumokėti ir galiu ignoruoti tuos laiškus. Vėliau gavau laišką iš Lietuvos VMI, kuri reikalavo sutvarkyti tuos reiklalus, kadangi Norvegijos mokesčių institucijos kreipėsi pagalbos į ją (remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi). Priešingu atveju ši byla bus perduota anstoliams vykdyti.
Buvo sutarta su mano agentūra, kad ji sumokės visus reikiamus mokesčius, todėl ir mano gaunamas atlyginimas buvo žymiai mažesnis nei nurodytas mano sutartyje ; ne kartą kreipiausi į jos direktorių, šis sakė, kad ta agentūra uždaryta (ji buvo kažkokia tarptautinė, būstinė kiek žinau Amerikoje) dėl to yra sunkumų gaunant reikiamus dokumentus. Reikėjo siųsti savo asmens duomenų kopijas, darbo sutarties, kurį dabar dirbu Lietuvoje kopiją, grįžimo į Lietuvą kelto bilieto kopiją ir pan., kad įrodyčiau, jog esu Lietuvoje. Panašių laiškų iš Norvegijos gaunu kas mėnesį, atrašiau daug laiškų jiems o taip pat savo agentūrai, realių postūmių nėra, o laukimas ir nežinomybė jau pradeda vesti iš kantrybės. Jaučiu, kad agentūra nededa visų pastangų šiai problemaI išspręsti, tik tvirtina, kad viskas yra sutvarkyta. Ir kodėl šie finansinio pobūžio laiškai siunčiami man, o ne įdarbinimo agentūrai?
Ar galėčiau paduoti savo agentūrą į teismą už įsipareigojimų nevykdymą? O gal apskųsti Norvegijos mokesčių institucijų sprendimą? Kiek kainuotų teismo išlaidos ir ar būtų galimybė šią bylą laimėti?

Nemačius dokumentų vienareikšmiškai sunku atsakyti. Tačiau susidaro vaizdas, jog būtent įdarbinimo agentūra nesumokėjo mokesčių arba nesutvarkė visų reikiamų dokumentų ir Norvegijos mokesčių inspekcija yra niekuo dėta. Apskųsti Norvegijos mokesčių inspekcijos sprendimą galima būtų tik Norvegijoje, taigi, net neįsivaizduoju kas galėtų pagelbėti ir kiek tai kainuotų. O laiškai siunčiami Jums greičiausiai dėl to, kad Norvegijos mokesčių inspekcija turi informaciją apie Jus, kaip dirbusį Norvegijoje asmenį. Kaip minėjau, manau, jog didžiausia kaltė yra Jūsų įdarbinimo agentūros. Jeigu jau ji aiškina, kad viskas sutvarkyta, tuomet ji turėtų turėti išsamią informaciją apie Jūsų gautą darbo užmokestį ir sumokėtus mokesčius - juk tokie dalykai privalo būti įtraukti į įmonės buhalteriją, nes pinigai įmonėje negali iš niekur ateiti ir niekur dingti. Siūlyčiau raštu kreiptis į įdarbinimo agentūrą, reikalaujant nurodyti Jūsų gautas pajamas bei nuo jų atskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, jei jie tai padarė. Jie jie nesugebės Jus nurodyti prašomą informaciją, bent jau žinosite, kas kaltas. O mokesčių inspekcijai manau reiktų pateikti Jūsų darbo sutartį, kurioje turėtų būti nurodyta, kas turėtų mokėti mokesčius.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(12.02.2007)  Iškilo tokia problemėlė: dirbu parduotuvėje pardavėja, o mano vedėja visiškai nesiskaito su manimi ir ne tik. Nusprendėn išeiti iš darbo, kadangi vedėja yra labai bjaurus zmogus. Norim paduoti prašymą apie išėjimą iš darbo ir paiimti "biuletenį". Dirbu jau apie 2 metus. Kaip padaryti viską, kad pačioms nenukentėti? Ar galima tą pačią dieną, kai gautas "biuletenis" neiti į darbą? Prašymą rašysiu 2 egzemploriais ir manau jai padouti, ar visdėlto reikia tiesiai į buhalteriją?? Nes galimas toks atvejis, kad ji tiesiog neperduos arba išmes visai...
Jei norite užsitikrinti, kad prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo būtų tinkamai priimtas, reiktų įteikti administratorei ir / arba sekretorei, kuri ant prašymo kopijos ar antro egz. uždėtų antspaudą arba įrašytų, kad prašymas gautas. Nedabingumo pažymą galite gauti tokiu atveju, jei yra pagrindas ją gauti, t.y. turite sveikatos sutrikimų. Esant laikinam nedarbingumui, galite neiti į darbą nedarbingumo pažymoje nurodytu laikotarpiu, o vėliau reikia pažymos galiojimą pratestį, arba nutraukti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(30.01.2007)  Norėčiau paklausti...
Esu 2 mėn nėsčia ir noriu įsidarbinti. Ar mane gali priimti į darbą? Kada turėčiau pranešti apie neštumą? Ar išdirbusi 3 mėnesius gausiu pašalpą?

Nėštumas nėra joks apribojimas priimti į darbą, viskas priklauso nuo to, ar priimant į darbą apie nėštumą pranešite būsimam darbdaviui ir nuo to būsimo darbdavio požiūrio į nėščias moteris. Nėra tokio reikalavimo, kada privaloma pateikti pažymą. Tiesiog po pažymos pateikimo darbdavys neturi teisės nėščios moters atleisti iš darbo, neesant jos kaltės. Pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyma teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu
jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, turėdama atitinkamą stažą pašalpą gausite.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(24.01.2007)  PNDP taikymas?
Iki siol PNDP dalijomes su zmona per puse. Turejome 2 vaikucius...dabar laukiames trecio ir zmona jau isejo i dekretines atostogas. Ar tureciau prasyti savo darbovieteje man taikyti pilna PNDP.

Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str. 2 d. 3 punktą asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, - 475 litai per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 50 litų. Na o pagal to paties straipsnio 4 dalį NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. 6 dalis nustato, jog mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam
Taigi, iš šių įstatymo normų matyti, jog reiktų pateikti laisvos formos prašymą dėl NPD taikymo.
iš tėvų (įtėvių) per pusę. Dėl papildomos informacijos siūlau kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją telefonu 1882, daugiau info: www.vmi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.




MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.



(19.01.2007)  Laba diena. Įmonėje pradirbau 7 metus. Pastaruosius metus buvau vaiko, iki jam sukaks 1 metai, auginimo atostogose. Atėjus į darbą man pasiūlė šalių susitarimu išeiti iš darbo, sumokant 6 atlyginimų kompensaciją. Aš nesutikau ir paprašiau 9 mėn kompensacijos. Tada darbdavys pasakė, kad man sumokėti daugiau negali ir aš galiu toliau tęsti darbą, tik šiuo atveju mane seks, terorizuos ir bandys visais būdais įrodyti darbuotojo kaltę ir atleisti iš darbo be kompensacijų. Šiuo metu turiu nedarbingumą dėl ligos. Norėčiau paklausti Jūsų patarimo:
1. Ar šiuo atveju galima lengvai prisikabinti ir įrodyti darbuotojo kažkokią kaltę ir jį atleisti (darbas vadybininko- važiuoti pas klientus ir pristatinėti produktus)?
2. Ar aš galiu 2 metų bėgyje kada noriu išeiti motinystės atostogoms iki vaikui sukaks 3 metai, jei prasidės teroras darbe ir grįžti anksčiau nei sukaks terminas iš šių atostogų?
3. Kokia kompensacija man priklausytų, jei aš bandyčiau su jais tartis?
4. Ar įmanoma įrodyti teisme, kad buvo tikslingai bandyta susidoroti su darbuotoju?
Dėkoju už Jūsų atsakymus.

1. Esant dideliam norui, viską galima. Galima prigalvoti pvz. prekių pavyzdžių trūkumų, klientų nusiskundimų, materialinių vertybių dingimų, ataskaitų nebuvimų, planų neįvykdymų, išgalvotų pareigų neįvykdymų ir pan. Be to, gali būti griežtai kontroliuojamas laikas, kada ateinate į darbą ir išeinate, už vėlavimą 10 ar 15 min. gali būti skiriama drausminė nuobauda ir pan. Taip pat, jei turite tarnybinį mobilų tel., jis gali būti paimtas, turėsite darbo reikalais naudoti savo, taip pat ir pati mokėti. Taip pat, jei naudojate tarnybinį automobilį ir jis gali būti atimtas. Nesakau, kad taip atsitiks, tiesiog bandau prognozuoti.
2. Vaiko priežiūros atostogų iki trejų metų galima išeiti bet kada, bet kada sugrįžti, vėl išeiti (darbo kodekso 180 str.). Tik apie išėjimą atostogauti ar grįžimą iš atostogų, darbdavį reikia įspėti ne vėliau kaip prieš 14 d.
3. Nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
2. Nutraukus darbo sutartį kitais darbo kodekse (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
4. Teismas visuomet vadovaujasi tokiais įrodymais: rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, video medžiaga ir pan., t.y. bet kokiais įrodymais, susijusiais su vertinamu atveju. Dėl vienų ar kitų aplinkybių įrodymų vertinimo vienareikšmiškai sunku atsakyti - kiekvienas atvejis yra individualus, o vienas įrodymas dažnai nebūna tiek reikšmingas, kad nulemtų bylos baigtį. Turi būti įrodymų visuma.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(19.01.2007)  Laba diena

Noreciau paklausti

Jei pagrindineje darbovieteje esu mokymosi atostogose, ar galiu papildomame darbe dirbti pilnu kruviu, t.y. po 8 ar 12 valandu?

Kiek suprantu, papildomoje darbo sutartyje nustatyta, kad Jūs dirbate tik 4 val. Taigi, tektų keisti darbo sutartį bent jau papildomoje darbovietėje, jei norėtumėte ilgiau dirbti pagal papildomą darbo sutartį. Pakeitime turėtų būti numatyta, kad dirbate 8 val. Kai grįžtumėte iš mokymosi atostogų į pagrindinę darbovietę, papildomoje darbo sutartį vėl tektų keisti. Dėl šio klausimo siūlau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(19.01.2007)  Laba diena

Noreciau pasiklausti, dirbu pagal pagrindine ir papildoma darbo sutartis, jei pagal pagrindine darbo sutarti iseinu mokymosi atostogu, tai kiek valandu per diena galiu dirbti pagal papildoma darbo sutarti. Ar tik 4 valandas ar galima ir 8 darbo valandas.

Aciu uz atsakyma

Kiek suprantu, papildomoje darbo sutartyje nustatyta, kad Jūs dirbate tik 4 val. Taigi, tektų keisti darbo sutartį bent jau papildomoje darbovietėje, jei norėtumėte ilgiau dirbti pagal papildomą darbo sutartį. Pakeitime turėtų būti numatyta, kad dirbate 8 val. Kai grįžtumėte iš mokymosi atostogų į pagrindinę darbovietę, papildomoje darbo sutartį vėl tektų keisti. Dėl šio klausimo siūlau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(11.01.2007)  noreciau suzinoti pagal ka man bus skaiciuojamas biletenis jei as pradejau dirbti nuo spalio 12 dienos iki tol buvau vaiko auginimo atostogu iki kol vaikiukui sueis metukai ir suejus metukams pradejau dirbti ,o susirgau gruodzio 28d iki sausio 10 d.
ir dar norejau paklausti,vienoje darbovieteje esu pasiemusi atostogas iki kol vaikui sueis trys metukai,bet esu susiradusi darba kuriame dabar dirbu.kiek girdejau lyg ir galima taip.ar galima taip?

Pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 86, "DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO", 13 punktą "<...> Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.<...>"
Atsižvelgiant į tai, pagal Jūsų gautas pajamas motinystės atostogų laikotarpiu ir bus apskaičiuojama ligos pašalpa.
Galite vienoje darbovietėje būti išleista vaiko priežiūros atostogų iki trejų metų, o kitoje darbovietėje dirbti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.




(28.12.2006)  i kokias institucijas reikia kreiptis norint isidarbinti nepilnameciui?ir kokiu reikia dokumentu?
Kreiptis reikia į tą įstaigą/įmonę ar organizaciją, kurioje norėtumėte dirbti. Aišku, viskas priklauso nuo to, kiek metų nepilnamečiui. Pagal darbo kodeksą, visišką darbininį veiksnumą, t.y. teisę dirbti beveik be jokių apribojimų, asmenys įgyja nuo 16 metų. Yra tam tikrų darbų, kurių nepilnamečiai dirbti negali.
Įsidarbinant darbdaviui paprastai pateikiamas pasas arba asmens tapatybės kortelė, taip pat socialinio draudimo pažymėjimas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(18.12.2006)  Sveiki, darbo sutartyje parasyta kad turiu atlygint darbdaviui 200lt mokymo islaidas jeigu isejnu anksciau nepradirbus vieneriu metu. Ar dabar egzistuoja tokia istatymo nuostata?
Aciu

Taip, tai yra numatyta darbo kodesko 95 str. 5 d.: "darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai."

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(15.12.2006)  Laba diena,

Lapkricio pradžioje susirinkime darbdavys pranešė (žodžiu), kad įmonei 99proc. bus paskelbtas bankrotas. Nuo lapkricio pradžios darbuotojai neturi nei darbo, nei darbo vietos.
Paskutinis darbo užmokestis buvo gautas spalio 10d už rugsejo mėnesį. Kadandi darbdavys nesumokejo darbo užmokesčio lapkričio mėn. ir nevykdo kitų įsipareigojimų pagal darbo sutartį (darbo sutartis standartinė), nėra darbo vietos, kur darbuotojas ateitų, nėra aišku ir darbo, kurį jis pagal darbo sutartį atliktų, todėl nelaukdama, kada įmonė oficialiai paskelbs bankrotą (o tai gali tęstis kelis mėnesius)parašiau prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK127 str. 2 dalį ir išmokėti man visas priklausančias pinigų sumas pagal DK 141 str. ir išeitinę pašalpą pagal DK140 str. 2 dalį. Prašymas buvo pateiktas 5 lapkričio, atleidimo data nurodyta 8lapkričio. Šiandien jau 15 lapkričio aš dar neturiu jokių atleidimo dokumentų. Visus savo dokumentus išsiunčiau 05d paštu su pristatymu ir faksu, kadangi įmonės pagrindinė būstinė Vilniuje. Darbdaviui dokumentas pašto darbuotojo įteiktas 08d. Oficialiai aš neatleista, neturiu jokio patvirtinančio tai dokumento. Negaliu stoti į darbo biržą. O svarbiausia kada ir kaip aš galėsiu atgauti man priklausančius pinigus.

Būsiu dėkinga už ataskymą.

Šiuo klausimu siūlyčiau kreiptis į darbo inspekciją www.vdi.lt, gal būt ji galės pagelbėti dėl situacijos su atleidimu iš darbo. Dėl pinigų gavimo, tai galima kreiptis į teismą, o jei darbdaviui bus iškelta bankroto byla, tuomet dalį pinigų galėsite atgauti iš garantinio fondo. Daugiau info: http://www.socmin.lt/gf/istorija.htm

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(11.12.2006)  Laba diena,
nevyriausybinės organizacijos, kurioje dirbu savanore, buhalterė, prieš kelias dienas žodžiu įspėjus direktorių apie išėjimąi iš darbo, nuo š.m. gruodžio 1 d. \"pati save atleido\", t.y. nunešė reikiamus popierius į sodrą. Jokio raštiško prašymo apie išėjimą iš darbo nebuvo pateikta. Ar buhalterės veiksmai teisėti? Kaip šiuo atveju turi elgtis direktorius? Dėkoju už atsakymą.
Dalia

Tai jau būtų galima traktuoti kaip dokumentų klastojimą, nes turėjų būti pasirašytas darbo sutarties nutraukimas. Be to, Sodrai pateikia forma 2a - SD turėjo būti pasirašyta įmonės vadovo.
Siūlyčiau kreiptis į policiją dėl ikiteisiminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų ir parašų klastojimo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(28.11.2006)  Sveiki, norėčiau paklausti, ar darbovietė gali, kol žmogus serga (gulėjo ligoninėje, atlikta operacija), keisti iš anksto patvirtintą grafiką (slenkantį). Pvz., nedarbingumas nuo 6 dienos. o 7d. turėjo dirbti parą nuo 8 iki 8. Uždaromas nedarbingumo lapelis 23 d., po šios dienos iki tol budėjimų nebuvo, o dabar atsirado 2 dienos nuo 8-15, motyvuojant tuo, kad pirmasias 2 dienas apmoka ne SODRA, o darbovietė ir aš turiu atidirbti jas. Darbovietė ne pagrindinė, vš. įstaiga, gydymo įstaiga. Labai dėkoju, jei atsakysite.
Priklausomai nuo to, kas nustatyta Jūsų darbovietės vidaus darbo taisyklėse ir /arba kolektyvinėje sutartyje. Bendra tvarka yra tokia, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
Jūsų situacijoje sunku pasakyti, kaip elgtis, nes įstatyme nėra vienareikšmiškai pasakyta, kaip turėtų būti elgiamasi su sergančiais darbuotojais. Nėra privalomos tvarkos, kad su grafiku turėtų būti supažindinta pasirašytinai, nebent, kaip jau minėjau, Jūsų darbovietės kolektyvinė sutartis ar vidaus taisyklės nustato kitokią tvarką. Reiktų paskaityti šiuos dokumentus.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(23.11.2006)  Laba diena, norėčiau pasiteirauti: UAB yra prokūristas (prokūra įregistruota Juridinių asmenų registre), turintis įgaliojimą bendrovės vardu pasirašyti dokumentus ir veikti bendrovės vardu, bet nuo 2006-11-22 bendrovėje bus paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, kuris pagal pareiginius nuostatus pavaduos gen.direktorių. Klausimas: kas turi pirmenybė pasirašyti dokumentus prokūristas ar naujai paskirtas gen. direktoriaus pavaduotojas, ar nereikia pranešti Juridinių asmenų registrui apie gen.direktoriaus pavaduotojo paskyrimą ir anuliuoti prokūrą.
Iš anksto dėkoju už atsakymus.

Egzistuoja tam tikri skirtumai tarp asmens, kuriam išduota prokūra (prokūristo) ir pvz. direktoriaus pavaduotojo. Prokūristas gali būti nebūtinai įmonės darbuotojas. Kol prokūra galios, tiek direktoriaus pavaduotojas, jei jam yra pavesta atlikti tam tikras f- jas, tiek prokūristas galės veikti jiems suteiktų įgaliojimų ribose, nepriklausomai vienas nuo kito. Įstatyme yra tam tikri ribojimai prokūristui:
1. Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:
1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;
2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;
3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;
4) duoti prokūrą;
5) priimti į įmonę dalininkus.
2. Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.
Jei nebenorima, kad prokūristas toliau veiktų įmonės vardu, turėtų būti tiesiog panaikinama prokūra. Registrų centrui paprastai pranešama tik apie valdybos narių arba įmonės direktoriaus pasikeitimus. Apie pavaduotojus paprastai nepranešama. Pagal įstatymą, jei nėra įmonėje valdybos, visais atvejais bendrovės vardu veikia direktorius.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(13.11.2006)  Sveiki,
ar yra kokiu teisiniu budu uzkirsti kelia darbdaviui nurodyti dirbti man nepriklausancius darbus pagal pareigas?
Aciu

Darbinių funkcijų apibrėžimui paprastai yra naudojamas dokumentas - pareiginės instrukcijos. Jose išvardijamos funkcijos, kurias darbuotojas atlieka. Su pareigine instrukcija darbuotojas privalo būti supažindintas pasirašytinai. Pareiginės instrukcijos nebuvimas gali būti vertinamas dvejopai - darbdavys neturi teisinio pagrindo atleisti darbuotoją už pareigų neatlikimą, nes niekur nėra apibrėžtos darbuotojo atliekamos funkcijos, kita vertus, darbuotojas nežino, kokį tiksliai darbą jis privalo dirbti.
Galite inicijuoti pareiginės instrukcijos sudarymą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(09.11.2006)  DK yra toks sakinys:
\"Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka\"
Kur galima rasti tas \"Vyriausybės tvirtinamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatas\"??? Noriu tiksliai viską pati apsiskaičiuoti....

Juos galite rasti www.litlex.lt/litlex teisės aktų paieškos sistemoje (jei esate registruota vartotoja) arba www.lrs.lt teisės aktų bazėje. Nuostatai yra patvirtinti LR Vyriausybės 2001 - 01 - 25 nutarimu Nr. 86, "Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo". Pirminė redakcija buvo skelbta 2001 - 01 - 31 leidinio "Valstybės žinios" Nr. 10. Tačiau šis vyriausybės nutarimas buvo keistas 7 kartus, todėl paieškoje susiraskite dabar galiojančią redakciją su visais pakeitimais.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(09.11.2006)  Laba diena,

Paskutiniam savo darb isdirbau 5 metus, bendras darbo stazas 7 metai. Siuo metu esu vaiko prieziuros atostogose, kol jam sueis 3 metai. Planuojame antra vaikuti, ir noreciau issiaskint:
1) ar pagimdzius iki kol pirmam vaikui sueis 3 metai, man priklausytu ir uz antra vaika panasi ismoka (turiu omeny uz dekreta ir procentai nuo mano buvusio ankstesnio atlyginimo) iki jam sueis 1 metai, ar as tik gauciau pasalpa po 90 Lt uz abu vaikus?
2) jeigu pirmajam vaikui jau butu sueje 3 metai, taciau tuo metu as dar nebuciau pagimdziusi antro vaiko, ar budamai paskutiniuose nestumo menesiuose man prikalusytu dekterines atostogos?

Buciau nepaprastai dekinga uz atsakyma.

pagarbiai,
Nijole

1) LR Vyriausybės 2001 - 01 - 25 nutarimo Nr. 86, "Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" punkte Nr. 16 nustatyta, jog tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas. Taigi, Jums priklauso motinystės išmoka, iki vaikui sueis vieneri metai tokia tvarka: motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 procentų; nuo 2007 m. sausio 1 d. -85 procentai; nuo 2007 m. liepos 1 d. - 100 procentų, iki vaikui sukaks 6 mėnesiai; už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai, - 85 procentai šios pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
2) vadovaujantis minėtų nuostatų tuo pačiu 16 punktu manau, kad priklausytų, tačiau siūlyčiau papildomai pasikonsultuoti teritoriniame sodros skyriuje (www.sodra.lt) ir/arba valstybinėje darbo inspekcijoje (www.vdi.lt).

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(07.11.2006)  Laba diena,
Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms iki kol jam sueis 1 m., kada turiu eiti i darba?
Vaiko gimimo diena, ar sekancia?

Darbo kodekso 26 str. 1 d. nustato, kad Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Todėl manau, kad į darbą turėtumėte grįžti kitą dieną po vaiko gimimo dienos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(07.11.2006)  Jau 13 metų dirbu slaugytoja už 0,5 etato krūviu. Dirbu pamaininį darbą, grafikas statomas administratorės nuožiūra.Kadangi darbdavys pilno darbo krūvio suteikti negali, tai įsidarbinau mokyklos bendrabutyje budėtoja 0,5 etato krūviu.Bendrabutyje budima pagal slenkantį grafiką,savaitėje viena diena ir viena naktis. Vyr.slaugytoja-administratorė atsisako derinti grafiką pagal antraeilio darbo grafiką. Ar yra teisės aktai reglamentuojantys tokius darbo santykių tvarką?
Pagal darbo kodekso 147 str. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat
kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo
laiko pradžią ir pabaigą valstybių ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.
Taigi, manau, jog darbo grafikų nustatymas yra administracijos prerogatyva ir esant normaliems darbuotojų bei darbdavių santykiams, turėtų būti tariamasi, ieškoma kompromisų. Privalomos tvarko nėra.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(07.11.2006)  Sveiki,
akcinė bendrovė kolektyvinės sutarties neturi. Ar taikytinas DK 194 str. (Mokėjimas už darbą švenčių ir poilsio dienomis) Darbo kodekso 195 str. (Mokėjimas už prastovos laiką) 1, 2, 3, 4 punktams?
Dėkojame

Manau, kad tik 194 str. 2 dalis galėtų būti taikoma 195 str., t.y. kai darbas šventinę ar poilsio dieną numatytas pagal grafiką. Nes priešingu atveju šventinę ar poilsio dieną darbuotojui ir taip neprivalu eiti į darbą, tai nemanau, kad darbdavys turėtų pareigą už tai mokėti. Tačiau siūlau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje. Daugiau info www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(07.11.2006)  Sveiki,
Situacija tokia: įmonė naikina vieną padalinį, vietoje jo steigia UAB, kuri pradės veikti jau po 2 mėn. Perduoda naujam UAB turtą ir darbuotojus. Darbuotojai nenoretu dirbti naujame UAB, o atleidimo lapeliai neiteikti? Kokias jie turi teises?

Bendra tvarka yra tokia(jei įmonėje nėra kolektyvinės sutarties): darbuotojui raštu pasiūlomas kitas darbas. Jei darbuotojas jo atsisako, tuomet suėjus įspėjimo terminui, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta. Tokia tvarka yra, kai darbdavys nori atleisti darbuotoją bet kokiu pagrindu ir neesant darbuotojo kaltės. Jei įspėjimo lapelių dar negavote, tuomet kol kas Jūsų darbo sutartis tęsiasi ir turite visas darbuotojų teises.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(11.10.2006)  Esu pašauktas atlikti priverstinę karinę prievolę. Aš dirbantis asmuo. Kokios socialinės garantijos yra be to, kad darbdavys turi išsaugoti darbo vietą? Ačiū.
LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra įtvirtinta, jog iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų
kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
2. Profesinės karo tarnybos kariams mokama ligos pašalpa:
1) 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dydžio pašalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dydžio pašalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
2) 80 procentų kario tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa:
a) kai karys slaugo sergantį šeimos narį - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
b) kai slaugo sergantį iki 7 metų vaiką - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
c) kai stacionare slaugo sergantį vaiką iki 7 metų, taip pat vaiką iki 14 metų, sergantį onkohemotologine liga, po sudėtingos operacijos, traumos ar nudegimo - visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas.
3. Tapusiam laikinai nedarbingu pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudiminių pajamų kariui savanoriui ar aktyviojo rezervo kariui nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama 100 procentų mėnesinio rezervo kario atlyginimo dydžio nedarbingumo pašalpa.
4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios tarnybos metu kariui žuvus kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiems jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš
dalies padengti.
5. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo
išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.
6. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, o vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu - 70 procentų šia tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo. Nuo 2007 m. sausio 1 d. vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu
profesinės karo tarnybos kariams mokama 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo, nuo 2007 m. liepos 1 d. šios išmokos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6 mėnesiai, - 100 procentų, o likusį laiką - 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo. Profesinės karo tarnybos kariams, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.
7. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų tėvystės atostogų laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, jeigu jie gyvena santuokoje su kūdikio motina.
8. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(11.10.2006)  Laba diena, norejau paklausti, ar gali taip buti, dirbame vienoj AB, dirba 5 zmones, grafikas slenkantis, ir jau kelintas menuo dirbame virs 200 val. Kazkur 200-231val.
O apie atostogas jau metai ner ko svajot. Is anksto dekoju uz atsakyma, uz 4 dienu renkames i nesenai sukurta musu firmos profsajungos susiburima pirma, tai noretusi zinoti ko mes galime reikalauti is savo darbdavio.

Reikia žiūrėti, kas parašyta kolektyvinėje sutartyje, jei tokia įmonėje yra. Tačiau, bet kokiu atveju darbo kodekso 144 str. 3 d. nurodyta, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Taigi, dienai tektų 6,85 val. Atitnkamai, per 30 dienų mėnesį (30 X 6,85 val.) apytiksliai išeitų 205,7 val darbo valandų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(11.10.2006)  Laba diena, dirbu vienoje firmoje, t.y. AB ir jau pavarau nuo itempto darbo, ir ne tik as, visas kolektyvas, ar galima dirbti pagal toki grafika, butu malonu suzinoti. Toks grafikas su tiek valandu skaicium kasmenesi.



1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 viso nakt
7-23 16-0 0-8 20-0 0-8 7-23 7-23 8-20 7-23 16-0 0-8 8-20 7-23 16-0 0-8 7-23 7-23 7-23 212 40

0-8 16-0 0-8 8-20 7-23 16-0 0-8 8-20 7-23 7--23 7-23 20-0 0-8 7-23 16-0 0-8 16-0 204 61
20-0 0-8 20-0 0-8
7-23 7-23 7-23 7-23 20-0 0-8 7-23 16-0 0-8 20-0 0-8 16.0 0-8 16-0 0-8 7-23 7-23 7-23 7-23 216 49

8-20 8-17 16-0 0-8 16-0 0-8 16-0 0-8 7-23 16-0 0-8 7-23 7-23 16-0 0-8 16-0 0-8 8-20 16-0 0-8 209 67
16-0 0-8
20-0 0-8 7-23 7-23 8-20 7-23 7-23 16-0 0-8 7-23 16-0 0-8 8-20 7-23 16-0 0-8 8-20 20-0 0-8 231 62
17-0 0-8 20-0 0-8


Nelabai supratau Jūsų klausimo esmės. Be to, gana sunku susigaudyti skaičiukuose, juo labiau, kai kompiuteris "makalynę" rodo. Jei klausiate ar teisėta versti dirbti tiek valandų, kiek Jūs šiuo metu dirbate, tai darbo kodekso 144 straipsnis nustato, kad:
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Jei atsižvelgiant į šią įstatymo normą manote, jog dirbate per daug, galite kreiptis į valstybinę darbo inspekciją, kuri galėtų patikrinti darbo sąlygas. Arba galite keisti darbą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(30.09.2006)  laba diena.

buvau priimta liepos 14d i darba bandomajam 3men laikotarpiui.pries tai nesu dirbusi.rugpjucio 18 susirgau ir turiu bileteni jau daugiau nei 2 men.norejau paklausti ar man priklausys ligos pasalpa.kokio dydzio ji bus?(atlyginimas buvo 750lt/men).ar iseinant is darbo savo noru man kas nors priklausys?

Pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos pašalpa priklauso asmenims, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų,
taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Taigi, jei iki šios darbovietės niekur nedirbote, tokiu atveju, ligos pašalpa Jums nepriklauso.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už
nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(04.09.2006)  laba diena,
vyras dirba imoneje pilnu etatu. Veliau jam pasiule dirbti sioje imoneje papildoma darba. Papildomam darbui dirbti jis priimtas ne visa darbo diena, t.y. prie 8 val pridejo dar po 3 val 12 min. ir parase dar 0.4 etato kruvi. Ar taip gali buti ir liepe nunesti pazyma i inspekcija, jog dirba ne visa darbo diena? (kam ji reikalinga, juk jis dirba kaip ir visa darbo diena, tik papildomose pareigose neiseina 4 val.)
ar tai skaitosi antraeiles pareigos (jei ta pati imone, bet kita darbo sutartis)...?

Jei jau sudaryta kita darbo sutartis, manau, jog skaitosi antraeilės pareigos, o ypač tokiu atveju, jei papildomas darbas visiškai kitoks, nei pagrindinis. Bet kokiu atveju, ar darbuotojas dirba viename darbe, ar keliuose atskiruose, darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė, nei 40 valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne
trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje
darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.



(26.07.2006)  Laba diena,

Labai noreciau suzinoti, ar priimant i darba darbdaviui turiu pasakyti jog laukiuosi? nors veliau galeciau jam irodyti, jog nezinojau (nestumas labai mazas)? Ir ar po bandomojo laikotarpio jis gali mane ismesti del to is darbo?
Aciu is anksto

Pranešti yra Jūsų teisė, o ne pareiga. Viena vertus, darbdaviui būtų naudingiau žinoti, kita vertus, jis žinodamas, gali tuo pasinaudoti, rasti aibę priežasčių, dėl kurių po bandomojo laikotarpio Jus galėtų atleisti iš darbo. Dėja, bet nemažai dardavių "netoleruoja" nėštumo, kad ir kaip nebūtų gaila. Nesakau, jog visi, bet su tokiais pavyzdžiais vis dar tenka susidurti. Nėštumas nėra teisinis pagrindas atleisti iš darbo, tačiau įvairūs teisiniai ginčai tikrai nesukurs šiltų santykių, dėl kurių norėtųsi pasilikti darbe. Bet kokiu atveju, spręsti turite pati. Teisei nenusižengsite nei pranešusi, nei nepranešusi.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(26.07.2006)  Nuo rugpjūčio 1d išeinu į dekretą. žinau kad mano įmonė yra likviduojama nuo spalio 1 d. (atleidimo lapelių dar nepateikė) Įmonėje dirbu 10 metų. Laukiuosi trečio vaiko ar gausiu pašalpą (85%atlyginimo) iš sodros iki vaikui sueis metai kaip dirbanti moteris, ar tik 93 litus kaip nedirbanti, nes per tą laiką kol aš būsiu dekretinėse atostogose įmonė tikriausia jau bus likviduota.
Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
Tais atvejais, kai šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam asmeniui atleidimo iš darbo dieną išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.
Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, turintis draudimo stažą, buvo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar
bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavo vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, jam motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki
įsidarbinimo. Tokia tvarka:
Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti turintiems reikiamą satažą asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.
Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šių nuostatų turintiems teisę gauti kitiems asmenims skiriama nuo motinos mirties dienos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(26.07.2006)  Šiuo metu esu dekretinėse atostogose, bet siūlo neblogą darbelį. Norėčiau sužinoti, ar gausiu pinigus už vaiką, jei oficialiai įsidarbinčiau kitur? Jei ne, tai gal galima įsidarbinti pagal autorinę sutartį?
Vadovaujantis 2001 - 01 - 25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 86 patvirtinti pašalpų nuostatų 48 p., kuris numato, jog
" Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo dieną dirba ne vienoje darbovietėje,
motinystės (tėvystės) pašalpa jam skaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų."
manyčiau, jog neturėtų būti problemų Jums įsidarbinti ir pagal darbo sutartį. Juo labiau, kad kai dirbote, Jūs jau mokėjote motinystės draudimą, atitinkamai dabar, augindama vaiką, juo naudojatės. Tačiau mūsų socialinio draudimo sistema yra pakankamai paini, todėl siųlyčiau papildomai pasikonsultuoti teritoriniame "SODROS" skyriuje.
Pagal autorinę sutartį Jūs neįsidarbinate, o tik įsipareigojate sukurti tam tikrą autorinės teisės saugomą abjektą - kūrinį, už kurį Jums turi būti sumokėtas honoraras (autorinis atlyginimas). Nuo šio atlyginimo privalo būti sumokėta 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio valstybei(valstybinei mokesčių inspekcijai.) Socialinio draudimo įmokos nuo autorinio atlyginimo nėra mokamos. Taigi nėra jokių apribojimų Jums sudaryti autorines sutartis.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(10.07.2006)  Mane darbdavys priverstinai nusiunte i apmokymus, kuriu turinys neatitinka mano dirbamo darbo. 70% siu kursu finansavo Europos Sajunga. Darbo sutartyje parasyta, kad darbuotojas pats iseidamas is darbo turi atlyginti nuostolius patirtus dardavio jo apmokymams per pastaruosius metus. Pats pasirasiau, tik po kursu, kad juose buvau. Dabar, norint pakeisti darba, reikalaujama susimoketi uz kursus, kuriu man net nereikejo.
Tai jau panašu į ginčą, kurį ko gero gali tekti spręsti tik teisme. Tik teismas galės nustatyti, ar pagrįstai darbdavys reikalauja iš Jūsų kompensacijos už mokymus, ar jie buvo pagrįsti, reikalingi ir pan. Darbo ginčai su tam tikromis išimtimis turėtų būti sprendžiami darbovietėje, sudarius darbo ginčų komisiją. Tačiau, jei darbo santykiai nurtūkę, ginčus tarp darbuotojo ir dardavio nagrinėja teismas. Jeigu Jus atleidžiant iš darbo, darbdavys ir priklausančio atlyginimo išskaitys tam tikrą sumą už mokymus, tuomet Jums gali teikti kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti neišmokėtą dalį pinigų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(20.06.2006)  Laba diena, jau beveik metus dirbu pagal autorine sutarti. Dirbu teksto redaktore (redaguoju tekstus), taciau autorineje sutartyje nurodyta, kad atlieku reklaminiu tekstu kurejos darba: ten nurodomas uzmokestis uz tam tikra simboliu skaiciu.Be to, dar rasau straipsnius, kuriems atskiros sutartys nera sudaromos - pinigai uz juos tiesiog pervedami i saskaita kaip uz man priklausanti atlikta darba. Jau ilga laika pinigu uz minetus straipsnius negaunu, susidare nemazos skolos. Redaktore atskirai sudare teikimo-priemimo akta, kuriame surasyta, kokie straipsniai buvo parasyti ir kiek uz juos turetu buti sumoketa. Yra parasai ir firmos antspaudas. Patarkite, kaip galeciau atgauti uzdirbtus pinigus ir ar tai apskritai imanoma? Dekoju uz pagalba.
Manau, kad įmanoma. Kaip visada, esti du keliai - gražiuoju arba per teismą. Spręsti turite Jūs. Jei perspektyvoje norite dirbti toliau su ta įmone ir matote, jog tai yra įmanoma, tuomet galite palaukti kažkurį laiką, gal situacija pasikeis. Tačiau vadovai turi turėti viziją, kaip įmonė galėtų išbristi iš esamos padėties. Turbūt Jums nepatiks, jei Jums priklausantys pinigai bus pastoviai išmokami pavėluotai. Jei nematote galimybių toliau dirbti su ta įmone, tuomet galima nutraukti sutartį, surašyti pretenziją, nustatyti terminą, per kurį su Jumis turėtų atsiskaityti. Suėjus nustatytam terminui, jei atsiskaitymo nesulauktumėte, galėtumėte kreiptis į teismą. Kaip minėjau, spręsti turite Jūs.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(13.06.2006)  Laba diena, noreciau pasiteirauti kokios rusies sutarti galima butu sudaryti tarp imones prekiaujancios vaistais ir fizinio asmens (nenorincio dirbti pagal Darbo sutarti ir neturincio individualios veiklos liudijimo), pagal kuria fizinis asmuo atstovautu imone ir pardavinetu vaistus vaistinems?
Is anksto dekoju uz atsakyma.
Pagarbiai,
Anzelika

Tarp fizinio asmens ir imonės galėtų būti įforminami santykiai vadovaujantis Civilinio kodekso 2 knygos XII skyriaus nuostatomis - Komercinis atstovavimas. Fizinis asmuo galėtų būti įmonės prekybos agentu. Paskaitykite civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojančius prekybos agentų veiklą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(13.06.2006)  Laba diena,

Klausimas:
Kokia forma reikia rasyti prašymą leisti dalyvauti konkurse dėl darbo vietos?

Ačiū už atsakymą!

Rasa

Jei potencialus darbdavys nėra nustatęs jokios privalomos (pageidaujamos) formos, tuomet forma yra laisva, atitinkanti raštvedybos taisykles. Rašte rašoma, nuo ko jis rašomas, kam adresuojamas, koks jo pavadinimas, surašymo data ir vieta (miestas). Toliau išdėstomas prašymas leisti dalyvauti konkurse dėl darbo vietos, nurodant pareigybę. Surašytas raštas yra pasirašomas. Paieškokite internete paprastų prašymo pavyzdžių.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(13.06.2006)  Sveiki,
Turiu pasiurases igaliojimo perdavimo sutarti su kompanija, pats dirbu iregistraves individualia vekla. Sutartyje yra pamineta kad 1 metus po sutarties nutraukimo neturiu teises dirbti panasaus darbo konkurentu kompanijoje, bet is esmes as ir nedirbu dabartineje kompanijoje, tik turiu igaliojima informuoti klientus apie produkta ir uzsakyti ji, bet pats jokiu finansiniu kalusimu nesprendziu.

Klausimas butu toks, kas man grestu jei nutraukus sutarti pradeciau dirbti panasia veikla uzsiimancioje kompanijoje, ar jie turi teise pareikalauti is manes baudos, kuri pagal sutarti yra 10000 EUR. Kokie sansai butu teisme?


Aciu

Pagal asmenininę vieno buvusio Aukčiausiojo teismo nuomonę, tokios nuostatos, kurios riboja galimybę tam tikrą terminą po sutarties nutraukimo įsidarbinti konkrečiose darbovietėse ir/arba eiti konkrečias pareigas, yra niekinės tokiu atveju, jei nėra numatyta kompesancijų. Tačiau, kaip bebūtų, tokios nuostatos sutartyse yra ir gali tekti jas teisme nuginčyti. Nes pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią. Kiekvienu atveju, teismas vertintų, ar pagrįsta nuostata, ribojanti galimybę dirbti konkretų darbą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.


(12.06.2006)  Priimant i darbą, produkto vadybininko pareigoms, nebuvau supažindinta su pareigybine instrukcija.
Ar po metų darbo šiose pareigose privalau pasirašyti bet kokio turinio pareigybinę instrukciją ir jeigu nepasirašau, kokios gai būti pasekmės?

Tai gali būti palaikyta atsisakymu paklusti darbdavio nurodymams, taigi ir pagrindu nutraukti darbo sutartį. Kiek tas pagrindas rimtas, tektų svarstyti tam, kas sprendžia ginčus. Jei darbo santykiai jau būtų nutraukti, Jums teiktų kreiptis į teismą, jei manytumėte, kad atleidimas iš darbo buvo be pagrindo. Tačiau, gal Jums pavyktų tą pareigybinę instrukciją abipusiu sutarimu priderinti prie Jūsų realiai atliekamo darbo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(25.05.2006)  1. ar gali asmuo vienu metu dirbti pagal paprastą neterminuotą ir autorinę darbo sutartis.
2. kaip tada bus atskaičiuojami mokesčiai nuo tų abiejų atlyginimų.

1. Autorinės darbo sutarties būti negali. Su asmeniu gali būti tuo pačiu metu sudarytos tiek darbo sutartis, tiek ir autorinė, tačiau dėl galimybės sudaryti pastarąją siūlyčiau papildomai pažiūrėti mokesčių inspekcijos komentarą: http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1003395.
2. Pagal darbo sutartį iki šių metų liepos 1 d. išmokamoms sumoms yra taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas (nuo liepos 1 d., - 27 proc.). Pagal autornes sutartis išmokamoms sumoms yra taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Pagal autorines sutartis taip pat nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(25.05.2006)  1. kokio dydžio išmokas kas mėnesį gauna dekretinių atostogų išėjusi moteris. kiek laiko jas gauna. kaip yra paskaičiuojamas išmokų dydis.
2. ar išėjus vaiko auginti metams, po metų ar šiek tiek anksčiau tas atostogas galima dar pratęsti iki vaikui sueis 3 metai.
3. kaip yra su grįžimo po vaiko auginimo atostogų iki 3 metų su darbo vieta. ar galima tiketis grįžti į tą pačią vietą. ar į tąpačią vietą nebegrąžinamas žmogus.
4. ar esant vaiko auginimo atostogose, tie metai ar 3 metai įskaičiuojami į stažą.
5. ar galima grįžti iš vaiko auginimo atostogų neišbuvus jose pilnų metų.

1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
2. Pasibaigus vaiko auginimo iki vienerių metų atostogoms, turite teisę pasiimti vaiko auginimo iki trejų metų atostogas. Tačiau išmokų, kokias gausite (gaunate) būdama vaiko auginimo iki vienerių metų atostogose, išėjusi vaiko priežiūros atostogų iki trejų metų nebegausite.
3. Pagal darbo kodekso 132 str. 2 d. su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (darbo kodekso 129 straipsnis).
4. Darbo stažas - tai laikas, per kurį asmuo turėjo darbo kodekso reglamentuojamus darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą, su kuriuo darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys sieja tam tikras darbo teises ar papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo stažas gali būti:
1) bendrasis, į kurį įskaičiuojamas visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą;
2) specialusis, į kurį įskaičiuojami laikotarpiai, kai buvo dirbta tam tikros profesijos, specialybės darbą arba eita tam
tikras pareigas, arba dirbta tam tikromis darbo sąlygomis, ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies stažą;
3) darbo stažas tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, į kurį įskaičiuojamas laikas, dirbtas toje darbovietėje, ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies darbo stažą. Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, jų sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbo stažui tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įtakos neturi;
Vaiko priežiūros iki trejų metų atostogų laikotarpis neįskaitomas į stažą, reikiamą apskaičiuoti kasmetinėms atostogoms.
5. Galima.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(19.05.2006)  ar galima darbintis i kita darboviete, kai senoje esi isejes mokslo atostogu?
Galima dirbti keliuose darbuose, tokiu atveju, jei darbdas viename iš jų neriboja darbo kitame - pvz. valstybės tarnyba.

(19.05.2006)  Laba diena,
Prašau pagalbos!!! Dirbu darbe 5 mėn, atlyginimas minimumas + priedai. Viskas buvo normaliai, tik dabar vadovė sugalvojo begalę papildomų užduočių, atlyginimo visai nenori kelti. Kokios būtų mano teisės šiuo atveju, jeigu aš tokių turiu?Labai prašau atsakyti.

Jei nepasirašėte jokių pareiginių instrukcijų, o tik darbo sutartyje abstrakčiai nurodytos Jūsų pareigos, tuomet situacija gana kebli, nes neaišku, už ką Jūs esate atsakinga. Siūlyčiau pačiai inicijuoti pareiginės instrukcijos parengimą, kad visiems būtų aišku, kokios Jūsų pareigos. Bet kokiu atveju, kadangi darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnė šalis, iškilus pvz. ginčui dėl to, ar teisėtai buvo skirta drausminė nuobauda už pareigų nevykdymą, darbdaviui tektų pareiga įrodyti, kad Jūs esate susipažinusi su savo pareigomis.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.

(16.05.2006)  Laba diena,

Ar gali darbdavis pareikalauti iš darbuotojo kompensacijos mano atvėju:
man pasiūlytas visiškai naujas darbas, kad pakeiščiau išeinantį darbuotoją - dabar vyksta intensyvus apmokymai. Bet gali taip nutikti, kad aš staiga išeisiu iš darbo ir tai aišku sukels daug problemų - naujo žmogaus paieška, apmokymas ir t.t.

Ačiū.

Pagarbiai,
Vitalis Porėjus

Jei darbo sutartyje nėra numatyta, jog Jūs privalote atlyginti išlaidas, kurias darbdavys turėjo Jūsų apmokymui, tuomet dardaviui nebūtų pagrindo reikalauti kokių nors kompensacijų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(25.05.2006)  Sveiki. Noriu paklausti. Mane atleidzia pagal darbo vietos naikinima. Kadangi auginu mazameti vaika,gavau ispejima apie atleidima ir dar dirbsiu 4men. Ispejime ivardinti tokie DK straipsniai: 129str. 2d. bei 130str. 1d. ir 2d. Imoneje iki atleidimo bus isdirbti 1m. ir 7d. vadinasi turiu gauti dvieju algu dydzio iseitine,bei atostoginius(atostogu neturejau). Bet manau,ar nebus sitie pamineti str. ipareigojantys atsiskaityti tik vieno men. iseitine ismoka?! Ir ar taip galima,ar draudziama? Nes,kad pilni metai isdirbti,tai yra matoma ir zinoma.
Ir dar norejau paklausti. Pries du men. darboviete is antstoliu gavo rasta,apie skolos isieskojima. Tai dabar,man jau du men. is atlyginimo (minimumas) isskaiciuoja 20%. Kaip bus su iseitinemis?! Ar nuo visu man nupjaus ta 20%.ar kaip cia darys? O gal neturi teises?! ACIU.

Kas dėl išeitinės pašalpos, nutraukiant darbo sutartį pagal 129 str. nesvarbu kokią dalį, Jums turi būti išmokėti tokio dydžio pašalpa, kuri nurodyta darbo kodekso 140 str. 1 d. 2 punkte: jei darbo stažas nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - tuomet dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Pagal darbo kodekso 226 str. neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į CV Market juristus.



(16.05.2006)  Norėčiau sužinoti, ar dirbant pagal autorinę sutartį darbuotojas privalo mokėti mokesčius Sodrai ir jei taip, kiek procentų?
Jei nori, gali savanoriškai apsidrausti socialiniu draudimu. Privalomai mokėti nereikia. Daugiau informacijos galite rasti www.sodra.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.05.2006)  Sveiki. Norejau pasiteirauti. Esu atleidziama is darbo pagal mano darbo vietos naikinima. Kadangi auginu mazameti vaika,bei issiskyrusi,gavau ispejima ir dar turiu isdirbti 4men. atleidimo diena sueis lygiai 1m. ir 7d.,kaip dirbu sioje darbovieteje,tad man turetu buti ismokama 2atlyginimai,bei atostoginiai(atostogu neturejau),atleidimo diena. Sutartyje parasyta,kad atsiskaitymas triju men. laikotarpyje(po atleidimo dienos),o ispejime apie atleidima is darbo: atsiskaitymas ta pacia atleidimo diena! Kuo tiketi? Ir ar galesiu reikalauti uzmokescio uz atsiskaityma del uzdelsimo? Ir ar tinkami straipsniai pritaikyti ISPEJIME? DK129str. 2d. ir 130str.1 ir 2d.
Dar norejau jusu paklausti. Siame darbe atejes anstoliu rastas,del skolos isieskojimo. Jau antra menesi man nuo atlyginimo atskaiciuoja 20 PROCENTU. Kaip bus su atsiskaitymu? Ar atskaiciuos siuos procentus nuo mano visu pinigeliu? Dirbu uz minimuma. Gal galetumet preliminariai paskaiciuoti? Labai prasau! Noriu priminti,kad auginu mazameti vaika(6m.) bei esu issiskyrusi. mano NPD 335lt. Is anksto dekoju!

Dėl atsiskaitymo, tai sunku vienareikšmiškai pasakyti. Įstatymas nurodo, jog atsiskaitoma šalių suderintu laiku. Jei Jūs pasirašėte ant įspėjimo lapelio, kuriame nurodyta, jog atsiskaityti su Jumis turi paskutinę darbo dieną, tuomet manyčiau, jog reiktų vadovautis įspėjimu - Jums buvo pasiūlytas kitoks atsiskaitymo terminas, nei nustatyta darbo sutartyje, Jūs su tuo terminu sutikote. Už vėlavimą atsiskaityti yra skaičiuojami delspinigiai - 0,06 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Pagrindas, manau, nurodytas teisingai, gal tik reikėtų papildomai nurodyti 129 str. 4 d.
Dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, tai darbo kodekse nustatyta, jog neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma.
1. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 550 lt), išskaitų dydis negali viršyti
dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
2. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(04.05.2006)  Situacija tokia: dirbau UAB 1. Tikrai buvo geras darbas. Gavau pasiulyma is kitos UAB 2. Dalyvavau atrankoje ir as ji gavau. Buvau issiustas i komandiruote, apmokymams. Nepraejus nei 3 menesiams mane atleido ir nieko nepaaiskino kas,kodel...? Neturejau jokiu papeikimu ar pan. Su kuo dirbau, visi atsiliepia apie mane gerai. Budamas komandiruoteje suzinojau, is aukstas pareigas einancio vadovo, jog kaip buvo planuota pradet veikla Lietuvoje po geru matu, tai ta veikla atidedama dar trim ar keturiem metam. Ir mano pareigybe (suprantama, as taip manau) reikalinga butu tik tada. Dabar esu be darbo.Tokia situacija. Ar manim nebuvo pasinaudota kokiais tai sumetimais? Ar sita situacija galiu sakyti darbdaviui,pas kuri noreciau dirbt? ...ir ar nera pazeistos mano teises,nes po dvieju pokalbiu buvo pasakyta welcome to UAB 2???

Is anksto dekoju.

Žiūrint iš moralinės pusės, Jumis pasinaudojo. Tačiau, teisiškai, jei buvo Jus atleido pagal visas procedūras, gali būti sunku kažką įrodyti. Bet kokiu atveju, dabar jau tektų kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog Jus atleido neteisėtai. Na, o tai, jog paminėsite, kad dirbote trumpai mano asmenine nuomone galėtų turėti dvejopą efektą: turėjote papildomus mokymus, įgyjote naujų žinių ir tai Jums į naudą; tačiau iš kitos pusės, potencialus darbdavys to nepatikrins, jam gali susidaryti vaizdas, jog Jūs arba nepastovus, arba nepakankamai kvalifikuotas, kad tiek trumpai dirbote. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kaip elgtis. Tai priklauso nuo situacijos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(02.05.2006)  Laba diena,
Patikslinu savo klausimą. Dirbu privačiame darbe. Kadangi kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, nutraukus darbo sutartį be svarbios priežasties, atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius trejus darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotei, persikvalifikavimui. Ar vienos dienos seminarai laikoma kvalifikacijos kėlimu? Kokie mokymai iš viso laikoma kvalifikacijos kėlimu?
Ačiū

Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Galite paprašyti, kad darbdavys raštu nurodytų, kas pagal sutartį laikytina kvalifikacijos kėlimu ir kokios išlaidos laikytinos išlaidomis, skirtomis kvalifikacijos kėlimui. Nes nėra vieningo sąrašo, kuriuo būtų galima vadovautis. Tai jau išeina šalių susitarimo reikalas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(04.05.2006)  Laba diena. Dirbu darželyje nuo 2006 01 09, terminuota sutartis iki 2006 08 31. Darželis dėl lėšų taupymo liepos mėnesį nedirbs. Man pasiūlė nemokamas atostogas. Noriu paklausti, ar man nepriklauso nors 2 savaitės apmokamų atostogų?
Vadovaujantis darbo kodekso 184 str.
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų; (Lietuvos
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo
pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) neįgaliajam - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Taigi, jei Jūsų darbovietėje nėra sudaryta kolektyvinės sutarties, tuomet darbdavys neturi teisės išleisti Jūsų nemokamų atostogų. Turėtų būti įforminama prastova, už kurią Jums turėtų būti sumokėta.
Kasmetinės atostogos paprastai gali būti suteikiamos ne anksčiau kaip po 6 darbo mėn. Jus šis laikas kiek suprantu dar neatėjęs.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(01.05.2006)  Laba diena,
turiu problemu su darbdaviais del atlyginimo, del sutarties ir pan.

1. Atlyginimas. Ant sutarties yra parasyta \"nemazesnis nei vyriausybes nustatytas mini8malus darbo uzmokestis\". Sumos nurodytos konkreciai nera. Ar tai reiskia kad gaunu tik minimuma?Darbdaviai perveda i saskaita didesne suma. Tai dabar nezinau ar man dali moka juodais ar kaip. Jie nesutinka israsyti pazymos kiek tiksliai per menesi gaunu.

2.Del apmokymu. Sutartyje yra parasyta:\"darbuotojas sutinka atlyginti darbdaviui islaidas, kurias sis patirs organizuodamas darbuotojo tobulinimasi, tuo atveju, jei darbuotojas nutrausks su darbdaviu darbo sutarti per ateinancius metus.\" Pries savaite buvau apmokymuose, bet paildomu jokiu sutarciu nepasirasiau. Ar tai reiskia, kad jie gali reikalauti is manes apmokejimo, jei dabar iseiciu is darbo?

3.Visa sutartis surasyta \"nesamoningai\". Kam butu galima ja duoti perziureti ar ji teisinga ir atitinka visas salygas?

Dekoju uz atsakymus. Geros dienos!

1. Dėl atlyginimo, pagal Jūsų paršytą situaciją, atrodytų, jog Jums priklauso minimalus atlyginimas. Gal būt darbdavys kaip nors motyvuoja, kad išmoka didesnę sumą - pvz. premija, už gerus darbo rezultatus ir pan. Labai jau keistai darbdavys elgiasi, jei moka nelegaliai, pervesdamas pinigus per banką.
2.Iš Jūsų parašytos sąlygos nėra visiškai aišku, per kuriuos ateinančius metus - per pirmus, ar per visus ateinančius. Tačiau, manau, jog bent jau pirmus darbo metus, jei darbo sutartį nutrauksite savo iniciatyva, tuomet privalėsite darbdaviui atlyginti ji turėtas išlaidas Jūsų apmokymui.
3. Galite kreiptis į teisininką (pvz. advokatą, advokato padėjėją), išmanatį darbo teisę.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(01.05.2006)  Laba diena.
Dirbu firmoje puse etato (taip tik parasyta sutartyje), o is tiesu pilnu etatu. Jau menesis kaip dirbu. 1. Pries kelias savaites patekau i nelaiminga atsitikima vaziuodama is darbo (partrenke masina), gavau nedarbingumo lapeli kelioms dienoms. Direktore pasake, kad uz ta laika (mazdaug savaite), atlyginimo negausiu, nes neva ji gauna ligos atveju tik tie, kas yra pradirbe toje imoneje ne maziau kaip 3 men. Ar tai tiesa?
2. Jei bandomasis laikotarpis yra \"2 men. darbdavio iniciatyva\", tai jei noresiu iseiti is darbo, turesiu pranesti tai pries 2 savaites, taip? O atlyginima turi sumoketi ta pacia diena,kai iseini, ar veliau?
Is anksto aciu uz atsakymus.

1. Atsakymą į pirmą klausimą rasite šioje rubrikoje, paieškokite tarp atsakymų.
2. Jei norėsite išeiti iš darbo, turėsite pranešti apie tai prieš ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Jei su darbdaviu nesusitarsite raštu kitaip, tuomet su Jumis turi sumokėti paskutinę darbo dieną.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(29.04.2006)  Laba diena, norečiau paklausti, ar gali automobilio panaudos gavėjas (fizinis asmuo), turint isankstini rasytini automobilio davejo (fizinio asmens) sutikima, duoti gautaji automobili treciajam asmeniui (juridiniam asmeniui) naudotis juo uz uzmokesti (t.y. isnuomoti automobili pagal automobilio nuomos sutarti)? Is anksto dekoju uz atsakyma. Pagarbiai.
Manau, kad gali, juo labiau, jei nurodote, jos panaudos davėjas sutinka.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(01.05.2006)  Laba diena, noreciau paklausti ar bendroves vadovas budamas komandiruoteje uzsieneje galetu, negriztant i Lietuva, iseiti kasmetiniu atostogu (14k.d.)? Tarkime, pries isvykstant i komandiruote i uzsieni visuotiniame akcininku susirinkime bus nuspresta isleisti bendroves vadova kasmetiniu atostogu nuo 2006-05-15 (14k.d.). Bendroves vadovas i komandiruote i uzsieni isvyks 2006-05-09, veliau iseis atostogu nuo 2006-05-15 iki 2006-05-28 (imtinai)(planuoja atostogauti Turkijoje), griz i Lietuva tik 2006-06-05 (nuo 2006-05-29 iki 2006-06-05 bus komandiruoteje uzsienyje).
Is anksto dekoju uz atsakyma.

Dėl išėjimo atostogų, manau neturėtų būti problemų, tačiau, jei jau direktorius bus atostogose, tai vadinasi jis nebebus komandiruotėje. Tuo pačiu metu ir dirbti ir atostogauti negalima. Dėl šio klausimo siūlyčiau papildomai pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(01.05.2006)  Isidarbinau firmoje puse etato, nors is tiesu dirbu visu etatu. Tuoj bus menesis kaip dirbu. Neseniai man buvo nelaimingas atsitikimas ir gavau biuleteni kelioms dienoms. Direktore sako, kad uz tas dienas negausiu algos, nes neva jei nesi pradirbes toje vietoje 3 men.,biuleenis yra tik pateisinama priezastis kodel nebuvai darbe. Ar tai tiesa? Ir dar. Tuoj ruosiuosi iseiti. Ar tureciau gaut pinigu uz neisnaudotas atostogas? Aciu.
Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

Taigi, jei neturite reikiamo stažo, tuomet Jūsų direktorė yra teisi. Kompensacija už nepanaudotas atostogas Jums priklauso. Ji bus apskaičiuota proporcingai Jūsų dirbtam laikui.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(29.04.2006)  Laba diena. Po ilgai trukusių darbo paieškų (norint keisti dabartinę darbovietę), pagaliau atsirado pasiūlymas. Pokalbio su būsimuoju darbdaviu metu buvo preliminariai susitarta įforminti darbo sutartį po 2 savaičių. Ar toks žodinis susitarimas dėl įdarbinimo galėtų būti įforminamas kokia nors preliminaria sutartimi, įpareigojančia būsimą naująjį darbdavį laikytis pažado? Ačiū.
Žvelgiant grynai iš teorinės pusės galima. Tačiau, visa, ką Jūs galėtumete gauti, jei darbo sutartis nebūtų sudarytą, kokią nors kompensaciją, nes pasibaigus preliminariai sutarčiai, pasibaigia ir įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį. Atitinkamai turėtų būti atlyginami tik nukentėjusios šalies patirti nuostoliai.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(20.04.2006)  1. Ar gali darbdavys skirti nuobaudą,jei atsisakiau pasirašyti po įsakymu,tačiau neatsisakiau jo vykdyti.(To pasekoje man buvo surašytas aktas,su kurio turiniu nesu supažindintas)?Ir aplamai, kada ir kokiu principu gali būti sudaromos komisijos aktui surašyti ir kaip turi vykti toks procesas?Ačiū.
Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
2. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą.
3. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

1. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

1. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
2. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(19.04.2006)  Vadovas paskelbė įstaigoje įsakymą dėl draudimo rūkyti teritorijoje.Aš atsisakiau pasirašyti po juo,nors nesakiau,kad nevykdysiu.Ar gali darbdavys man skirti nuobaudą?Ačiū.
Šiaip dardabvys raštu privalo informuoti apie darbo tvarką įmonėje. Teoriškai, jei Jūs nesupažindintas pasirašytinai, tuomet Jus negalima būtų bausti. Tačiau, jei įsakymas iškabintas tose vietose, kur anksčiau paprastai buvo rūkoma, tai gali būti traktuojama įvairiai. Vienareikšmiškai atsakyti sunku.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(19.04.2006)  1. Ar gali darbdavys keisti jau patvirtintus darbo grafikus ( darbas pamaininis po 12 val. ) ir jeigu gali, tai prieš kiek laiko ir kokia forma apie tai turi būti pranešta ir ar tam reikalingas darbuotojo sutikimas
2. savaites sirgau, gulėjau ligoninėje, buvo daroma operacija. dabar darbdavys primygtinai reikalauja, kad dėl to būtų rašomas pareiškimas išeiti iš darbo savo noru motyvuodamas tuo, kad aš sirgau ir galiu dar kartą susirgti.

1. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys,suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.
2. Toks darbadvio reikalavimas yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas. Neprivalote su juo sutikti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.04.2006)  Jei pernai dirbau tik pagal autorines sutartis,ar man reikia deklaruoti pajamas?
Jei norite susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio, tuomet siūlyčiau deklaruoti. Jums išmokant sumas pagal autorines sutartis, išmokantis asmuo netaikė neapmokestinamųjų pajamų minimumo. Informaciją apie Jums išmokėtas sumas ir sumokėtus mokesčius galite rasti VMI interneto svetainėje, prisijungę prie EDS sistemos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(11.04.2006)  Sveiki, neaishku kada gausiu atsakyma i shi klausima bet pabandyti verta.

Taigi situacija: Priimtas i darba zhmogus buvo konkurso tvarka( tai yra atrinktas ish keliu kandidatu)

darbo kodekse radau shtai ka: 105straipsnis:

05 straipsnis. Išbandymas sudarant darbo sutartį

1. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.

2. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.

3. Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis:

1) iki aštuoniolikos metų;

2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;

3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;

4) kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais.

Uzh akiu uzhkliuvo vieta , jog BANDOMAIS LAIKOTARPIS ISHVISO NEGALEJO BUTI TAIKOMAS:
pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;

Kita medalio puse tai zmogus auginanti vaika iki 3metu, dabar jis yra kaltinamas tuom jog VAIKO BILETENIO METU neatliko savo pareigu ir nepraeina bandomojo, bet gi BILETENIO laikotarpiu nesiskaichiuja darbas. tai yra palei manei taip kad KAIP ZMOGUS GALI NEATLIKTI pareigu budamas biletenyje?

kitas dalykas:
131 straipsnis DRAUDZHIAMA ATLEISTI ISH DARBO
1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;

2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis).

Darbuotojo kalte buvo tik ta kad ji augina vaika ir vaikas susirgo (ryshium su tuo kiti zmones atliko darba uzh ja).

Taigi ar kasnors gali man pasakyti kur teisybe? ir kur jos ieshkoti ? istaiga valstybine.

Patikslinkite klausimą. Ar darbuotojas apie kurį klausiate dirba valstybės tarnyboje ar tik valstybinėje įmonėje? Dėl išbandymo termino, tai jei darbuotojas skiriamas į pareigas išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ar konkurso būdu, tuomet išbandymo terminas nenustatomas.
Dėl atleidimo, kaip minėjau, reiktų patikslinti klausimą - kur tiksliai dirbo minimas darbuotojas (nebūtinai nurodant darbovietės pavadinimą).
Jei darbuotoja dar nėra atleista iš darbo, tuomet siūlyčiau papildomai kreiptis į valstybinę darbo inspekciją. Darbiniai ginčai, jei darbo santykiai dar nenutrūkę, turėtų būti sprendžiami darbovietėse sudaromose darbo ginčų komisijose. Jei darbuotoja jau atleista, tuomet reiktų kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(11.04.2006)  konkurso į valstybės tarnautojo pareigas testas
Šie testai skelbiami Vidaus reikalų ministerijos sveitainėje www.vrm.lt. Daugiau informacijos http://www.vrm.lt/index.php?id=269

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(10.04.2006)  Laba diena,
noreciau pasiteirauti,
as planuoju pasirasyti su imone Autorine sutarti, pagal kuria isipareigoju sukurti \"Autorini kurini\"- tam tikru prekiu rinkos tyrimo, sios rinkos analizes ataskaita tik rasytine/elektronine forma be paskaitos. \"Autorinio kurinio\" savoka apibrezciau kaip:
-surinkti, išanalizuoti ir pateikti informaciją, susijusią su vidaus rinka ir dabartine konkurencine aplinka;
-surinkti, išanalizuoti ir pateikti informaciją, susijusią su rinkos plėtra;
-pateikti rinkotyros išvadas;
-pateikti reklamos konsultacijas;
-pateikti rekomendacijas dėl darbo veiklos organizavimo Lietuvos rinkoje.
Noreciau paklausti ar mineta ataskaita gali buti Autorines sutarties dalyku?
Is anksto dekoju uz atsakymus.
Pagarbiai,
Anzelika

Štai čia galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą dėl autorinių sutarčių: http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1003395
Nors tokie išaiškinimai nėra privalomi, tačiau visgi tai yra kompetetingos institucijos nuomonė šiuo klausimu.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(11.04.2006)  Laba diena.
Kokį išsilavinimą reikia turėti,norint dirbti turto vertintoju?

Turto vertintojo kvalifikacija gali būti suteikiama asmenims, kurie yra veiksnūs, neturi teistumo už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba kitus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai ir atitinka šiuos reikalavimus:
<..>
3. Nustatomi šie turto vertintojo išsilavinimo reikalavimai:
3.1. vertintojas asistentas privalo turėti ne žemesnį kaip specialųjį vidurinį išsilavinimą verslo ir administravimo arba inžinerijos, gamybos ir statybos srityse;
3.2. vertintojas privalo turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą verslo ir administravimo arba inžinerijos, gamybos ir statybos srityse;
3.3. vyresnysis vertintojas ir vertintojas ekspertas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.
4. Nustatomi šie turto vertintojo profesinės patirties reikalavimai:
4.1. asmuo, siekiantis tapti vertintoju asistentu, privalo turėti vienerių metų darbo (tarpininkavimo perkant, parduodant, išnuomojant bet
kurios srities turtą; turto draudimo; turto apmokestinimo; konsultacijų turto ir verslo vadybos klausimais teikimo; turto techninės būklės vertinimo; mokslinės, pedagoginės, metodinės veiklos, susijusios su turto valdymu arba vertinimu; bet kurios srities turto vertinimo arba dalyvavimo jį vertinant),
susijusio su turto vertinimu, patirtį, jeigu turi aukštąjį išsilavinimą, arba 2 metų darbo(tarpininkavimo perkant, parduodant, išnuomojant bet
kurios srities turtą; turto draudimo; turto apmokestinimo; konsultacijų turto ir verslo vadybos klausimais teikimo; turto techninės būklės vertinimo; mokslinės, pedagoginės, metodinės veiklos, susijusios su turto valdymu arba vertinimu; bet kurios srities turto vertinimo arba dalyvavimo jį vertinant), susijusio su turto vertinimu, patirtį, jeigu turi specialųjį vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą verslo ir administravimo arba inžinerijos, gamybos ir statybos srityse;
4.2. asmuo, siekiantis tapti vertintoju, privalo turėti 3 metų praktinę turto vertinimo, kuriam vadovauja vertintojas, vyresnysis vertintojas arba vertintojas ekspertas, patirtį, jeigu turi aukštąjį išsilavinimą, arba 5 metų praktinę turto vertinimo, kuriam vadovauja vertintojas, vyresnysis vertintojas arba vertintojas ekspertas, patirtį, jeigu turi aukštesnįjį išsilavinimą verslo ir administravimo arba inžinerijos, gamybos ir statybos srityse;
4.3. asmuo, siekiantis tapti vyresniuoju vertintoju, privalo turėti 5 metų praktinę tam tikros srities turto vertinimo patirtį ir būti įvertinęs ne mažiau kaip 15 atitinkamos srities turto objektų ir parengęs jų vertinimo ataskaitas;
4.4. asmuo, siekiantis tapti vertintoju ekspertu, privalo turėti 6 metų praktinę tam tikros srities turto vertinimo patirtį ir dirbti mokslinį arba metodinį darbą turto vertinimo srityje.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(06.04.2006)  Sveiki,
esu kasmetinėse atostogose,po jų darbdavys liepia eiti neapmokamų atostogų 4mėn.Po to tikriausiai atleis iš darbo,nes į mano vietą jau priimti 2 nauji darbuotojai,tačiau manęs apie atleidimą iš anksto neįspėjo.Dėl mano darbo pretenzijų neturi.Ar tai yra teisėta ir ar man priklauso išeitinė kompensacija,jei esu išdirbus 10mėn.?Atsakykite kuo greičiau,iš anksto dėkoju.

Visų pirma, jei bendrovėje, kurioje dirbate nėra kolėktyvinės sutarties, tokiam ilgam terminui darbdavys neturi teisės išleisti nemokamų atostogų.
Nemokamos atostogos suteikiamos dėl tokių priežasčių
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) neįgaliajam - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Neesant nei vienai iš šių priežasčių manau, jog darbdavys neturi jokios teisės savavališkai išvaryti Jūsų nemokamų atostogų. Jei darbo sutartis bus nutraukta darbdavio iniciatyva, tuomet Jums priklausys vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(22.03.2006)  Įsidarbinau ir tada sužinojau, kad laukiuosi. Ar darbdavys turi teisę mane atleisti iš darbo? dėkui iš anksto
Negalima atleisti nėščios darbuotojos iš darbo nuo tada, kai ji pateikia darbdaviu pažymą apie nėštumą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.03.2006)  siuo metu dirbu svietimo srityje, mokytoja. Siais metias nemazia teko lankytis ivaiiuose kursuose, uz kuriuos mokejo mokykla, noreciau pasiteirauti ar isienant is darbo tureicua apmoketi is visus tuos apmoketus seminarus ir kursus. Kokiame dokumente apie rasoma.
Dekoju uz atsakyma

Tai turėtų būti nustatyta darbo sutartyje. Jei joje nėra pareigos atlyginti darbdavio patirtas išlaidas Jūsų mokymui, tuomet darbdavys nutraukiant darbo sutartį to ir negali reikalauti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.03.2006)  Darbo inspekcija reiaklauja įkurti darbininkų tarybą. Kaip tai padaryti , jeigu darbuotojai nerodo jokio noro ir iniciatyvos. Ar tikrai patys vadovai turi skatinti įkurti šią tarybą, rašyti už juos susirinkimų protoklus tik tam, kad kažkas nusprendė, jog turi būti tokia taryba. Ir kas dar turi patvirtinti atostogų grafikus, jeigu nėra tokios tarybos, o dabuotojai neturi nusiskundimų dėl atostogų grafiko.P.S. Jeigu negalite atsakyti, gal nurodykite kur kreiptis patarimo?! l
Įdomi darbo inspekcijos pozicija. Motyvuodami savo reikalavimus turėtų nurodyti, kodėl ta taryba turėtų būti įkurta. Darbo tarybų įstatyme nustatyta, jog Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys darbo tarybos rinkimų komisiją privalo sudaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio pasiūlymo gavimo dienos. Vadinasi, iniciatyvą turėtų reikšti darbuotojai. Atitinkamai, siūlyčiau raštu kreiptis į tą pačią darbo inspekciją, nurodant, kad darbuotojai nerodo iniciatyvos sukurti darbo tarybą, atitinkamai paprašyti jų nurodyti pagrindą, kuriuo turėtų būti kuriama minėtoji darbo taryba.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(07.03.2006)  Mes dažnai siunčiame darbuotojus į įvairius mokymus. Norėtume sužinoti, kokie įstatymai reglamentuoja, kad darbuotojas po kursų sugalvojęs išeiti iš mūsų kompanijos padengtų dalį mokymų. Taip pat mes darome vietinius apmokymus savo pastangomis, kuriuos irgi norime įvertinti pinigine išraiška ir reikalauti susimokėtį dalį, paliekant mūsų bendrovę trijų metų bėgyje. Kaip tai įforminti - turi būti sutartis, ar kažkos abipusis susitarimas.? Ačiū už patarimus.
Tam turėtų būti numatytos sąlygos darbo sutartyje. Tačiau manau, jog galima išlaidų apmokymui kompensavimą numatyti ir papildomose sutartyse. Anksčiau darbo kodekse buvo nuostata, jog mokymosi išlaidos, darbdavio patirtos už metus, atlyginamos tuo atveju, jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį be svarbių priežasčių. Dabar šios nuostatos nebėra.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.03.2006)  Laba diena,
Turiu Jums keletą klausimų:
1) Dirbu visą darbo dieną. Ar galima pasirašyti kitą darbo sutartį (ne antraeilėms ), kol dar nėra nutraukta pirmoji darbo sutartis?
2) Kokiam trumpiausiam laikotarpui galima sudaryti darbo sutartį? Juk nesudarysi 2 dienom? Kokios rūšies darbo sutartis tai galėtų būti?
3) Susirgus kasmetinių atostogų metu, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek per jas turėtas nedarbingumo lapelis, tiesa? Ar savaitgalio ir švenčių dienos taip pat įskaitomos į tų dienų skaičių, kuriuo prąsitęsia atostogos? Ar skaičiuojamos tik darbo dienos, per kurias sirgta?
Ačiū už atsakymus.

1)Galima pasirašyti kitą darbo sutartį (ne antraeilėms ), kol dar nėra nutraukta pirmoji darbo sutartis. Tokiu atveju tik reikia pranešti raštu tai darbovietei, kurioje nurite, kad apskaičiuojat ir išmokant Jums darbo užmokestį, būtų taikomas nepamokestinamųjų pajamų dydis.
2) tai vadinasi laikinoji sutartis, kuri gali būti sudaryta ne ilgesniam, nei 2 men. Del trumpesnio termino nėra nieko nustatyta.
3) dėl šio klausimo siūlyčiau pasikonsultuoti valstybinėje darbo inspekcijoje www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(07.03.2006)  Noreciau paklausti, ar turedama pagrindineje darbovieteje pilna etata,galeciau kitur isidarbinti 0.25 etato, ir ar isidarbinus, privalau apie tai pranesti pagrindineje darbovieteje.
Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Papildymas.
Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą turite pateikti laisvos formos prašymą vienam iš darbdavių pasirinktinai dėl to, kurioje darbovietėju Jums taikytų neamokestinamųjų pajamų dydį apskaičiuojant atlyginimą ir mokesčius.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.02.2006)  Kada įmonė privalo turėti savo buhalterę? Kada galima samdytis iš kitur? Jei įmonė maža ir joje dirba iki 5 žmonių, ar ji privalo įdarbinti ir buhalterę pgl. DS? Kaip tinkamiau pasielgti?
Esti tam tikrų dokumentų, kuriuos privalo pasirašyti ir įmonės finansininkas(buhalteris). Tik įdarbintas pagal darbo kodeksą buhalteris gali pasirašyti kaip buhalteris. Be to, registruojant įmonę PVM mokėtoju, būtina turėti buhalterį.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.02.2006)  dirbau vienoje prekybos imoneje ir buvo naudojamas mano atvaizdas reklamos tikslais dabar jau 7men.kaip nedirbu sioje imonei o mano atvaizdas vis dar tebekabo buvau prasias graziuoju kad nuimtu sia reklama bet rezultato jokio ka man daryti?
Belieka kreiptis į teismą, kad galėtumėte reikalauti priteisti Jums kompensaciją už neteisėtą atvaizdo panaudojimą. Tačiau, reiktų pasirūpinti įrodymais.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.02.2006)  Norėčiau paklausti, kokio dydžio yra pelno mokestis?
Pagal šiuo metu galiojantį pelno mokesčio įstatymą Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:
1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu
šis Įstatymas nenustato ko kita;
2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos
Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio
tarifą;*
3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą;
4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat
iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą,
apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

*pastaba:
5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, praėjus ketveriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos
direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios, redakcija:

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos
Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio
tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2. Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami
apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:
1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos
neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus
atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje;
2) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos
neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0
procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis - taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus
šio straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir
komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.

* pastaba: šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:
1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių
(personalinių) įmonių) dalyviai;
2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio
laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto
(individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų). **

** pastaba: šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 11 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3
dalies, 31 straipsnio 1 dalies 6 ir 15 punktų ir 2 dalies, 38 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio, 57 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio 4 ir 19 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis - taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
5. Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir
2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir
3) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

*** pastaba: šių įstatymų nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąjį pelną.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(22.02.2006)  Laba diena, norejau paklausti, darbdavys darbuotoja jos rasytiniu prasymu isleido atostogu vaikui priziureti iki jam sueis trys metai, direktorius parase isakyma, kad leidzia ja siu atostogu iki 3 metu. Ar ji gali grizti i darba kada tik panores, ar tik tada, kai jos vaikiukui sueis trys metai?Aciu
Gali grįžti kada tik panorės.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(22.02.2006)  Laba diena,
ar gaetumete atsakyti i 2 man labai svarbus klausimus.
1. Imoneje, kurioje as dirbu yra sudaromos visiskos materialines atsakomybes sutartys, taciau as nezinau kaip juos reikia numeruoti ir saugoti.Kiek zinau, paprastai visi dokumentai po vieneriu metu numeruojami ir susegami (pvz. isakymai, aktai ir pn.).Tai kyla klausimas, ar visiskos materialines atsakomybes sutartys reikia numeruoti taip pat kaip ir isakymus arba kaip darbo sutartys, o teip pat noreciau zinoti, kaip reikia juos saugoti.
2. Imoneje, kurioje dirbu yra 2 veiklos:prekyba metalais ir automobiliu plovimas.Dabar direktorius nori atskirti viena veikla ir atidaryti kita imone su kitu pavadinimu ir direktoriumi.Viskas, t.y. darbuotoju darbas, atlyginimas ir pn. liks tas pats, tik tai jie dirbs kitoje jau imoneje.Todel noreciau zinoti, kaip reikia teisingai iforminti dokumentus, ka tiesiog reikia daryti.
Dekoju uz atskyma.Sis atsakymas man yra labai svarbus.

Nepavyko rasti konkretaus dokumento, kuris nustatytų, kokia privaloma visiškos materialinės atsakomybės sutarčių registravimo tvarka. Manyčiau, jog jas galima registruoti ir apskaityti tokia pat tvarka, kokia yra taikoma darbo sutartims.
Dėl antro klausimo, tai jei bus įsteigtas kitas juridinis asmuo ir jame dirbs buvę kito juridinio asmens darbuotojai, tuomet iš dabartinės darbovietės jei turi būti atleisti, išmokant jiems išeitines pašalpas ir kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ir priimami į kitą darbą. Atleidimui privalo būti taikomos sąlygos, numatytos darbo kodekse. Atleisit iš darbo galima ir šalių susitarimu, tačiau darbuotojai praras teisę į išeitines kompensacijas. Šalių susitarimu darbo sutartis galima nutraukti grečiau - nereikia įspėti darbuotojų prieš 2, o esant tam tikrom sąlygoms - prieš 4 mėn.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(22.02.2006)  Laba diena,
Klausimas gana ilgas. Dirbau svietimo istaigoje, kuri suteike tokias salygas kaip buto nuoma jie moka patys. Buvo surastas zmogus, kuris isnomos buta, o svietimo skyrius apmokes mokescius. Pradirbau sioje istaigoje metus ir keturis menesius. Su buto savininku buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad uz buta bus mokama 220lt kas menesi. Padaviau prasyma iseiti is darbo 2005 12 20 diena, kad mane atleistu is darbo nuo 2005 12 23 dienos, tuo paciu ir nuomos sutarties nutraukimas kartu su darbo nutraukimu. Ar pagal sita mano pateikta prasyma as turejau dirbti dar 14 dienu? Ar iseina taip, kad sausio 6 as turejau teise ne tik, kad iseiti is darbo, bet ir is nuomojamo buto? Ir dar uz buto nuoma uz gruodzio menesi buvo sumoketi 163.30, nors sutartyje buvo nurodyta, kad bus mokami 220 lt, is manes buvo reikalauta, kad tai ko svietimas nesumokejo sumokeciau as. Ar tai yra teisiskai pagrista? Dekui uz atsakyma.

Formaliai žiūrit buto nuomos sutartis ir darbo sutartis nėra susijusios. Jeigu nuomos sutartis sudaryta tarp Jūsų ir buto savininko, kuris nėra susijęs su darbdaviu asmuo, tuomet pagal tą nuomos sutartį Jūs privalėjote kas mėnesį mokėti nuomos mokestį, kuris nuomos sutartyje nesusietas su tuo, kokia tvarka Jums išmokamas atlyginimas. Atitinkamai, nuomos mokestį Jūs privalote sumokėti tokia tvarka ir tokia suma, kuri nurodyta nuomos sutartyje.
Tačiau tai būtų pirminis vertinimas ir namatant nuomos sutarties, vienareikšmiško atsakymo pateikti neįmanoma.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.02.2006)  Ar būdamas viešosios įstaigos steigėju ir direktoriumi galiu dirbti dar ir valstybinėje įstaigoje - kolegijoje pilnu etatu prodekanu
Jei darbui kolegijoje nėra specialaus ribojimo - draudimo eiti kitų pareigų tuomet galite. Tačiau, atkreipiu Jūsų dėmėsį, jog pagal darbo kodeksą darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei
avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą
tvirtina Vyriausybė. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo
dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(11.02.2006)  Laba diena, Norėjau paklausti, esu priimta į darbą vietoj išejusios į dekretines moters, žodžiu tik tam laikui kol ji griš, tačiau darbdavys nebezino ka daryti, as jam pasirodziau labai gera darbuotoja ir jis noti, kad as visa laik vietoj buvusios darbuotojos dirbciau,jis nebenori priimti is dekretinių grižtancios darbuotojos, bet juk tai neimanoma, jis turi ja priimti, o gal yra kokie budai, kai galima butu jos nebepriimti atgal.Labai aciu.
Darbo kodeksas nustato, jog darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.
2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, yra įstatymų numatytos garantijos nėščioms ir auginančioms vaikus moterims, kurių negalima nepaisyti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(07.02.2006)  Laba diena.Buvau užsiregistravusi darbo biržoje.Negavusi darbo pagal specialybę-įsidarbinau siuvėja pagal neterminuotą darbo sutartį,bandomasis laikotarpis - 3mėn. Darbdavys žadėjo,kad uždarbis-apie 700lt į rankas.Padirbus kelias dienas paaiškėjo,kad uždirbti neduodama samoningai-reikia laukti darbo ir pan.,dauguma siuvėjų gauna minimumą-500lt.Kaip geriau nutraukti darbo sutartį,kad vėl galėčiau užsiregistruoti darbo biržoje?Ar nutraukti dabar,ar po 3mėnesių?Ačiū už atsakymą.
Nedarbo draudimu privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;
<...>
Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė darbo,
atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju;
3) baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.
2. Bedarbiams, buvusiems vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 36 mėnesių laikotarpis ir nedarbo draudimo stažas skaičiuojamas neįskaitant šių atostogų laikotarpio.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo <...>.

Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis:
1) atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę bei tinkamo pagal nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal trukmę, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose (toliau - Nedarbo draudimo išmokų nuostatai);
2) be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, atsisakė dalyvauti jo individualiame įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
4) atsisakė teritorinės darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(06.02.2006)  Ar gali įmonė bausti savo darbuotojus piniginėmis baudomis ir kokiais atvėjais tokios nuobaudos taikytinos, o kokiais - ne?
Pagal darbo kodekso nuostatas už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(31.01.2006)  Ar galima įmonėje,dirbančioje pamainomis po aštuonias valandas,įsidarbinti pusantros pamainos[dirbti po dvylika valandų]?Ačiū už atsakymą.


1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių
valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(23.01.2006)  Noriu išeiti iš darbo savo noru. Kur reikia kreiptis, kad darbdavys išmokėtų man pinigus už nepanauduotas atostogas ir neišmokėtą atlyginimo dalį (dirbu už minimalią algą, bet pusę metų negaunu ir jos)?
Belieka kreiptis su ieškiniu į teismą. Tokiu atveju Jums nereikia mokėti žyminio mokesčio. O ieškinį gali surašyti advokatas ar advokato padėjėjas ar kitas teisininkas, mokantis tai padaryti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(23.01.2006)  Laba diena. Aš savo noru iš darbo išėjau gruodžio 23 d., tačiau dar iki dabar negaunu atsiskaitymo ir algos likučio. Dirbu siuvykloje. Kiek priklauso atsiskaitymo dirbant puse etato?
Patikslinkite klausimą prašau. Jei klausiate apie atisiskaitymo terminą, tuomet su Jumis privalėjo atsiskaityti paskutinę Jūsų darbo dieną. Jei klausiate apie sumą, tuomet tikrai negaliu pasakyti, nes nežinau kiek uždirbote.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(23.01.2006)  Pagal darbe priimtą darbo grafiką, mes dirbame pamaininį darbą: 2 dienas po 12 val. ir 1 poilsio diena. Pirma diena dirbame nuo 6-18 val. antrą nuo 18-6 val. Ar valdžia turi teisę reikalauti, kad į darbą išeitume poilsio dieną, teigdama, kad generalinis direktorius pasirašė įsakymą. Ką daryti kitu atveju: gruodzio 27 d. Lietuvoje buvo nedarbo diena, bet mes dirbome, valdžia pažadėjo, jog už tą dieną mums sumokės dvigubai, bet jų žodžiai buvo neivykdyti. Kur galima kreiptis dėl to, jog mes esame gąsdinami, jei laisvadienį neišeisime į darbą, mums nuims 100 lt priedą. norėčiau, jog šis mano pasisakymas toliau nenueitų.ačiū.
Jei Jūs buvote informuota, jog esant patvirtintam darbo grafikui, teks dirbti ir švenčių dienomis, tuomet dirbti reikia ir išeiginėmis dienomis. Tik atkreipiu Jūsų dėmėsį į tai, kad pagal darbo kodekso 194 stra. "Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis"
1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo
pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
Visi ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijose, sudaromose darbovietėse darbo kodekso nustatyta tvarka. Tačiau, jei manote, kad Jūsų teisės yra pažeistos, siūlyčiau kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Platesnė info www.vdi.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(30.01.2006)  Laba diena.
Esu priimta į darba slaugytojos pareigoms į vieš. įstaiga.Sudar. neterm. darbo sutartis, nustat. išbandymo laikotarpis(3 men.).Auginu 2 neįgalus vaikus iki 16 metų.Darbdavys nurodo valandinį tarifinį atlygį be priedu.Išbandymo laikotarp. turiu dibti viena savarankiškai be man priklausančios 1 papild. laisvos dienos už žymiai mažesnį atlygį, nei kiti darbuot..Profsajungos įstaigoje nėra.
KLAUSIMAI:
1.Ar gali darbdavys visiems darbuotojams mokėti priedą, o man ne. Kodėl?
2.Ar išbandymo laikotarp. legvatos, remiantis įstat. negalioja?
3.Ar turečiau išband. laikotarp. dirbti viena?
4.Ar darbo sutartis bo išband. laikotarpio sudaroma iš naujo?
5.Kaip galėčiau išband. laikotarpije spresti ginčus dėl darbo sutarties?
AČIU.

1. Darbdavys privalo Jums mokėti tokį atlyginimą, koksai tra nurodytas darbo sutartyje, arba atlyginimas turi būti apskaičuotas vadovaujantis darbo sutartyje nurodytais principais.
2. Vadovaujantis darbo kodekso 105 str. 2 d. išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Atitinkamai galioja ir nuostatos dėl lengvatų.
3. Patikslinkite klausimą.
4. Po išbandymo laikotarpio gali būti sudarytas darbo sutarties pakeitimas arba sudaroma nauja sutartis.
5. Darbo ginčai darbovietėse, kai darbo santykiai nenutraukti, turi būti sprendžiami darbo ginčų komisijose.

Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo
ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą, nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(11.01.2006)  Mano pažįstama įsidarbino maisto prekių parduotuvėje š.m.sausio 3d. ir jai suteikė socialines garantijas. Ji nėščia ir apie tai sužinojo šios parduotuvės direktorė. Ji duoda suprasti, kad mano pažįstama ilgai nedirbs, aišku ir prie atlikto darbo kabinėjasi, nors darbas atliktas gerai. Ar teisiškai gali atleisti iš darbo, kai darbdavys sužino, kad jo darbuotoja nėščia?
Darbdaviui turi būti pateikta pažyma apie nėštumą. Nuo tos pažymos pateikimo momento, darbdavys nebegali atleisti darbuotojos iš darbo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(10.01.2006)  Įmonėje dirba 3 darbuotojai, 2 - pirmaeilėse pareigose, 1 - antraeilėse. Įmonė dirba nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kaip teisingai pildyti tabelius, esant šešių darbo dienų savaitei? Ir ar reikalingas įsakymas dėl darbo laiko?
Tabelių arba kitaip darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvakrą nustato 2004 - 01 - 27 vyriausybės nutarimas DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PAVYZDINĖS FORMOS IR JO PILDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO. Dėl papildomos informacijos siūlau kreiptis į valstybinę darbo inspekciją, platesnė informacija www.vdi.lt
Darbo laiko tvarka tuėtų būti patvirtinta įmonės vadovo įsakymu, atitinkamai darbuotojai turėtų būti pasirašytinai supažindinti su įmonės vidaus darbo taisyklėmis.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(29.12.2005)  Sveiki, šiuo metu esu vaiko prie priežiūros atostogose iki jam sueis 2 metai, t.y.iki lapkričio mėn. Bet sužinojau, kad aš vėl laukiuosi ir gimdymas nustatytas rugpjūčio mėn. Sakykite, kaip darbovietėje bus įforminti mano dokumentai, t.y. įsakymas dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ir t.t. Ačiū už atsakymą.
Jūs turėtumėte pateikti darbdaviu nustatytos formos dokumentą apie Jūsų nėštumą. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo, šiuo atveju Jūs, neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(22.12.2005)  Dirbu masažuotoja, ryte dirbu privačiame kabinete, o popiet sanatorijoje. Ten dirbu nuo 14 h iki 20 h val, t.y 6 darbo valandos. Iškilo klausimas, kiek valandų turėčiau dirbti, girdėjau, kad masažuotojoms priklauso sutrumpintos darbo valandos, ar tai tiesa? Sanatorijoje apiforminta už etatą.
Pagal darbo kodekso 144 str. 3 d. maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
Vadovaujantis 2003 - 09 - 30 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1195, su vėlesniais pakeitimais, Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems
sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama - sveikatos priežiūros darbuotojai), nenurodytiems šios Tvarkos 7-9 punktuose, nustatoma 39 valandų darbo savaitė. Jeigu Jūs atitinkate šias sąlygas, tuomet Jums turėtų būti taikomas sutrumpintas darbo laikas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(29.12.2005)  Kiek jūsų manymu paprastas Lietuvoje gyvenantis žmogus turėtų uždirbti algos kad normaliai gyventų?
Labai abstraktus klausimas. Turbūt sutiksite su tuo, kad kiekvieno žmogaus poreikiai yra individualūs suma, kuri vienam gali atrodyti pakankama, kitam gali būti maža arba net labai didelė. Mano manymu viskas priklauso nuo žmogaus poreikių ir vietos, kur jis gyvena.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(22.12.2005)  Laba diena, noreciau paklausti, komercijos direktorius (pavaldus Bendrovės vadovui) turintis įgaliojimą Bendrovės vardu pasirašyti beveik visus dokumentus, išskyrus prokūroje išvardytas išimtis, išeina atostogu.
Klausimas: kas ji gali pavaduoti: generalinis direktorius-Bendrovės vadovas- komandiruotėje ir bus iki 2005-12-31d., bendrovėje dar dirba pardavimų vadovas (pavaldus Bendrovės vadovui) ir vadybininkas, kuris pavaldus pardavimų vadovui. Pareiginuose nuostotuose pavadavimas neapibrėžtas. Vadybininkas sutinka pavaduoti ir be papildomo darbo apmokėjimo. Komercijos direktorius prieš išeinant atostogų parašys įsakymą dėl pavadavimo, ar jį turi parašyti Bendrovės vadovas. Ar nebūtinas papildomas apmokėjimas? Ar gali pavaduojantis asmuo pasirašyti dokumentus kaip laikinai einantis komercijos direktoriaus pareigas, pvz. vadybininkas.....? Ar pavaduojantis asmuo gali pasirašyti dokumentus pagal įgaliojimą, kuris išduotas komercijos direktoriui ir įgalioja jį Bendrovės vardu pasirašyti dokumentus generalinio direktoriaus komandiruotės metu? Ar reikia rašyti perįgaliojimą, nes generalinis direktorius bus komandiruotėje, ir bendrovėi reikės įsakymų ar panašaus. Kas geriau galėtų pavaduoti komercijos direktorių ar pardavimų vadovas (atlyginimas vienodas), ar vadybininkas (atlyginimas mažesnis)?
Iš anksto dėkoju už atsakymus. Nakantriai laukiu atsakymo.
Pagarbiai, Anželika.

Apibendrinus visus Jūsų klausimus, siekiant išvengti painiavos, bendrovės vadovas, Jūsų atveju generalinis direktorius turėtų išleisti įsakymą, kas jį pavaduos jo komandiruotės metu. Būtų gana painu, jei asmuo veikiantis pagal prokūrą perįgaliotų kitą asmenį, kiltų klausimas, kaip pasirašinėti įgalioto asmens perįgaliotam asmeniui. Tačiau, reikia žiūrėti Jūsų bendrovės įsatuose ar kitokiuose vidiniuose dokumentuose esančias nuostatas, gal būt jose yra griežtai nustatyta, kas gali pavaduoti gen. direktorių, kol jis yra išvykęs. Toliau, įsakymu paskyrus asmenį, kuris pavaduotų gen. direktorių jo nebuvimo metu, manytina, jog paskirtajam pavaduojančiam asmeniui turėtų būti papildomai apmokama, nes tai jau yra papildomas darbas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.12.2005)  Ar fizinis asmuo gali sudaryti autorinę sutartį, konkretaus statinio projekto, konkrečiam brėžiniui, atlikti?
Mano atveju tai brėžinys-kartograma, kuris būtų daromas pagal įprastą profesinę skaičiavimo ir forminimo metodiką.
Cit.(AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185
Vilnius
):
"Autorių teisių objektai:
...........................
9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
........................... " (cit.pabaiga)
Ar mano minėtas produktas priklauso Įstatyme aprašyto autorinių teisių objektų tipui?

Plačiau apie autrines sutartis galite paskaityti VMI interneto svetainėje, pasirinkę šią nuorodą: http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1003395

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.12.2005)  Laba diena,esu vaiko auginimo atostogose. Dirbau baldų salone 1 metus. Vaikui 8,5 mėn. Žadėjau grįžti į savo darbo vietą, bet iš pažįstamų sužinojau, kad mano darbo vietos nėra, nes savininkė uždarė baldų saloną, bet ji manęs neinformavo. Ar man priklausys kažkokie pinigai, nes aš ne savo noru išeisiu, dar nepanaudotos mano atostogos ir per kiek laiko ji turi visą tai išmokėt? Ar turi teisę darbdavys pasiūlyti darbo vietą kitme mieste?
Tai, kad uždarytas baldų salonas, nereiškia, kad nebeliko įmonės ir Jūs esate atleista. Jei, pasibaigus vaiko priežiūros iki 1 m. atostogoms, Jūs grįšyte į darbą, o Jus dardavys nesuteiks darbo, tuomet bus įforminta prastova. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą. Jeigu darbuotojai sutinka, jie
gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo atsiskaityti iki paskutinės darbuotojo darbo dienos, jei nėra susitarta kitaip.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.12.2005)  Sveiki,
Auginu du vaikus iki 18 metų, kurie mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Ar man priklauso 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Kur turiu kreiptis dėl išmokos. Nuo kada daroma išmoka?

Ačiū

Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
Dėl šio klausimo Jums reiktų kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybę.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.12.2005)  Sveiki. Norėčiau sužinoti, kaip skaičuojami viršvalandžiai, kiek jų galima dirbti, nes man atrodo jų dirbama perdaug, tačiau už juos moka (kažkaip). Dar norėčiau sužinoti ar galima pažeminti pareigose ir sumažinti algą be to daruotojo sutikimo neįspėjus? Dėkoju.
Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato darbo kodekso 151 straipsnis. Viršvalandiniai darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams;
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių
nelaimių;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis
nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų
nutraukti darbą;
5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos;
7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus.
Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.
Pažeminti pareigose ir sumažinti algą dardavys be darbuotojo sutikimo neturi teisės.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.12.2005)  Norėjome paklausti, ar galime dirbti per du darbus? Abiejuose darbuose grafikas pamaininis.
Galite. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų, o darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.12.2005)  Sveiki, ar žadama didinti minimalų valandinį atlygį?
Kol kas neteko girdėti. Šiuo klausimu siųlyčiau paieškoti informacijos LR Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.12.2005)  Įmonė buvo paduota į teismą dėl neteisingai apmokęstinamų viršvalandžių, naktinių ir šeštadienių. Teismo sprendimu įmonė turi sumokėti darbuotojams įsiskolinimą. Ar yra koks terminas, iki kada jie turi sumokėti įsiskolinimą darbuotojams?
Jei teismo sprendimu nenustatytas terminas, tuomet tą pačią dieną, kai įsiteisėja teismo sprendimas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.12.2005)  Sveiki,
Įsidarbinau naujame darbe ir pastojau. Ar man užteks išdirbti 3 mėnesius, kad gauti pašalpą ir išeiti "į dekretą"?
Ačiū

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Todėl, jei išeisite nėštumo ir gimdymo atostogų turėdama bent 3 mėnesių stažą, tuomet jo užteks, kad gautumėte pašalpą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.12.2005)  Laba,
Dirbu ir auginu 1 metų ir devynių mėnesių vaiką, norėčiau paklausti ar priklauso man pagal įstatymą sutrumpintas darbo laikas arba viena poilsio diena per mėnesį?
ačiū

Jei vaiką auginate viena, tuomet Jums priklauso 35 kalendorinės dienos atostogų kas met. Jei vaiką auginate šeimoje, tuomet galima, geigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne
viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.
3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(25.11.2005)  Sveiki, norėjau paklausti, ar gali darbuotojas per dieną dirbti 12 valandų, tai yra, nuo 10 ryto iki 10 vakaro?
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių
valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą
tvirtina Vyriausybė.
Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(25.11.2005)  Sveiki,
Mano vyras dvi dienas dirba ir dvi laisva, jis yra vairuotojas. Dirba nuo 7 val.ryto iki 22 val. vakaro, per išeigines jį dar siuntinėja į Palangą iš Vilniaus, jei nevažiuos tai atleis rudenį.
1. Kiek val. turi išdirbti vairuotojai per mėnesį?

Ačiū

1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių
valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(25.11.2005)  Ar reikalingas patentas dirbant su autorine sutartimi?
Manau, kad ne. Siūylčiau paskaityti apie autorines sutartis štai čia: http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1003395.
O apie veiklą, kuria verčiantis galima įsigyti verslo liudiją, siūlyčiau paskaityti 2002 - 11 - 21 VMI prie FM viršininko įsakymą Nr. 333, kurį galite rasti www.litlex.lt/litlex ar www.lrs.lt teisės aktų bazėse.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(17.11.2005)  Sveiki, labai norėčiau sužinoti atsakymą į man labai rūpimą klausimą. Pradėjau dirbti mokykloje sekretore nuo spalio 03 d., nes buvusi sekretorė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, norėčiau sužinoti, jei aš dabar pastosiu, niekaip nesuprantu kaip reikia tuos ketvirčius skaičiuoti ir kiek reikia būti išdirbus?Ir dar, kada reikia pranešti darbdaviui, kad aš pastojau ?LABAI AČIŪ
Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne
trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Taigi, manau, jog čia viskas aišku - ne mažiau kaip 3 mėn. per paskutinius metus, ar 6 mėn. per paskutinius 2 metus.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens
draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko
priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai, suteikimo mėnesį.
T.y. jei Jūs išeisite nėštumo ir gimdymo atostogų 2005-12-01, tai uždarbis, kaip pagrindas apskaičiuoti kompensacijai bus imamas už 2005 m. balandį, gegužę ir birželį. Darbdaviui pažymą apie nėštumą galima pateikti be kada, tačiau nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(15.11.2005)  Koks darbo stažas reikalingas medicinos darbuotojui, kad būtų galima nedirbti ir laukti pensijinio amžiaus?
Šiuo klausimu siūlyčiau kreiptis į teritorinį Sodros skyrių, kur galėsite gauti išsamią informaciją apie pensijų skyrimo tvarką.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.11.2005)  Aš norėjau sužinoti, ar mūsų įmonėje gali dirbti jaunuolis turintis 3 gr. invalidumą nuo vaikystės, kuriam 22 metai ir sugeba dirbti kompiuteriu bei įvairiausius darbus, taip pat daryti užsakymus?
Jei nėra jokio medicininio dokumento, kuris draustų neįgaliam darbuotojui dirbti atitinkamą darbą, tuomet nėra jokių apribojimų įdarbinti neįgalų asmenį. Taip pat siūlyčiau paskaityti LR bedarbių rėmimo įstatymą dėl galimybės gauti kompensacijas už tai, kad buvo įdarbintas neįgalus asmuo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(16.11.2005)  Norime įdarbinti nuteistuosius. Ar jiems yra kažkokie spec. reikalavimai. Kokie atskaitomi mokesčiai, Sodra nuo DU? Ar firma gauna už tai kokias lengvatas?
Dėl mokesčių, bent jaun NPD yra toks pats, kaip ir kitiems asmenims, t.y. 290 lt, dėl Sodros siūlyčiau kreitptis į teritorinį valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių, o dėl lengvatų, tai tam kad neperkėlinėti viso įstatymo teksto, siūlyčiau paskaityti LR Bedarbių rėmimo įstatymą, kurį galite rasti teisės aktų bazėse www.litlex.lt/litlex arba www.lrs.l

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(15.11.2005)  Dirbu pagrindinėje darbovietėje 8 val. trukmės darbo laiką. Ar galiu oficialiai įsidarbinti dar 4 val. kitoje darbovietėje ir kokių dokumentų reikia?
Galite, tačiau vadovaujantis LR DK 144 str. 5 d. darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
Dėl dokumentų, tai siųlyčiau kreiptis į naują darbdavį ir jam nurodyti, kad tai bus Jūsų antraeilis darbas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(15.11.2005)  Ar darbdavys turi teisę neduoti laisvų dienų, ar jų priskaičiuoti prie kasmetinių atostogų, jei komandiruotėje buvo praleista bent viena išeiginė diena (šeštadienis ar sekmadienis)?
Vadovaujantis LR DK 194 str., kuriame sakoma, kad "už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų." neturi teisės.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(09.11.2005)  Per kiek laiko turiu gauti pinigus uz ligonlapį?

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais <...> ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama
iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(02.11.2005)  Laba diena. Turiu tokį klausimą. Mano motina dirba 12 metų vienoje firmoje, kuri užsiima medicinos reikmenų gamyba ir prekyba. Ji turi chemijos technologo išsilavinimą. Ji daug kartų prašė darbdavių padidint atlyginimą, nes ji gerai ir greitai atlieka savo darbą, daro viską ką pasako, o atlyginimas - 650Lt (neatskaičius mokėščių). Bet jie taip ir nepakėlė. Per tuos 12 metų gavo tik vieną premiją (20 litų! į rankas) Ji dirba laboratorijoje su rugštimis ir visokiais kenksmingais chemikalais, atsakinga už visų darbuotojų ir firmos dezinfekciją. Ji turi labai didelę atsakomybę, o jai moka tiek pat kiek ir valytojai! Ką galima padaryti ir kur galima kreiptis dėl tokios netvarkos aiškinimosi? Ačiu.
Deja, nėra jokio teisės akto, nustatančio privataus darbdavio pareigą didinti atlyginimą. Darbadavys privalo mokėti tik teisės aktais nustatytą minimalią algą. Tai labiau socialinė problema ir darbdavio nesupratingumo, gal gobšumo ir pan. problema. Gal ir ne geriausia išeitis, tačiau šitoje vietoje būtų pasiūlymas keisti darbą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(29.10.2005)  laba diena, šiuo metu auginu 11mėn. vaiką, darbovietė saugo mano darbo vietą, bet ieškau kito darbo.Klausimas, kaip pasakyti pokalbiuose darbdaviui, kai paklausia, ką šiuo metu veikiu: kad dirbu (bet paskambinę darbovietėn sužinotų, kad esu vaiko auginimo atostogose), ar kad auginu vaiką, bet taip, kad nesumažėtų tikimybė, kad mane priims? Kai pasakau, kad auginu vaiką, kitkas, ką sakau, matau, jau jiems nesvarbu.
Ačiū.

Nėra vienareikšmio atsakymo. Kiekvienas darbdavys vertina individualiai. Tik jei pasakysite, kad šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose, tai potencialiam darbdaviui natūraliai kils klausimas, kodėl norite palikti ankstesnę darbovietę.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.10.2005)  Kiek valandų per savaitę priklauso dirbti medikui?
Kadangi nenurodėte savo darbo srities, todėl negalima tiksliai atsakyti į Jūsų užduotą klausimą. 2003 - 09 - 30 yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1195, "DĖL DARBUOTOJŲ, KURIŲ DARBO POBŪDIS YRA SUSIJĘS SU DIDESNE PROTINE, EMOCINE ĮTAMPA, DARBO LAIKO SUTRUMPINIMO TVARKOS IR DARBUOTOJŲ, KURIEMS NUSTATYTAS SUTRUMPINTAS DARBO LAIKAS, DARBO APMOKĖJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO", kuris nustato atitinkamos srities specialistų darbo laiką. Šį nutarimą galite rasti teisės aktų bazėse www.litlex.lt/litlex arba www.lrs.lt

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.10.2005)  Sveiki,
Mano mama po avarijos buvo nedarbinga 3 mėnesius. Šiuo metu tvarkosi laikiną invalidumą. Ar ji galės dirbti ir jei dirbs ar gaus invalidumo išmokas. Dirba virėja.

Priklausys nuo to, koks bus jos darbingumo laipsnis, taip pat, ar jos turimas invalidumas netrukdys atlikti pareigų.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.10.2005)  Mūsų įmonė prekiauja akmens anglimi, turime mažmeninės prekybos tašką Kėdainiuose, kur prekiauja samdomas žmogus - su juo buvo sudaryta tiek darbo sutartis, tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Per paskutinius du mėnesius įtariame, kad yra didelis anglies trūkumas (maždaug VAGONAS! ). Norėtume sužinoti, kaip dokumentiškai reikėtų įforminti trūkumo aktą, kokia komisija turėtų būti ar pan. ir kiek yra realu iš darbuotojo išieškoti padarytą žalą, kokiu būdu įrodyti, kad tai jo tyčinė kaltė?
Vienas iš variantų būtų kreiptis su pareiškimu į policiją, kad būtų iškelta baudžiamoji byla dėl patikėto turto iššvaistymo. Prieš tai pravartu būtų suformuoti komisiją ir įmonės vadovo, buhalterio ir/ arba finansininko, asmens,
atsakingo už anglies apskaitą visoje įmonėje (jei toks yra), kokio nors prekybos padalinio vadovo. Reiktų įforminti aktą, kuriame turėtų būti įrašyta, jog komisija, susidedanti iš atitinkamų narių altiko patikrinimą (reviziją) ir nustatė, jog Kėdainių prekybos punkte yra materialinių vertybių - anglies - trūkumas. Trūkumas nustatytas vadovaujantis buhalteriniais dokumentais, iš kurių matyti, kiek anglių prekybos punktui buvo pateikta, kiek parduota, koks yra anglies likutis ir kokiai daliai trūksta anglies ir dokumentų. Įforminus tokį aktą, siūlyčiau kreiptis į teisėsaugos institucijas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(20.10.2005)  Laba diena. Norėčiau kreiptis į Jus su prašymu pakonsultuoti darbo teisės klausimu. Situacija tokia:
Bendrovės generalinis direktorius išleido įsaką, kuriuo bus suteikiamos mokymosi atostogos konsultacinėms paskaitoms. Ar gali būti nustatomas skirtingas apmokėjimas mokymosi atostogų metu darbuotojams? (sakykime vienam - jo vidutinis darbo užmokestis, kitam 50proc. jo vidutinio darbo užmokesčio). Jeigu taip, tai kuo grindžiamas toks skirtingas apmokėjimas? (pvz. pareigybių skirtumu ar pan.). Ar gali darbdavys iš viso atsisakyti mokėti darbo užmokestį už mokymosi atostogų laiką? Ačiū už Jūsų sugaištą laiką.
Pagarbiai,
R.

Pagal LR DK 210 str. 1 d. darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(20.10.2005)  Ar galiu atsisakyti darbo, kurio visai nenoriu išmokti dirbti. Dirbu firmoje, ir man siūlo mokytis dar papaildomai atlikti tokį darbą, kuris man visai nepriimtinas. Nenoriu pyktis su darbdaviu, nors gali būti kad man pasiūlys išeiti iš darbo, jei neišmoksiu būtent atlikti tą darbą, ar galiu paprieštarauti darbdaviui, nors norėčiau likti dirbti šioje firmoje. Ar darbdavys motyvuotai gali grasinti atleisti mane iš darbo?
Pagarbiai, Ž. Skrebelienė

Situacija subtili. Versti dribti darbo sutartimi nesutarto darbo darbdavys neturi teisės. Tačiau visada esti teisės normos ir darbovietės vidiniai santykiai, žmonių poreikiai ir pan. Labai tikėtina, kad jei Jūs atsisakysite dirbti naujo papildomo darbo, darbdavys gali nutraukti su Jumis darbo sutartį. Tačiau pabandykite pakalbėti su darbdaviu, nurodykite, jog gal būt Jums trūksta išsilavinimo, arba tai nebus Jūsų mėgstamas darbas, jį dirbsite su nepasitenkinimu, o tai gerų rezultatų neatneš.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(19.10.2005)  Dirbu pagal kolektyvinę sutartį 5 darbo dienas, būna taip, kad tenka dirbti šeštadienį ir sekmadienį yra šių dienų važtaraščiai ar galima išsireikalauti atligį už šias dienas? Dirbu valdiškoje įmonėje.
Darbuotojui už viršvalandinį darbą turi būti apmokėta. Siūlyčiau kreiptis į valstybinę darbo inspekciją.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(23.10.2005)  Sveiki. Norėčiau žinoti bendrosios praktikos slaugytojos numatytą mėnesinį išdirbtų valandų skaičių, dirbant 1,0 etato krūviu. Ir ilgiausia bei trumpiausia kasdieninės darbo laiko trukmė. Ačiū.
Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama - sveikatos priežiūros darbuotojai), nenurodytiems šios Tvarkos 7-9 punktuose, nustatoma
39 valandų darbo savaitė.
7. Nustatoma 36 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie:
7.1. teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems psichikos ligomis, esantiems sutrikusio vystymosi, po sunkių galvos ir (ar) nugaros smegenų pakenkimų (traumų, insultų, navikų, vaikų cerebrinių paralyžių ir kt.), sveikatos priežiūros, stacionariose socialinės globos ar ugdymo įstaigose;
7.2. teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems tuberkulioze, lytiškai plintančiomis ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos priežiūros, stacionariose socialinės globos ar ugdymo įstaigose;
7.3. teikia anesteziologijos-reanimatologijos, intensyviosios terapijos ar skubios medicinos pagalbos paslaugas;
7.4. dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais, organais ar jų išskyromis, bakteriniais, virusiniais preparatais, kitomis kenksmingomis medžiagomis bei jų gamyba, tyrimu, fasavimu, naudojimu ar nukenksminimu;
7.5. dirba su nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis, užkrečiamųjų ligų ar cheminio užkrato židiniuose, atlieka profilaktinę dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją;
7.6. dirba purvo, sieros ar sieros vandenilio vonių patalpose.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(07.10.2005)  Sveiki.Norėčiau žinoti apsaugos darbuotojo dirbančio paromis įstatymu numatytą mėnesinį išdirbtų valandų skaičių.
Pagal darbo kodekso 144 str.:
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą
tvirtina Vyriausybė.

Jums tinka 4 šio straipsnio dalis.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(28.09.2005)  Sveiki,
Kiek reikia išdirbti, kad išėjusi dekretinių atostogų gaučiau valstybės paramą už gimdymą, vaikui ir t.t?
Girdėjau, kad pusę metų.
Ačiū

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Pagal to paties įstatymo 4 str. 1 d. apdrausti asmenys yra:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;
2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje),
taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.09.2005)  Dirbu AB geodezininku. Sulijus mano instrumentui, jis sugedo, o remontas brangus. Ar gali darbdavys iš manęs išireikalauti, kad padengčiau instrumento remonto išlaidas?
Iš anksto dėkui.

Remiantis LR DK 253 str. :
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Vadinsi, remiantis šio str. 1, 4 arba 5 punktu darbdavys gali iš pareikalauti, jog atlygintumėte remonto išlaidas.

Tačiau, remiantis LR DK 254 str.:
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio darbo kodekso 255 straipsnyje.

LR DK 255 str. nustato:

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.09.2005)  Kaip darbdavys gali išieškoti iš darbuotojo padarytą materialinę žalą, jei to nebuvo numatyta kolektyvinėje darbo sutartyje?
Remiantis LR DK 253 str. :
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Remiantis LR DK 254 str.:
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio darbo kodekso 255 straipsnyje.

LR DK 255 str. nustato:

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.09.2005)  Sveiki, norėčiau paklausti, ar valytojai dirbančiai vidurinėje mokykloje ir turinčiai apie 700 kvadratinių metrų grindų plotą, privalu valyti sienas, langus, stendus, lempas, sekcijų stiklus, visas spintų lentynėles ir t.t? Iš anksto dėkoju.
Viskas priklauso nuo to, kas aptarta darbo sutartyje. Gal būt yra patvirtinta kokia nors darbo instrukcija, su kuria turėjo būti supažindintas darbuotojas prieš pradėdamas dirbti.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.09.2005)  Esu baigusi kolegiją, dabar studijuoju M.Romerio universitete neakivaizdiniu būdu, ar darbdavys turi teisę nepriimti manęs i darbą jog esu neakivaizdinio kurso studentė?
Tai tikrai negali būti priežastis nepriimti į darbą, tačiau nėra priemonių priversti priimti į darbą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.09.2005)  Pagal Civilinį kodeksą darbdavys gali susigrąžinti išeinančio iš darbo darbuotojo mokymui metų bėgyje išleistus pinigus.
Ar tai būtina apiforminti darbo sutartyje?
Ar galima tai aprašyti kitoje darbdavio-darbuotojo sutartyje?
Ar tai liečia visus mokymus?

Pirmiausia, tokia sąlyga yra numatyta ne civiliniame, o darbo kodekse. Manau, jog tai reikėtų įforminti darbo sutartyje, tačiau, bet kuri tarp šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, kol ji nėra nuginčyta.


P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.09.2005)  Sveiki. Jei prašymas dėl atleidimo iš darbo paduotas liepos 30 dieną, bet prašiau atleisti nuo rugpjūčio 1 dienos, tai atskaičiavus 14 dienų, išeitų, kad paskutinė darbo diena būtų rugpjūčio 14, t.y.sekmadienis. Tačiau sekmadienis man yra poilsio diena. Ar tai reiškia, kad paskutinę dieną turėčiau dirbti ir gauti atsiskaitymą šeštadienį? Ar gali darbdavys neatsiskaityti paskutinę darbo dieną, motyvuodamas tuo, kad atostogauja buhalterė? Kaip elgtis jei darbdavys neatsiskaitęs su manim staiga išvyks į "komandiruotę"? Iš anksto dėkoju už atsakymą.

Paskutinė Jūsų darbo diena turėtų būti ne šeštadienis, o po savaitgalio einantis pirmadienis, remiantis LR DK 26 str. Formaliai žiūrint, jei nėra susitarta kitaip, tuomet atsiskaityti darbdavys privalo paskutinę darbo dieną. Tačiau, jei iš tiesų buhalterės nėra, o direktorius pavedimų nedaro, tuomet gali tekti
sulaukti buhalterės. Jei įmonė dels su Jumis atsiskaityti, tuomet turėtumėte raštu pateikti pretenziją, o jei į ją nebūtų sureaguota pvz. per 7 d., tuomet beliktų kreiptis į teismą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(10.08.2005)  Į kokią Profsąjungą galiu įstoti? Dabar dirbu pardavėja.
Pabandykite informacijos paieškoti šioje svetainėje http://www.profsajunga.lt/

(10.08.2005)  Dirbti pradėjau 2005 metų kovo 5dieną. Kiek reikia laiko būti išdirbus, kad išėjusi į dekretines atostogas, gaučiau iš sodros pinigėlius.
Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(27.07.2005)  Laba diena,
Norėčiau pasiklausti apie priskaičiuotą, bet neišmokėta atlyginimą bei nepanaudotas kasmetines atostogas.
Prieš metus dirbau vienoje įmonėje. Kelis mėnesius negavusi atlyginimo parašiau prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų. Kadangi įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, darbdaviui paprašius, parašiau sutikimą, kad atlyginimą man išmokėtų dviejų mėnesių laikotarpyje, tačiau praėjo jau beveik metai, o aš jo vis negaunu. Buvęs darbdavys apie įmonę “pučia į akis miglą” ir dėl apmokėjimo prašo palaukti, tačiau nemanau, kad padėtis pasikeistų. Registrų centro internetiniame puslapyje pažiūrėjau, kad įmonė nėra nei bankrutavusi, nei likviduojama, tačiau mano žiniomis jokios veiklos nevykdo, kadangi įstatinis kapitalas nėra didelis, o įmonė neturi beveik jokio turto, tai ją likvidavus atlyginimų nelabai būtų iš ko išmokėti (tokioje padėtyje yra dar keli buvę įmonės darbuotojai). Be to, įmonės registracijos adresas, neatitinka jos buveinės adreso, taigi, nusiųsta pretenzija, nepasiektų adresato. Be to buvęs mano direktorius ir vienas iš įmonės akcininkų taip pat ten nebedirba. Pagrindinis šios įmonės akcininkas yra Prancūzijos pilietis gyvenantis Baltarusijoje.
Norėčiau pasiklausti, kokių teisinių priemonių patartumėte imtis, kad būtų išmokėtas atlyginimas bei kokio dydžio delspinigius už uždelsta laiką būtų galima išsireikalauti iš buvusio darbdavio?
Nekantriai lauksiu Jūsų atsakymo.

Patarčiau nedelsiant kreiptis į teismą. Jums priklauso neišmokėtas atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas, jei yra nepanaudotų atostogų, bei delspinigiai - 0,06 proc., kurie yra nustatyti specialaus įstatymo.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu.



(14.07.2005)  Dirbu rankinių parduotuvėje. Praeitą mėnesį pavogė dvi rankines: vienos kaina 600 lt, kitos - 500 Lt. Mano kolektyvinėje darbo sutartyje parašyta, kad nešu pilną materialinę atsakomybę už parduotuvėje esantį turtą. Ar gali nuo atlyginimo nuskaičiuot 250 Lt (pusę antros rankinės kainos, kita pusę mokės kita pardaveja)??? Savikainos nesako ir liepia mokėti visą kainą. Ar gali nuskaičiuot už pirmąją rankinę, jei aš tuo metu atostogavau??? Ar įmanoma išvengti tokių nuskaičiavimų??? Ar gali nuskaičiuoti, jei pavogė antrąją rankinę, kai jau buvau parašiusi pareiškimą dėl išėjimo iš darbo??? (nebuvo praėję 14 dienų)?
Jei Jūs pasirašėte visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tuomet Jūs esate atsakinga už prekes bei jų dingimą. Darbo kodekso 257 str. nustato, jog žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Taigi, darbdavys turi teisę reikalauti atlyginti visą rankinių kainą, įskaitant ir visus antkainius (kainą, nurodytą etiketėje). Tačiau, manyčiau, jog Jūs esate atsakinga tik už tos rankinės dingimą, kuri dingo Jums būnant darbe. Skaičiuojant, kiek darbdabvys gali išskaityti iš darbo užmokesčio, reikia vadovautis LR DK 225 str. : iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos
minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
Tai, kad Jūs padavėte prašymą išeiti iš darbo negali Jūsų atleisti nuo atsakomybės, nes tuo metu, kaip pavogė vieną iš rankinių, Jūs faktiškai dirbote ir už tą laiką darbdavys Jums privalo išmokėti atlyginimą.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(11.07.2005)  Labadiena,
Ar galiu iš firmos atgauti pinigus, jei su ja bendravom internetu ir telefonu, aš buvau gavęs dizainerio darbo pagal autorinę sutartį, kurią jie man atsiuntė el. paštu, aš surašęs padarytus darbus nusiunčiau juos atgal, tačiau nei mano nei jų parašas niekur neegzistuoja. Aš turiu jų elektroninius laiškus su jų užsakymais ir savo įgyvendintus darbus kompiuteryje.

Iš anksto dėkoju

Jonas Švirmickas

Kiek suprantu autorinės sutarties neesate pasirašę. Tai apsunkina situaciją, tačiau bandyti atgauti pinigus galima. Iš pradžių reikėtų nusiųsti reg. laišku pretenziją, su reikalavimu per tam tikrą laiką susimokėti. Jei firma nereaguotų ar nesumokėtų, tuomet beliktų kreiptis į teismą - mano praktikoje pasitaikė atvejų, kada teismas el. paštu rašytus laiškus prijungė prie bylos kaip įrodymus.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(11.07.2005)  Sveiki,
Norėjau paklausti vieno klausimo: Kiek laiko per parą gali dirbti nepilnametis (15m.) ir ar privaloma dirbti su pertraukomis?

Pagal LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, vaikų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo sąlygų.
Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos
norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 metų ir sudarymas jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas, koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);
4) darbo priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės
padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
6) jauno asmens gebėjimai suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės atlikti pavedamus
darbus.
Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams - ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus - iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama
trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). Įmonėje privalo būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei bendra darbo trukmė viršija nustatytą darbo trukmę. Jaunas asmuo - iki 18 m. amžiaus, paauglys - 16 - 18 m. amžiaus, vaikas - asmuo iki 16 metų amžiaus.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(30.06.2005)  Laba diena, noriu patarimo šioje situacijoje: dirbu drabužių parduotuvėje, kur yra kompiuterizuota kasa. Sistemoje rodo kelias to pačio gaminio kainas. Pirkėjui perkant gaminį, aš pardaviau už mažiausią kainą, nes nebuvau informuota, kad yra pakeistos kainos. Darbdavys liepė iš mano algos atskaičiuoti skirtumą (apie 100 Lt.). Materialios atsakomybės sutarties mes nesam pasirašiusios. Ar turi darbdavys tokią teisę?
Darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo atlyginti dardaviui padarytą žalą net ir tuo atveju, jei tarp darbuotojo ir darbdavio nėra pasirašyta visiškos materlinės atsakomybės sutartis. Tačiau Jūsų atveju, mano nuomone, turėtų atsakyti tas asmnuo, kuris daro sistemoje pakeitimus ir apie juo privalo
pranešti personalui arba asmuo, kuris atsakingas už informacijos pateikimą personalui - vadybininkas (-ė), administratorius (-ė) ir pan. Bet kokiu atveju,
iškilęs klausimas gali būti arba nesprendžiamas, arba sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, kuri turi būti sudaryta pagal LR Darbo kodekso nuotatas.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(21.06.2005)  Ar nepriklauso drabužių ar įrankių nusidėvėjimo atstatymas?
(13.04.2004) Kokio dydžio išmokos priklauso vykstant į komandiruotę Lietuvoje.
Mokamos šios išmokos už:
a)dienpinigius (dienos norma 15 litų, jei komandiruotė trunka tik vieną dieną – 7.5 litų);
b)gyvenamojo ploto nuomą;
c)degalų įsigijimą kelionei;
d)ryšių paslaugas;
e)registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidas.

Remiantis LR DK 219 str., kuriame įtvirtinta, jog "Įmonė garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės. 2. Kai įmonės reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, įmonė privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidėvėjimo sumas.", priklauso.
Komandiruočių išlaidų atlyginimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 - 01 - 28 nutarimas Nr. 99 "Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo", Valstybės Žinios, 2003.01.31, Nr.: 11, Publ. Nr.: 396 su vėlesniais papildymais bei pakeitimais bei LR Vyriausybės 2004 - 11 - 03 nutarimas Nr. 1365 "DĖL IŠLAIDŲ, SUSIJUSIŲ SU TARNYBINĖMIS KOMANDIRUOTĖMIS, DYDŽIO IR MOKĖJIMO TVARKOS", Valstybės Žinios, 2004.11.06, Nr.: 162, Publ. Nr.: 5905 su vėlesniais pakeitimais. Šiuos aktus galite rasti teisės aktų bazėje www.litlex.lt/litlex

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(07.06.2005)  Kiek gali darbdavys sau leisti? Pvz. atėjus į pokalbį, sudominau darbdavį, visą dieną dirbau. Po darbo sužinojo darbdavys, kad turiu draugą ir labai supyko, liepė - jeigu noriu dirbti, išsiskirti su savo draugu, ir dar pareiškė, kad turėčiau likti senmerge, kol pas jį dirbsiu. Dar negalėsiu bendrauti su savo senais draugais, jis manimi pasirūpins, kaip pvz.: man pirks drabužius, dažys plaukus ir t.t.
Siūlyčiau kaip galima greičiau nutraukti tokius "darbo" santykius, nes panašu, jog darbdavys linkęs bendrauti darbe ne vien dalykiškai. Tokie jo reikalavimai netelpa į jokias ribas, tačiau spręsti Jums, ar Jus tenkina tokios darbo sąlygos.

P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(21.06.2005)  Laba diena. Prašau paaiškinti, jei gydytojai skaito paskaitą apie pirmąją medicininę pagalbą ir privalomąjį higieninį mokymą, ar galima su jais sudaryti autorines sutartis, ar tai bus papildomas darbas? Dėkoju.
Remiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str., kuriame sakoma, jog "<..> Autorių teisių objektai: <...> kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai <...>" su gydytoju, skaitančiu paskaitas galite sudaryti autorinę sutartį. Siūlyčiau išsamiau pastudijuoti minėtą įstatymą.

2005 - 06 - 29: PAPILDYMAS:
Su gydytoju sudarytoje autorinėje sutartyje dėl paskaitų skaitymo turėtų būti numatyta, kad autorius (gydytojas) perduoda teises į savo paskaitas teisių gavėjui. Be to, pagal perdavimo - priėmimo aktą turėtų būti perduodama paskaitų medžiaga, saugomi paskaitų dalyvių sąrašai ir pan.
P.S. Primename, kad atsakymai į užduotus klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija ar teisės aktų aiškinimu.



(18.05.2005)  Dirbau laikraštyje. Gavau minimalų ir autorinį atlyginimą. Tačiau jokių autorinių sutarčių nepasirašinėjau.
Išėjus iš darbo gavau tik minimalų atlyginimą ir už nepanaudotas atostogas. Ar yra galimybė atgauti autorinį atlyginimą už parašytus straipsnius, nors jis jokioje sutartyje nėra reglamentuotas.
Ačiu

Šiuo klausimu jau reikėtų kreiptis į teismą. Jei turite įrodymų, kad autorinis atlyginimas buvo mokamas - pvz. pavedimais per banka, ar kitokių įrodymų, tuomet reiktų teikti ieškinį teismui su prašymu priteisti atitinkamą sumą.



(12.05.2005)  Tarkime, aš esu dizaineris ir sukuriu automobilio tiuningo projektą. Kokiu būdu aš galiu apginti savo autorines teises, nes šį projektą pademonstruoju užsakovui, o jis pareiškia kad jam nepatiko, tačiau mano idėjas vistiek gali panaudoti.
Jums reikėtų įsiregistruoti savo autorinęs teises į vieną ar kitą kurinį. Taip Jūs neapsiginsite nuo plagijavimo, tačiau, jei kas nors nukopijuos, tuomet turės Jums atlyginti. Gal būt čia rasite ką nors sau naudingo: http://wiki.akl.lt/Patentai



(03.05.2005)  Esu išsituokusi. Vaikui 13m. Kokius dokumentus turiu pateikti darbdaviui , kad galėčiau pasinaudoti DK 166 straipsnio 2 dalies 2 punktu t.y gauti 35 kaledorines dienas apmokamų atostogų.
Dokumentus, įrodančius Jūsų teisę į ilgesnes atostogas - ištuokos liudijimą ir vaiko gimimo liudijimą. Manau, jo to turėtų pakakti, nes DK 166 str. nurodyti du faktai - darbuotojas vaiką turi auginti vienas ir vaikui neturi būti daugiau, nei 14 metų, jei jis sveikas, arba 16 metų - jei jis turi invalidumo grupę.



(03.05.2005)  Ar tikrai atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, juk DK 172 str. rašoma, kad "viena iš dalių" negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorių dienų - reikštų, kad kitos gali būti ir trumpesnės, ir ilgesnės. O kaip su papildomomis dienomis už išdirbtus metus vienoje įstaigoje?
Jūs teisingai pacitavote DK straipsnį - būtent viena iš dalių, o ne pirma iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 dienų. Išeitų, jog bet kuri dalis turėtų būti ne trumpesnė, nei 14 dienų. Taigi, įstatymas, mano manymu, netikslingai apriboja galimybę darbdaviui ir darbuotojui susitarti. Tačiau, remiantis 2003 - 10 - 17 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMO Nr. A1-160 punktu Nr. 20.9. darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų (DK 172 str.). Kitą atostogų laiką galima derinti su darbo laiku abiem šalim tinkamomis sąlygomis.



(03.05.2005)  Norėjau sužinoti. Turėjau per įdarbinimo firmą kontraktą į užsienį. Viskas buvo suruošta iki galo. Likus 1val. iki išvykimo darbdavys atsakė. Viskas nuplaukė veltui - bilietai, mokestis už surastą darbą. Turiu visus patvirtinančius dokumentus, kad viskas vyko oficialiai. Ką tokiu atveju man daryti?
Kur kreiptis? Ar įmanoma atgauti pinigus?

O ka Jums sako įdarbinimo firma? Gal jie suras kitą darbą. Taip pat, Jūs turbūt pasirašėte sutartį su įdarbinimo firma dėl to, kad ta firma įsipareigoja
Jus surasti darbą. Jei tokia sutartis yra, tuomet reiktų pažiūrėti, kas joje numatyta tuo atveju, jei įdarbinimo firmos surastas darbdavys nesuteiks darbo.



(28.04.2005)  Nuo birželio mėn. pradžios 1 - 6 d. turiu išeiti "dekretinių" atostogų. Prieš tai dar priklausytų mėnuo apmokamų atostogų. Ar būtinai turiu išnaudoti atostogas prieš dekretines, galbūt galiu jas pasiimti grįžusi į darbą po 1 metų?

Ačiū

Jums priklausančių kasmetinių atostogų laiką galite rinktis savo nuožiūra, tik prieš tai suderinkite su darbdaviu. Tikrai nebūtina išnaudoti nepanaudotų kasmetinių atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas.



(28.04.2005)  Ar dirbant užsienyje pagal AU PAIR programą ir mokant mokesčius Norvegijai, grįžus į Lietuvą reikia mokėti pajamų mokestį?
Ačiū

Pagal LR Finansų ministerijos raštą Nr. 83N, 1994 - 12 - 06, jeigu fizinis asmuo, Lietuvos rezidentas, gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais Norvegijoje esančioje Lietuvos įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, ir šios pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje ir atitinkamoje užsienio valstybėje, tai jis pats arba įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri išskaitė mokestį už šias pajamas Lietuvoje, praėjus 183 dienoms nuo šio fizinio asmens buvimo atitinkamoje užsienio valstybėje pradžios gali kreiptis į Lietuvos miesto (rajono) valstybinę mokesčių inspekciją dėl kompensacijos, kuri
lygi toje užsienio valstybėje sumokėtai mokesčio už šias pajamas sumai, tačiau tokia kompensacija negali būti didesnė už mokesčio sumą, apskaičiuotą šias užsienio valstybėje gautas pajamas.
Plačiau apie dvigubi apmokestinimo išvengimą galite paskaityti: Valstybės Žinios, 1994.12.14, Nr.: 96, Publ. Nr.: 1902
o taip pat: Valstybės žiniose 1994 Nr.17;



(28.04.2005)  Iš darbuotojo išskaičiuojam 50 proc. atlyginimo pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Kaip dalinti išskaičiuojamą sumą ar proporcingai pagal vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas ar lygiomis dalimis?
Jei darbuotojo darbo užmokesčio nepakanka, kad būtų pilnai tenkinami pagal visus vykdomuosius dokumentus esantys reikalavimai, reiktų išskaičiuojamą sumą mažinti proporcingai pagal vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas.



(20.04.2005)  Ar darbdavys turi teisę atleisti mane iš krupjė pareigų, jeigu po operacijos grįžau į apmokymus, o po kelių dienų dėl sesers mirties negalėjau būti Vilniuje?
P.S. Mane kelioms dienoms menedžeris išleido iš darbo, bet pats to nepranešė kazino direktoriui.
Ačiū už dėmesį
Pagarbiai, Natalija

Pagal Darbo kodekso 184 str. 1 d. 8 p. mirusio šeimos nario laidotuvėms turi būti suteikiamos ne mažiau kaip trys kalendorinės dieno nemokamų atostogų.
Jei darbdavys būtent dėl to, kad Jūs nebuvote darbe dėl sesers laidotuvių, atleis Jus iš darbo, tuomet bus galima ginčyti neteisėtą atleidimą iš darbo teisme.



(14.04.2005)  Norėčiau sužinoti ar dėl parduotuvės trūkumų darbdavys gali sumažinti atlyginimą?
Jei trūkumai parduotuvėje atsirado dėl Jūsų kaltės, tuomet gali. Tačiau remiantis Darbo kodekso 258 str. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui
priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.



(14.04.2005)  Kokie ar koks įstatymas reglamentuoja vežėjo sąvoka?
Kelių transporto kodeksas, transporto veiklos pagrindų įstatymas.



(14.04.2005)  Labas vakaras,
Mano mama yra dirbanti pensininkė ir turi trečią invalidumo grupę. Ji norėtų gauti atsakymus į kelis jai rūpimus klausimus:
1. Dirbu Klaipėdos 2-oje mokykloje-internate virtuvės pagalbine darbininke. Šioje mokykloje dirbu 23 metus. Nuo 2005 09 01 planuojami atleisti visi mokykloje dirbantys pensininkai pagal etatų mažinimą.
Prašau paaiškinti, prieš kiek laiko turi būti įteiktas pranešimas apie numatomą atleidimą iš darbo, pagal kokį darbo kodekso straipsnį bus nutraukiama darbo sutartis ir už kiek mėnesių turi būti išmokama išeitinė pašalpa.
Prieš 5 metus man buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, ir pradėjau gauti 35 kalendorines dienas atostogų. Pagal DK 168 str.2 punktą man priklausytų ir kasmetinės papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje, tačiau mokyklos buhalterė paaiškino, kad turiu pasirinkti kurias atostogas noriu gauti, nors pagal DK 171 str. 1 punktą tiek kasmetinės minimalios, tiek kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos.
Prašau paaiškinti, ar turiu teisę į kasmetines minimalias ir kasmetines papildomas atostogas, jei taip, tai ką man daryti.

Iš anksto dėkoju.

1. Atleidimo iš darbo pagrindas turėtų būti DK 129 str. Remiantis DK 130 str. 1 d., įspėti apie nutraukimą privalu prieš keturis mėnesius, nes Jūsų motina yra turi invalidumą.
2. VYRIAUSYBĖS NUTARIME "DĖL KASMETINIŲ PAPILDOMŲ ATOSTOGŲ TRUKMĖS, SUTEIKIMO SĄLYGŲ IR TVARKOS PATVIRTINIMO"
2003 m. balandžio 22 d. Nr. 497
nustayta, jog darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba tuo pačiu nutarimu patvirtintos tvarkos 3 punkte nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių,
negu nurodyta šioje tvarkoje, kasmetinės papildomos atostogos.



(06.04.2005)  Sveiki, turiu klausimą. Jeigu vadybininkas pasirašo su įmone sutartį, tačiau vėliau paaiškėja, kad iš įmonės buvo pavogtas ar paimtas antspaudas ir įmonės registravimo pažymėjimas. Ar vadybininkas yra atsakingas už tokius veiksmus?
Ar privalo vadybininkas, jei tai nėra jo kompetencijoje, atsakyti už tokius veiksmus ir ar gali darbdavys turėti tam vadybininkui kokių nors pretenzijų?

Visų pirma, Jūsų situacija gali būti laikoma nusikaltimu ir tik teisėsaugos institucijos gali nuspręsti, ar tas vadybininkas neteisėtai pasiėmė įmonės pažymėjimą bei antspaudą. Vadovas pats privalo saugoti įmonės registracijos pažymėjimą, antspaudą ir pats yra atsakingas už jų dingimą. Jei vadovas
perdavimo - priėmimo aktu, įsakymu ir pan. nėra perdavęs įmonės pažymėjimo, anstpaudo tam vadybininkui, manau, kad vadovas neturi teisės reikšti pretenzijų.



(06.04.2005)  Norėjau paklausti, as esu studentas ir turiu invalidumo II grupę. Mano invalidumo pažymėjime parašyta "mokytis gali". O kaip su darbu? Ar galiu dirbti?
Manau, kad galite, tačiau priklauso nuo to, kokį darbą. Bet koks darbdavys priimdamas Jus į darbą ko gero prašytų atitinkamo dokumento iš gydymo įstaigos dėl to, ar Jūs galite dirbti vieną ar kitą darbą.



(06.04.2005)  Laba diena,
Dirbu UAB'e. Esu išsituokusi, auginu 13 metų dukrą. Ar man priklauso 35 kalendorinių dienų atostogos?

Remiantis LR DK 166 str. 2 d. 2 p. pirklauso.



(31.03.2005)  Kas gali būti teisiškai priskiriama "kvalifikacijos kėlimo" terminui? Pasirašiau tam tikram laikotrapiui su darbdaviu sutartį, kad jei išeisiu neišdirbęs tam tikro laikotarpio, turėsiu sumokėti darbdavio patirtas išlaidas mano kvalifikacijai kelti. Komandiruotės, parodos, seminarai, konferencijos ar tai jau yra kvalifikacijos kėlimas? Prašau paaiškinkite. Su pagarba, Edgaras.
Visų pirme darbo kodekse sakoma: Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (šio
straipsnio 1 dalis), tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt. Taigi, darbdavys pasinaudojo įstatymo suteikta teise į jo patirtų išlaidų kompensaciją, bet ne daugiau, kaip už paskutinius vienerius metus. Siūlyčiau darbo sutartyje aiškiai nurodyti, kaip šalys supranta savoką "kvalifikacijos kėlimas", kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Iš Jūsų pateiktų pavyzdžių aš asmeniškai manyčiau, kad kvalifikacijos kėlimas galėtų būti seminarai, konferencijos.



(31.03.2005)  Norėčiau sužinoti, ar nėra kokių nors apribojimų gauti pajamas pagal autorines sutartis toje pačioje įmonėje, kurioje dirbama pagal darbo sutartį? T.y. ar darbuotojas turi teisę dar dirbti ir pagal autorinę sutartį?
Labai ačiū už atsakymą.

Niekas nekliudo sudaryti autorinę sutartį su asmeniu, jei su tuo pačiu asmeniu įmonėje sudaryta darbo sutartis. Tačiau autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kokiu atveju galima, o kokiu negalima sudarinėti autorines sutartis.
39 straipsnis. Autorinės sutartys
Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Autorių teisių ir gretutinių teisių Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.



(31.03.2005)  Laba diena,
Noriu sužinoti 1.Koks dabar yra minimalus valandinis tarifas ? 2.Koks yra minimalus naktinis tarifas. ?3 Kada prasideda ir baigiasi naktinės valandos?4. Koks yra nustatytas minimalus tarifas švenčių ir poilsio dienomis dienos ir nakties valandomis?

Cituoju vyriausybės nutarimą Nr. 316, 2004 - 03 - 24:
"Patvirtinti nuo 2004 m. gegužės 1 dienos:
1. Minimalųjį valandinį atlygį - 2,95 lito ir minimaliąją mėnesinę algą - 500 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, išskyrus asmenis, nurodytus 2 punkte.
2. Minimalųjį valandinį atlygį - 2,55 lito ir minimaliąją mėnesinę algą - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams."
Pagal LR DK 193 str. už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės
algos).
Pagal LR DK 194 str. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo
pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
Dėl nakties laiko, darbo kodekso 154 str. nustato:
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
3. Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.
4. Invalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.
5. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį.
6. Darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.



(23.03.2005)  Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad tam tikrų darbuotojų (sąrašas pridėtas) darbo laiko trukmė neribota. Kiek tai teisėta ?
Tai yra neteisėta, kadangi taisyklės negali prieštarauti įstatymui, šiuo atveju Darbo kodeksui. LR DK 144 str. numato, kad
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai
ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.



(18.03.2005)  Priimant į darbą darbdavys iš anksto perspėja, kad sutartis bus terminuota, bet nenurodyta termino data, t. y. ji baigsis tada, kai jam bus patogu. Ar gali darbdavys atleisti moterį, dirbančią pagal tokią sutartį, išryškėjus jos nėštumui?
Darbdavys negali atleisti darbuotojo neesant jo kaltės, prieš tai nepasiūlęs kito darbo, nuo kurio darbuotojas privalo raštiškai atsisakyti. Be to, jei darbuotoja pateiks pažymą apie nėštumą remiantis LR DK 132 str. , tuomet darbdavys neturės teisės jos atleisti visą nėštumo periodą, įskaitant ir vieną mėnesį po jo.



(10.03.2005)  Anstolių kontora veikiančiai įmonei visai sąskaitai uždėjo areštą. Dėl to negalime laiku sumokėti mokesčių, darbuotojams atlyginimų.Nors sąskaitoje yra piniginių lėšų, tačiau jie nėra skiriami niekam. Ar teisingi anstolės veiksmai?
Sunku atsakyti vienareiškmiškai, ar jie teisingi. Tačiau paprastai tam, kad areštuoti sąskaitą būtinas koks nors pagrindas. Tai galėtų būti teismo nutartis, kurią teismas priėmė po to, kai į jį kreipėsi koks nors kreditorius. Sąskaitos areštas pagal LR CPK yra laikinoji apsaugos priemonė, kad teismui priėmus sprendimą, būtų iš ko išieškoti skolą.



(10.03.2005)  Ar gali darbdavys išskaičiuoti iš darbo laiko pertrauką pavalgyti (pusė valandos) ir dvi pertraukas pailsėti (po 15 minučių, kai darbo trukmė yra 12 valandų).
Pagal įstatymą yra taip
1. Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.
2. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
3. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.
4. Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.
5. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
6. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis.

Taigi, atsižvelgiant į antrą punktą, gali. Tačiau įstatymas taip pat nustato, jog:
1. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti.
2. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
3. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.
4. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė.
5. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.



(04.03.2005)  Ar darbdavys visais atvejais privalo sumokėti už pirmas dvi nedarbingumo dienas ligos atveju? Jeigu gali nemokėti, tai kokios turi būti priežastys? Ir dar. Auginame su žmona tris vaikus kuriems yra 10, 11 ir 12 metų. Žmona dirba pilną darbo dieną slenkančiu grafiku. Žinau, kad jai priklauso papildomos apmokamos atostogos arba nepilna darbo savaitė. Būčiau dėkingas jeigu apie tai parašytumėte konkrečiau. Iš anksto dėkoju.
Remiantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šiais atvejais:
1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2. dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;
3. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;
Ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.

Dėl atostogų, tai Jūsų žmonai remiantis LR DK 184 str. 1 d. 1p. priklauso iki 14 dienų neapmokamų atostogų, tačiau Kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai
už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas. Šios lengvatos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, negali būti nustatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.

Dėl ne viso darbo laiko, jis nustatomas arba darbuotojo ir dardavio susitarimu arba pagal įstatymą. Pagal įstatymą Jūsų žmonai priklausytų ne visas darbo laikas tik tuo atveju, jei ji viena augintų vaiką (-us) iki 14 m.



(28.02.2005)  Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose iki 1metų. Kovo 1 turiu išeiti į darbą. Man leido pratęsti atostogas iki 3 metų. Ar galiu šitam darbe būti atostogose iki 3 metų o kitur dirbti ?
Galite.



(28.02.2005)  Sveiki. Dirbu viešojoje įstaigoje senelių globos namuose globos darbuotoja. Norėčiau sužinoti, ar tokio statuso darbuotojas gali dirbti paromis?
LR Darbo kodekso 144 str. 4 d. sakoma, jog tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams,
budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Taigi, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, gali.
Remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 587, 2003 - 05 - 14, kurį galite rasti pasirinkę šią nuorodą: http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=63944#P55744_144_1
taip pat rasite sąrašą asmenų, kurie gali dirbti iki 24 valandų per parą.



(22.02.2005)  Baigiau įmonių ir įstaigų administravimą, mokslai sekėsi puikiai, dar neturėdama diplomo dirbau, įgijau patirties. Tačiau pabaigusi mokslus isidarbinau vienoje įmonėje, kurioje buvau išnaudojama kaip įmanoma, darbo sutartis buvo terminuota. Jai pasibaigus su darbdaviu išsiskyrėme taikiai, tačiau vėliau ieškantis darbo teko išgirsti nemažai nemalonių dalykų, kuriuos skleidė mano buvęs darbdavys. Dėka ,,gerų" rekomendacijų ir šiai dienai esu bedarbė, vien tik todėl, kad kažkam patinka nuodyti gyvenimą. Man buvo kilę minčių netgi duoti buvusį darbdavį į teismą už šmeižimą, bet esu tik mažas žmogelis, o jis visuomenės ,,grietinėlė". Kaip papūsti prieš vėją? Dėkinga už pagalbą.
Suprantu Jūsų nusivylimą, tačiau turiu Jus įspėti, kad dalykus, kuriuos nurodytumėte ieškinyje tarkim dėl moralinės žalos atlyginimo, reikėtų įrodyti. T.y. tikrai nepakatų nurodyti, kad Jums nesiseka rasti darbo dėl to, kad buvęs darbdavys darbo įtaką. Tos neigiamos įtakos darymą reiktų įrodyti dokumentais ar liudytoju parodymais. Nors kartais nusivylimas būna didžiulis, tačiau teismas gali įvelti į dar didesnes problemas - išlaidos teismui ir pan. Jūsų atveju gal būtų pravartu paprašyti darbdavio parašyti Jums rekomendaciją, tokią kad būtų palanki Jums.



(18.02.2005)  kaip ir kur man geriau isreklamuoti savo darbo paslaugas:konsultuoju interjero klausimais,parenku apd. medziagas, prjektuoju.kuriu kompiuterine grafika leidybai ,sienine tapyba,paveikslai.galiu dirbti tik laisvu grafiku,pagal sutartis ir panasiai.
Laba diena,
Tiesiog ko išsamiau užpildykite CV, kad darbdavys Jūsų CV rastų tiek pagal pasirinktą sritį, tiek pagal paieškos žodį. Taip pat būsite labiau pastebėta, jei aktyviai kandidatuosite į norimas darbo pozicijas.
Linkime sėkmės.

(18.02.2005)  Kokio dydžio išmokos priklauso vairuotojui, esančiam komandiruotėje užsienyje (30 dienų darbas Vakarų Europos valstybėse)?
Apmokėjimo už komandiruotes tvarką galite rasti:
http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=78312&Zd=KOMANDIRUO

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=60810



(18.02.2005)  Ar galima vairuotojui, esančiam užsienio komandiruotėje dienpinigius mokėti pagal nuvažiuotus kilometrus komandiruotės metu?
Apmokėjimo už komandiruotes tvarką galite rasti:
http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=78312&Zd=KOMANDIRUO

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=60810



(18.02.2005)  Sveiki,
Prašau pakomentuoti situaciją. Susirgo kalbų mokytoja. Klasė per kalbų (rusų, anglų) pamokas dalijama į dvi grupes. Susirgus vienai mokytojai, kita mokytoja dirba su visa klase (abiem grupėmis). Ar jai priklauso koks nors užmokestis už sergančios mokytojos pavadavimą?
Dėkoju už komentarą.

Mano nuomone, remiantis LR DK nuostatomis bei LR Aukščiausiojo teismo nutartimis darbo sąlygos turi būti aptartos darbo sutartyje, pareiginėse instrukcijose ir pan. Darbuotojas pagal darbo sutartį privalo dirbti tik tokį darbą ir tokios apimties, tokio krūvio dėl kurio buvo susitarta.



(18.02.2005)  Pagrindinėje darbovietėje esu vaiko priežiūros atostogose iki 3 metų. Vaikui 2 metai. Beveik 1 metai dirbu nepagrindinėje darbovietėje. Vasarą gimdysiu antrą vaiką. Kaip man bus apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai su antru vaiku. Nuo kokių draudžiamųjų pajamų.
Bus skaičiuojamas nuo tų pajamų, kurias gavote kaip susijusias su darbo santykiais, t.y. nuo tų, kurias gavote nepagrindinėje darbovietėje. Dėl išsamesnės informacijos siūlyčiau kreiptis į teritorinį "Sodros" skyrių, kur galėsite gauti išsąmią informaciją.



(18.02.2005)  Ar turi teisę vadovas (darbdavys) versti dirbti viršvalandžius? Ir ar gali pvz: už prastai atliktą darbą ar tarkim nusižengus kokiai nors įmonės nustatytai tvarkai, bausti piniginėm baudom?
Versti dirbti viršvalandžius darbdarvys tikrai neturi teisės. Viršvalandžia apskritai yra draudžiami remiantis LR DK 150 str. 2 d. iškyrus tokias išimtis:
1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams;
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą;
5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos.

O be to Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

Pagal LR DK 199 str. 3 d. už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo
laipsnį. Pagal LR DK 200 str. 2 d. neįvykdžius išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės, mokama už faktiškai atliktą darbą.

Drausminės nuobaudos pagal LR DK negali būti piniginės, jos yra
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.



(11.02.2005)  Ar prisiregistravimas darbo biržoje teisiškai skaitosi įsidarbinimas. T.y. - ar galiu išeiti motinystės atostogų jei tuo metu esu prisiregistravusi darbo biržoje ir gaunu bedarbio pašalpą?
Jūs galėtumėte išeiti motinystės atostogų ir gauti pašalpą tik tuo atveju, jei dirbtumėte. Tačiau ir tam, kad gautumėte pašalpą, būtinas tam tikras stažas. Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str., teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.



(11.02.2005)  Labas,
Dar vienas trumpas klausimėlis:
Per kiek laiko atleistas iš darbo darbuotojas privalo užsiregistruoti darbo biržoje neprarandant galimybės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas?
Ačiū,

Sol


Pagal LR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 str. to paties straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų bei paleidimo iš privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.



(11.02.2005)  Turiu du iki mokyklinio amžiaus vaikus, kiek darbo valandų per mėnesį man priklausytų dirbti?
Pacituosiu LR DK 146 str. kai kurias nuostatas, kurios manau atsakys į Jūsų klausimą: ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas
nustatomas: pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse - neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
Tačiau ne visas darbo dienos arba darbo savaitės laikas negali būti trumpesnis, nei puse darbo dienos ar 3 dienos per savaitę. Bet yra atitnkamos kategorijos profesijų, kurios šie apribojimai netaikomi:
1. Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytiems darbuotojams
2. pedagoginiams darbuotojams;
3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams;
4. socialiniams darbuotojams;
5. daugiabučių namų savininkų bendrijų darbuotojams;
6. asociacijų ir profesinių sąjungų darbuotojams;
7. žemės ūkio veiklos subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 straipsnio 29 dalyje, darbuotojams;
8. finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojams;
9. darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų darbuotojams;
10. draudimo įmonių darbuotojams, kurie įmonės vardu ir naudai rengia, sudaro draudimo sutartis, surenka draudimo įmokas ir kuriems darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis proporcingas kiekvieno jų surinktų draudimo įmokų sumai;
11. darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
12. ne daugiau kaip 20 procentų kitų kategorijų darbuotojų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose šių darbuotojų, įskaitant ir laisvas darbo vietas (etatus), iš viso yra ne daugiau negu 100, išskyrus šio Aprašo 1-11 punktuose nurodytų kategorijų darbuotojus ir šias laisvas darbo vietas (etatus), o
jeigu šių darbuotojų yra mažiau negu 5 - tik vienam iš jų;
12. ne daugiau kaip 10 procentų kitų kategorijų darbuotojų įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose šių darbuotojų, įskaitant ir laisvas darbo vietas (etatus), iš viso yra daugiau negu 100, išskyrus šio Aprašo 1-11 punktuose nurodytų kategorijų darbuotojus ir šias laisvas darbo vietas (etatus).
13. Sąlygos, nustatytos šiame Apraše (išskyrus jo 1 punktą), gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.



(09.02.2005)  Laba diena,
Norėčiau sužinoti, kiek daugiausia valandų per savaitę ir per dieną galiu dirbti? Dirbu dviejose darbovietėse, vienoje visu etatu 40val., kitoje 0,5 etato 20val. Antroji darbovietė yra teikianti socialines paslaugas visa parą ir 7d. per savaitę, todėl galiu dirbti ir savaitgaliais. Esu psichologė (specialistas).
Pagarbiai, Rūta

Bendra tvarka yra numatyta LR Darbo kodekso 144 straipsnyje "Darbo laiko trukmė".
Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Darbo laiko trukmę papildomai reglamentuoja du vyriausybės nutarimai. Juos galite rasti pasirinkę šias nuorodas:
http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=63944#P55744_144_1
http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=61039#P55744_144_1



(07.02.2005)  Prieš 11 metų buvau teistas. Dabar ta dėmė visur mane persekioja, nors gyvenu kaip visi normalūs žmonės, dirbu, turiu šeimą. Bet kai reikia kažkur įsidarbinti pvz. užsienyje, visur prašoma pažymos apie teistumą. Nors mano teistumas panaikintas, bet pažymoj vistiek rašoma GALIOJANČIO TEISTUMO NĖRA, duodant suprasti kad yra negaliojantis teistumas. Tokiu būdu man uždaromi keliai į normalų gyvenimą vien todėl kad jaunystėj suklydau. Ar yra kažkokie įstatymai kurie apgintų mano teisę į pilnavertiškumą ir manęs nediskriminuotų?
Jei Jūsų minimoje pažymoje nebūna jokio įrašo apie buvusį teistumą, o tik įrašas "GALIOJANČIO TEISTUMO NĖRA", tuomet manau, jog tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku, kad asmuo kada nors buvo teistas. Tokie pat įrašai turbūt daromi ir pažymose, išduodamose asmenims, kurie nebuvo anksčiau teisti. Ar būtent dėl tokio įrašo teko kada nors nukentėti, t.y. nebuvote priimtas į darbą ar kitaip diskriminuojamas? Jei taip, tuomet galėtumėte kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios galėtų padėti išspręsti Jūsų problemą. Taip pat, gal ir teisingumo ministerijoje galėtų suteikti vertingos informacijos.



(07.02.2005)  Laba diena,
Norėčiau paklausti: aš viena auginu vaiką iki 14 m. Man pagal įstatymą priklausytų 35 d. atostogų, o ne 28 d. Dirbu UAB, kolektyvinės sutarties nėra. Ar darbdavys privalo suteikti papildomas dienas ar gali nesutikti. Ar galiu reikalauti išeidama iš darbo kompensacijos už tas papildomas neišnaudotas dienas? UAB dirbu du metus (28 dienas atostogų esu visas isnaudojus).
Ačiū

Pagal LR Darbo kodekso 166 str. 2 d. 2 p. Jums priklauso kasmetinės 35 kalendorinės dienos atostogų ir darbdavys negali nesutikti. Jei nuspręsite nutraukti darbo santykius ir iki darbo sutarties nutraukimo dienos neišnaudosite turimų atostogų dienių, tuomet darbdavys privalės Jums išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.



(31.01.2005)  Sveiki. Dirbu naktinį darbą. Kokia leidžiama maksimali darbo valandų trukmė per mėnesį arba per savaitę? Ačiū
Remiantis LR DK 144 str. darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per
septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams,
budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo
dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.



(31.01.2005)  Ar gali firma darbo sutartyje nurodyti tokį punktą, kad jei išeisiu iš darbo, tai negalėsiu dirbti konkuruojančioje įmonėje 1 metus, arba grės 100000lt bauda?
Gali tik tuo atveju, jei numato, kaip ji Jums kompensuos už tai, kad apriboja Jūsų teisę dirbti darbą pagal profesiją. Jei visgi tokia nuostata būtų įtraukta į darbo sutartį, ją teismo keliu būtų gali pripažinti negaliojančia (Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo pozicija), kadangi ji nepagrįstai varžo darbuotojo galimybes.



(25.01.2005)  Kuo skiriasi kontraktas nuo terminuotos darbo sutarties? Dėkui
Kontraktas ir sutartis iš esmės yra tik kitokie sandorio pavadinimai. Lietuvoje darbdavio ir darbuotojo rašytinis susitarimas vadinamas darbo sutartimi.
Kontraktas labiau naudojamas anglų kalboje (contract = sutartis).



(25.01.2005)  Dirbu parduotuvejė pardavėja (viso mūsų 3 pardavėjos) po 8 valandas per dieną slenkančiu grafiku. Per mano išeiginę dieną išpuolė revizija.
1)Ar man priklauso ateiti į darbą jos daryti, jei be manęs yra dar dvi pardavėjos ir jos tą dieną dirba, o apie reviziją pranešta jos šsvakarėse?
2)Ar privalu man iš anksto rašyti pasiaiškinimą dėl negalėjimo atvykti, nes serga vaikas ir būtent tą dieną nėra jo kam palikti prižiūrėti?
3)Ir ar gali man būti skiriama kokia nors nuobauda, jei aš neatvyksiu?
4)Ir kaip suprantu, revizija turi būti atliekama darbo metu?(Gal būt tam tikslui specialiai kelioms valandoms uždaroma parduotuvė)
Dėkoju už atsakymą.
SĖKMĖS

Revizija turėjo būti daroma tik darbo metu ir Jums dalyvaujant. Tačiau, jei Jums pagal grafiką nepriklausė dirbti tą dieną, kurią atliekama revizija, Jūs neprivalote dalyvauti. Apie numatoma reviziją turi būti pranešta per protingą terminą. Viena diena tikrai negali būti laikoma protingu terminu. Pasiiaiškinimas dėl negalėjimo atvykti tikrai nepkenks. Jei darbuotojas netinkamai pranešė apie revizijos datą ir Jums tą dieną nereikia dirbti, tada negali būti skiriama jokia nuobauda.



(17.01.2005)  Norėčiau sužinoti kiek kasmetinių atostogų gali būti man suteikta: nepertraukiamas stažas toje pačioje įmonėje 7 metai, darbo laikotarpis nuo lapkričio mėn. Už darbo laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. kasmetinių atostogų esu nepanaudojusi. Nuo vasario 10 d. man bus suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Ar aš turiu teisę į 28 k. d. kasmetines atostogas, ar man priklauso tik už 8 mėn. (nuo lapkričio iki kol baigsis nėštumo ir gimdymo atostogos-birželio mėn.) t.y. 19 k.d.; ar tik priklauso atostogos už 3 mėn. (lapkritis-sausis). Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Manau, kad remiantis LR DK 169 str. Jums priklauso atostogos, kurių trukmė 28 k.d., kadangi už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę, taip pat teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi nėščios moterys.



(30.12.2004)  Įsidarbinau vienoje firmoje sandėlininku. Prieš įsidarbinant, turėjau užpildyti anketą, kurioje buvo gana daug asmeninių klausimų - kur gyvenu, kur tėvai, broliai, seserys gyvena (turėjau nurodyti netgi jų gyvenamosios vietos adresus, vardus, pavardes ir t.t.). Įsidarbinus, darbdavys paprašė atnešti pasą, gyvenamosios vietos dokumentus (kadangi turiu savo nuosavą butą:) ) Tiesiog atrodo, kad darbdavys labai nepasitiki manimi. Bet ar jisai turi teisę reikalauti tokių duomenų ir dokumentų apie nuosavą turtą?

Ačiū

Paprastai duomenis apie artimus giminaičius reikia pateikti pradedant dirbti valstybės tarnyboje. Kiek suprantu, Jus neramina klausimas dėl to, kad darbdaviui parūpo Jūsų nuosavybė. Bet Jūs galėjote pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją, o ne nuosavybės dokumentus.



(27.12.2004)  Ar gali darbo sutartyje būti sutrumpinta tiek darbo diena (4val.), tiek darbo savaitė (3 darbo dienos per savaitę)?
Jei darduotojas ir darbdavys susitarė, tuomet gali. Be to, remiantis LR DK 146 str. 3 d. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių
apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Tačiau sutrumpintas darbo laikas negali būti trumpesnis už teisės aktais nustatytą minimalų darbo laiką - nevisa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė - ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę. Šie apribojimai netaikomi:
1. Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytiems darbuotojams;
2. pedagoginiams darbuotojams;
3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams;
4. socialiniams darbuotojams;
5. daugiabučių namų savininkų bendrijų darbuotojams;
6. asociacijų ir profesinių sąjungų darbuotojams;
7. žemės ūkio veiklos subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje, darbuotojams;
8. finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojams;
9. darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų darbuotojams;
10. draudimo įmonių darbuotojams, kurie įmonės vardu ir naudai rengia, sudaro draudimo sutartis, surenka draudimo įmokas ir kuriems darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis proporcingas kiekvieno jų surinktų draudimo įmokų sumai;
11. darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
12. ne daugiau kaip 20 procentų kitų kategorijų darbuotojų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose šių darbuotojų, įskaitant ir laisvas darbo vietas (etatus), iš viso yra ne daugiau negu 100, išskyrus šio sąrašo 1-11 punktuose nurodytų kategorijų darbuotojus ir šias laisvas darbo vietas (etatus), o
jeigu šių darbuotojų yra mažiau negu 5 - tik vienam iš jų;
13. ne daugiau kaip 10 procentų kitų kategorijų darbuotojų įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose šių darbuotojų, įskaitant ir laisvas darbo vietas (etatus), iš viso yra daugiau negu 100, išskyrus šio sąrašo 1-11 punktuose nurodytų kategorijų darbuotojus ir šias laisvas darbo vietas (etatus).
Sąlygos, nustatytos šiame sąraše (išskyrus jo 1 punktą), gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.



(17.12.2004)  Kaip nustatomas darbo krūvis ir kas nustato?
Pirmiausiai tai darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl to, kokį darbą atliks darbuotojas. Taip pat priklausomai nuo darbo pobūdžio, ęsti tam tikri teisės aktai, reglamentuojantįs darbo krūvį, darbo dienos ilgį ir pan.



(17.12.2004)  Laba diena. Esu UAB akcininkas. Noriu, kad bendrovė užsiimtų gyvenamųjų namų statyba ir remontu. Nuo ko pradėti? Kaip įforminti šią veiklą?
Visų pirma reikėtų pakeisti įstatus ir gauti atitinkamą leidimą.



(09.12.2004)  Sveiki,
Jei darbo sutartis yra terminuota, ar jos galiojimo metu moteris, pagimdžiusi vaiką, turi gauti motinystės atostogas ir ar jai bus mokama motinystės pašalpa.

Taip.



(17.12.2004)  Laba diena,
Norėčiau paklausti dėl dekretinių atostogų. Aš dirbau nuo 2003-09-01 iki 2004-06-20 pagal terminuotą sutartį, atėjus terminui, išėjau atostogų, išmokėjo pinigėlius, po to ir vėl ta pati darbovietė priėmė mane į darbą nuo 2004-09-01, aš pastojau ir norėčiau sužinoti dėl dekretinių atostogų. Į dekretą turėčiau išeiti 2005 vasario 14 dieną, todėl norėčiau sužinoti,kaip man bus skaičiuojamos:
-dekretinės;
-vaiko auginimo iki vienų metų atostogos;
Tačiau yra tokia situacija, nuo 2004-09- 01 aš uždirbu tris kartus daugiau, ir todėl man sakė, kad reikėtų eiti į dekretą nuo balandžio pradžios,kad finansiškai apsimokėtų.Taigi, jei eičiau nuo balandžio pradžios,kaip man skaičiuotųsi:
-dekretas;
-vaiko auginimo iki vienų metų atostogos;
Tačiau yra dar vienas dalykas, ar moteris gali išeiti į dekretą (aišku,jei sveikata leidžia) vėliau?Ar ji turi teisę to prašyti?
Taip pat išlieka galimybė,kad jeigu išeičiau į dekretą nuo balandžio pradžios, daktarė įspėjo,kad kartais moterys pagimdo prieš laiką ir galiu paprasčiausiai nebegauti dekretinių. Kaip yra tada?(Gausiu dekretą,ar man bepriklausys tiktai, išmokos už vaikelio auginimą iki vienų metų)
Iš anksto dėkinga už atskymą
Su pagarba Inga Benetienė

Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas - už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.
Moterims, pagimdžiusioms 22-28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.
Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai (toliau vadinama - vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogos), suteikimo mėnesį.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama taikoma 5 dienų darbo savaitė).



(24.11.2004)  Norėčiau pasiteirauti, ar vaikui 93 Lt pašalpa mokama iki 1 metų ar nuo 1 metų? Būtų širdingas dėkui!
Palgal LR išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį:
1. Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
2. Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
3. Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
4. Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiam dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
5. Baigusiam dieninę bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
6. Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių).
7. Išmoka vaikui neskiriama, jei jis:
1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
2) yra globojamas;
3) susituokia;
4) yra emancipuotas (išskyrus tuo atveju, kai teismas nusprendžia emancipaciją panaikinti).



(24.11.2004)  Ar įmanoma parašyti pareiškimą į Darbo Inspekciją ir išlikti anonimu? Ar būtinai reikia nurodyti visus savo nuogastavimus su vardu ir pavarde? Ar teisiškai yra apsaugotas zmogus, kuris parašė pareiškima į Darbo inspekciją?
Manau, jog galima anonimiškai pranešti darbo inspekcijai apie darbdavį, juolab, kad ir oficialioje darbo inspekcijos svetainėje www.vdi.lt yra nurodytas pasitikėjimo telefonas. Galų gale tai, kad Jūs pranešėte darbo inspekcijai apie darbdavio daromus įstatymų pažeidimus, nėra ir negali būti pagrindas Jus atleisti iš darbo. Tačiau darbdavys, sužinojęs apie tokį pranešimą, gali sukurti tokią darbo aplinką, kad pasidarys neįmanoma dirbti. Visgi, geriau išlikti anonimu.



(22.11.2004)  Šiuo metu dirbu pagal specialybę. Susitvarkau su man pavestomis užduotimis ir kartais net turiu laisvo laiko. Ar tam, kad paaukštinti mane pareigose, darbdavys privalo sukurti naują etatą ir panaikinti manąjį, nes kitaip negalėčiau atlikti sunkenių ir svarbesnių užduočių.
Paaukštinimas pareigose galimas įvariais būdais - sukuriant naują etatą, perkeliant jau esamą į laisvą etatą ir pan. Priklauso nuo to, kokio tipo įstaigoje dirbate - privačioje ar valstybinėje.



(17.11.2004)  Pavėlavimas į darbo vietą, kiek laiko toleruojamas? Kokios nuobaudos gali būti taikomos?
Kiekvienoje darbo vietoje pavėlavimo į darbą toleravimas manau yra skirtingas ir turėtų priklausyti nuo vėlavimų dažnumo ir pan. Jei darbuotojas nuolat vėluoja, gal būt galima susitarti su darbdaviu, kad vėliau ateiti į darbą, aišku vėliau ir išeiti. O pagal darbo kodeksą už darbo drausmės pažeidimą skiriamos tokios nuobaudos - pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Tiesa, kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.



(15.11.2004)  Bankrutavus įmonei, kurioje dirbau, man liko skolingi pinigų. Kaip galėčiau juos atgauti?
Jums reikėtų kreiptis į paskirtą įmonės bankroto administratorių ir pareikšti raštišką reikalavimą su Jumis atsiskaityti.



(27.12.2004)  Ar darbdavis anketoje turi teise prašyti užrašyti asmens kodą ir paso numerį. Ar nebus tai panauduota aferistiniams tikslams ir jeigu aš jau užpyldžiau tokia anketą ką man daryti?
Apie kokią anketą kalbate? Nes kai kurie duomenys, pvz. asmens kodas turi būti įrašomi į darbo sutartį.



(12.11.2004)  Dirbant pagal autorines sutartis soc.draudimo mokesčiai nemokami. Ką tokiu atveju daryti? Oficialiai tada esu bedarbė? Ar galima mokėti soc. mokesčius pačiai ir kaip tai daryt?
Galima savanoriškai mokėti soc. draudimo fondui. Kreipkitės į teritorinį "Sodros" skyrių ir Jums paaiškins, kaip tai galima daryti.



(12.11.2004)  SVEIKI. AUGINU MAŽĄ VAIKĄ. PO METŲ ŽADU GRĮŽTI Į DARBĄ. DIRBAU HANSA BANKE POSKYRIO VALDYTOJA. MAN IŠĖJUS MOTINYSTĖS ATOSTOGŲ BUVO UŽDARYTAS TAS POSKYRIS KURIAME AŠ DIRBAU. ŠIAULIUOSE DAR LIKO KITI 3 HANSA BANKO PADALINIAI. KOKIOS MANO GARANTIJOS IŠLIKO Į BUVUSĮ ATLYGINIMĄ IR DARBO VIETĄ. KO AŠ GALIU REIKALAUTI IŠ DARBDAVIŲ. JOANA. AČIŪ UŽ PAGALBA
Remiantis LR Darbo kodekso 132 str. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatytus atvejus. Pagal LR Darbo kodekso 138 str. Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos negali būti teisėta
priežastis nutraukti darbo santykius.
Taigi, su Jumis jokiu būdų negalėjo būti nutraukta darbo sutartis, Jūs net negalėjote būti įspėta apie nutraukimą. Siūlyčiau kreiptis į darbdavį raštu, kad jis paaiškintų, ar su Jumis nutraukta darbo sutartis, ar ne, o jei ne, tai ar Jums paliktos tos pačios pareigos, kurias turėjote iki atostogų. Jei Jūs atleista iš darbo, tuomet teks kreiptis į teismą.


(08.11.2004)  Norėčiau sulaukti atsakymo į štai tokį klausimą: Buvau įdarbinta nuo 2004 03 02 ir dirbau iki 2004 10 05. Dirbau 0,5 etato. Išėjusi iš darbo sužinojau, kad laukiuosi. Kokius pinigėlius gausiu vaikui gimui? Ir ar iš vis gausiu jei dirbau 0,5 etato? Buvau kažką girdėjusi, kad galima ''Sodrai mokėti pinigus 100-150 Lt ir po to, kai gims vaikas, gauti išmokas? Ar toks dalykas teisingas? Jei taip kur konkrečiai reiktų kreiptis?

Ačiū iš anksto už Jūsų greitą atsakymą.
Pagarbiai,
Ruta

Pataisyta(04-11-15)
Jums turimo stažo pakaktų gauti pašalpą, jei nėštumo metu dirbtumėte, t.y. jei įsidarbintumėte ir būtumėte išleista nėštumo ir gimdymo atostogų.
Dabar Jūs nepretenduojate į turėto atlyginimo pašalpą, kuri mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.
Jei neįsidarbinsite ir nebūsite išleista atostogų, tai pagal išmokų vaikams įstatymo 10 straipsnį - nėščiai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms), skiriama 2 MGL dydžio vienkartinė išmoka. O taip pat pagal 5 straipsnį - kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 6 MGL dydžio vienkartinė išmoka.
Kreiptis dėl pašalpų reiktų į gyvenamosios vietos savivladybę.
Ten Jums turėtų suteikti išsamią informaciją.

PAPILDYMAS(04-11-15):
Pagal išmokų vaikams įstatymą taip pat šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.



(08.11.2004)  Sveiki, norėčiau paklausti, ar 2003 metais nuo vasario mėnesio buvo padidinta išmokamų komandiruotpinigių suma? Ar mokėjo daugiau nei 12,50 lt? Ar komandiruotpinigiai priklauso tik nuo įmonės, kiek įmonė nori tiek ir moka?
Susiraskite www.litlex.lt/litlex ar www.lrs.lt teisės aktų bazėse, ar 1996-01-31 Valstybės žiniose Nr. 9 išspausdintą LR VYRIAUSYBĖS nutarimą 1996 m. sausio 23 d. Nr. 120, kuriame rasite viską, kas Jus domina dėl apmokėjimo už komandiruotes. Šis nutarimas galiojo iki 2004 - 05 - 01. Dabar yra kitas nutarimas Nr. 562, kuris galioja šiuo metu.



(04.11.2004)  Kaip sudaromos autorinės darbo sutartys?
Štai nuoroda į Valstybinės mokesčių inspekcijos komentarą dėl autorinių sutarčių: http://www.vmi.lt/Aktualijos/Spauda/2003/Klaipeda_20031110_262.htm



(27.10.2004)  Dirbu slenkančiu grafiku, neakivaizdžiai mokausi kolegijoje. Remiantis DK 181 straipsniu turėtų būti suteiktos trys laisvos dienos prieš egzaminą. Norėčiau sužinoti, ar man už jas reikia atidirbti. Egzaminas yra šeštadienį (o šeštadienis, pagal grafiką, darbo diena). Ačiū.
Mokymosi atostogos pagal LR DK 178 str. yra viena iš tikslinių atostogų rūšių, o už atostogas atidirbti nereikia.



(25.10.2004)  Laba diena,
Turiu darbo sutartį, pagal kurią alga bruto yra xxx + priedai (realiai apie 50 proc. algos). Taip pat buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis (buvo tartasi, kad tai bus kaip dalis algos). Taip pat turiu el. laišką, kuriame nurodyta, kokie priedai prie algos bus mokami už rezultatus (bet neturiu tokio direktoriaus įsakymo). Kurį laiką gaudavau teisingai apskaičiuotą algą + teisingus priedus, taip pat buvo tvarkingai mokama autonuoma. Po kurio laiko (turbūt darbdavys nusprendė, kad taip darbuotojui per gerai) buvo pradėta skaičiuoti alga taip: alga, + priedai ir - autonuoma. Tada sumokama alga ir atskirai autonuoma. Tokiu būdu mano alga sumažėjo autonuomos sumos dydžiu. Nors ji nėra mažesnė nei nurodyta sutartyje, bet faktiškai aš nebegaunu priedų už veiklos rezultatus. Darbdavys į jokias kalbas apie tai nesileidžia. Kokios būtų teisinio ginčo perspektyvos?

Perspektyvos būtų tokios, jok kilus teisiniam ginčui Jums turėtų būti itin sunku toliau dirbti toje įmonėje. Tačiau tai tik mano nuomonė. Be to, ginčas pirmiausiai turėtų būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, kuri turėtų būti sudaroma darbovietėje ir tik po to, jei būtų priimtas sprendimas, kuris netenkina kurios nors šalies, jis galėtų būti perkeltas į teismą.
Formaliai žiūrint, jei darbdavys su Jumis pasirašė Jūsų automobilio nuomos sutartį, tačiau nemoka nuomos mokesčio, jis yra Jums skolingas.



(18.10.2004)  Sveiki. Po kiek laiko galiu prašyti atostogų, jei dirbu pilnu etatu? Išdirbau beveik 3 mėnesius.
Jei turite omenyje kasmetines atostogas, tuome jos paprastai suteikiamos ne anksčiau nei po 6 mėn. nuo darbo pradžios. Dėl tikslinių atostogų (pvz. mokymuisi) galima susitarti ir kitaip.



(18.10.2004)  Labutis. Jei dirbu pagal verslo liudijimą, ar šis laikas bus įtrauktas į bendrą stažą? Ar bus skaičiuojama pensija?
Pensija ir stažas bus skaičiuojamas už tą laiką, už kurį yra sumokėta. Paprastai, norintys gauti pensiją turi mokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą įmokas, lygias pusei bazinės pensijos kas mėnesį. Bet kokiu atveju, dėl tikslenės informacijos siūlyčiau kreiptis į teritorinį "Sodros" skyrių, kur Jums suteiks išsamią informaciją.

(29.09.2004)  Norėčiau pasiteirauti, kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje. Darbuotojas dirba projektavimo srityje, pas architektą. Nuolat vilkinant darbuotojo įdarbinmą, darbuotojas dirba tris mėnesius. Nuo pat pradžių buvo sutarta mokėti už projektus, o ne už darbo valadas. Dalį pinigų, t.y. 300 Lt. darbuotojas gavo, tačiau dar minimum 1000 Lt. liko neišmokėta, darbuotojui atsisakius dirbti. Darbdavys nesiruošia grąžinti skolos. Gal galėtųmėte patarti kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar yra kokia galimybė atgauti pinigus, ar būtų galima įrodyti, kad darbdavys liko skolingas? Darbo sutartis taip pat nebuvo pasirašyta. Ačiū už atsakymą.
Na jei jau išsemtos galimybės situaciją išspręsti taikiai, tuomet derėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. www.vdi.lt Gal būt yra kokie nors įrodymai, kurie patvirtintų faktą, jog darbuotojas iš tiesų dirbo (liudininkai ir pan.) Galbūt reikėtų pirmiau grįžti į darbą, o po to kreiptis į darbo inspekciją, kuri darbo metu galėtų patikrinti, ar su darbuotojais pasirašytos darbo sutartys. Nes norint išspręsti konfliktą ir apginti darbuotojo interesus, reiktų pasirūpinti įrodymais, patvirtinančiais, jog darbuotojas iš tiesų atliko darbą, už kurį darbdavys nesumokėjo. Pvz. atlyginimą paprašyti pervesti į banko sąskaitą ir pan.

(27.09.2004)  Sveiki,
Dirbu valstybinėje įstaigoje, turiu magistro laipsnį. Prieš metus, būdama vaiko auginimo atostogose, neakivaizdžiai pradėjau studijuoti kitą specialybę. Šiais metais sugrįžau į darbą, todėl paprašiau suteikti mokymosi atostogas, paliekant pilną apmokėjimą už darbą (181 darbo kodekso str.). tačiau man buvo paaiškinta, kad galiu prašyti tik nemokamų atostogų, nes vieną aukštąjį išsilavinimą jau turiu.
Norėjau sužinoti, ar vis dėlto man priklauso mokymosi atostogos, ar iš tikrųjų galiu prašyti tik nemokamų atostogų.
Dėkoju už atsakymą.
Daiva Girdzevičienė

Remiantis LR DK 210 str. darbo kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį.
2. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.



(21.09.2004)  Esu priimta į darbą pagal neterminuotą sutartį, tačiau pažymėtas 3 mėn. bandomasis laikotarpis. "Sodros" knygelėje įrašytos pareigos "administratorė -mokinė". Ar pasibaigus bandomajam laikotarpiui turiu teisę reikalauti, kad butų panaikintas žodis "mokinė"?
Manau, kad taip, juk nebūsite visą laika mokinė. Nesuprantamas darbdavio motyvas į darbo knygelę įrašyti, jog Jūs esate mokinė.



(13.09.2004)  Noriu grįžti į ankstesnį darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Ar turiu teisę reikalauti buvusių pareigų ir buvusio atlyginimo, jei šiuo metu man siūlomos žemesnės pareigos ir mažesnis atlyginimas? Kokie teises aktai tai apibrežia? Iki nėštumo - gimdymo atostogų darbo sutartis buvo terminuota, tačiau, kaip suprantu automatiškai tapo neterminuota. Pareigos ir atlyginimas buvo irašyta darbo sutartyje, tačiau po paaukštinimo apie pareigas nebuvo nauju įrašu sodros knygelėje.
Jūsų situacija reglamentuoja darbo kodeksas ir vienas iš jo straipsnių, t.y. 180 str. 3 d., kuriame sakoma, jog per atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpį paliekama darbo vieta(pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė likviduojama. Šią situaciją Jus reiktų pabandyti spręsti taikiai, na o jei nepavyktų, siūlyčiau kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos specialistus arba į advokatus.



(13.09.2004)  Dirbu dėstytoja. Kai pradėjau dirbti, buvo sudaryta darbo sutartis ir joje nurodytos dėstytojos pareigos. Padirbus metus, buvo pasiūlytos dar ir administracinės pareigos. Taigi, dvejus metus dirbau su ta pačia sutartimi, kur buvo nurodytos tik vienos pareigos, nors ištikro atlikau dvejas pareigas. Dabar sako, kad būtina sudaryti dvi darbo sutartis. Viena sutartis būtų, kur nurodytos dėstytojos pareigos, kita, kur nurodytos mano administracinės pareigos.

1. Ar privaloma yra sudaryti dvi sutartis? Gal būtų galima ir toliau tęsti darbą su viena sutartimi?
2. Kokie darbuotojui yra trūkumai ir privalumai tureti dvi darbo sutartis vienoje organizacijoje?
3. Kaip žinome, dėstytojams priklauso 56 kalendorinės dienos atostogų, o administracijos darbuotojams tik 28 d. Kiek atostogų priklausytų pasirašius dvi darbo sutartis?
4. Ar atskaitomi mokesčiai yra visiškai vienodi nuo abiejose sutartyse nurodytų atlyginimų?

Aciū!

Jei darbas yra toje pačioje įmonėje, Jums tiesiog reikėtų vienoje darbo sutartyje aptarti visą darbą, kokį Jūs atliekate. Dėl to, kokie trūkumai ar privalumai turėti dvi darbo sutartis, yra taip, jog pagal darbo kodeksą draudžiam dirbti darbą, kuris nesulygtas darbo sutartimi. Dėl atostogų dydžio, tai manau, jog Jums priklausytų 56 dienos, kaip pedagogui. Dėl mokesčių siūlyčiai kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją www.vmi.lt. Taip pat siūlyčiau Jums rūpimus klausimus užduoti Valstybinės darbo inspekcijos specialistams. www.vdi.lt



(13.09.2004)  Sveiki.
Ar gali darbdavys atšaukti atostogas iki jų pradžios likus savaitei laiko? Įmonėje esu išdirbusi 1,3 mėn. Paaiškino, kad atostogos yra perkeliamos į kitą mėnesį, bet tiksliai nieko nenurodė.
Is anksto ačiū.

Šiaip atostogų laikas yra derinamas abipusiu darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Darbdavys negražiai pasielgė, jog vienašališkai perkėlė Jūsų atostogas. Be to, kaip matyti, jei iš tiesų įmonėje dirbate tik 1,3 mėn., atostogas galite imti ne aksčiau kaip po pusės metų. Anksčiau nei po pusės metų atostogas gali imti tik moterys prieš nėštumo ar gimdymo atostogas ar po jų. Darbuotojui atostogos anksčiau nei po pusės metų gali būti suteikiamos įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.



(02.09.2004)  Laba diena, norėčiau plačiau sužinoti apie individualią veiklą. Man yra siūloma įmonėje dirbti ne pagal darbo sutartį, o pagal taip vadinamą individualią veiklą. Norėčiau sužinoti, ar mano dirbtas laikas bus įskaičiuojamas į darbo stažą, kaip tvarkytis su mokesčiais mokesčių inspekcijai, sodrai ir pan.?
Visa esmė, kad vykdant individualią veiklą reikia savarankiškai užsiregistruoti mokesčių inspekcijoj, sodroj, savarankiškai mokėti pajamų mokestį, sodros įmokas, svarbu nepavėluoti sumokėti, nes už vėlavimą skaičiuojami delspinigiai, deklaruoti pajamas kas metai ir t.t. Žodžiu daug rūpesčių, popierizmo ir apskaitos, kai reikia viską daryti pačiam. Įsidarbinus pagal darbo sutartį viską turi atlikti darbdavys. Visiškai neatkalbinėju nuo individualios veiklos, tačiau įspėju apie laukiančius rūpesčius. Dėl stažo, tai jis skaičiuosis, sodros pažymėjime (darbo knygelėje) taip pat bus atitinkami įrašai apie darbą.



(02.09.2004)  Jeigu aukštojo mokslo įstaigos baigimo metai yra 1992, tai koks mokslo laipsnis turėtų skaitytis. Anksčiau tai buvo vienpakopė mokslo sistema.
Šiuo klausimu siūlyčiau kreiptis į švietimo ir mokslo ministeriją, gal ten kvalifikuoti specialistai galės padėti. Šiaip, jei ketinate kur nors studijuoti, tai galite kreiptis į tą švietimo įstaigą, kur norite stoti ir paklausti, kaip užskaitomas Jūsų turimas išsilavinimas - kaip bakalauro ar magistro. Nes šiuo metu irgi egzistuoja vienpakopė sistema, pvz. Vilniaus universitete.



(30.08.2004)  Ar darbdavys privalo duoti laisvą pusdienį rugsėjo 1 d., jei auginu du mokyklinio amžiaus vaikus?
Pagal LR DK 184 straipsnį darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.



(26.08.2004)  Kodėl įmonės nenori priimti darbuotojų kurie turi tik vidurinį išsilavinimą? Juk nuo to nepriklauso darbo kokybė, gali būti taip, kad žmogus su viduriniu išsilavinimu geriau dirbs negu turintis diplomą.
Jūsų nuomonė labai ribota, nes bet koks, nors ir paprasčiausias darbas reikalauja tam tikrų žinių ir su praktika gaunamų įgūdžių. Aišku, nelygu į kokį darbą Jūs pretenduojate, tačiau ne be reikalo yra įstegtos kolegijos, universitetai ir pan., kad žmonės galėtų įgyti tam tikrų profesinių žinių.



(23.08.2004)  Laba diena. Labai norėčiau sužinoti ir jei įmanoma, kuo skubiau. Ar gali darbdavys už padarytą nuostolį išskaičiuoti iš atlyginimo, per mėnesį gaunu minimumą ir nuostolio buvo padaryta už 1000 lt bet ne dėl mano vienos kaltės. Jis žada iš manęs išskaičiuoti 200 - 300 lt, ar tai įstatymiškai įmanoma? Labai ačiū.
Darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš atlyginimo tam tikras pinigų sumas, kad būtų atlyginta jam padaryta žala. Tačiau išskaitos negali viršyti 20 proc. gaunamo uždarbio dydžio. Siūlyčiau gražiuoju pakalbėti su darbdaviu, priešingu atveju lieka darbo ginčų komisija ir teismas.



(19.08.2004)  Noriu kelti kvalifikaciją ir studijuoju universitete savo lėšomis. II kurse planuoju rinktis marketingo specializaciją, o pats dirbu taip pat marketingo skyriuje. Ar darbdavys privalėtų finansuoti studijų išlaidas, jei to reikalaučiau?
Ačiū.

Manau, studijų finansavimo klausimas turėtų būti derinamas abipusiu susitarimu. Jei Jūs studijuojate savo noru, o ne darbdavys Jus siunčia mokytis, tuomet remiantis LR DK 181 str. 1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui. 2. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui.
3. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.
Remiantis LR DK 210 str., Darbo kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir
aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį.
2. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.



(23.08.2004)  Dirbu VRM sistemoje - ar yra galimybė papildomai dirbti kūrybinį darbą privačiai ?
Pvz.: renginių organizavimas, reklamos kūrimas ir pan. O galbūt dirbdama ką nors panašaus galėčiau gauti honorarą kaip konsultantė ?
Labai prašyčiau atsakymo, nes man būtų galimybė tai daryti artimos giminaitės įonėje. Ačiū

Jums reikėtų atidžiai paskaityti įstatymus bei teisės aktus, reglamentuojančius VR sistemos pareigūnų ar tarnautojų darbą. Kiek žinau, kūrybinis darbas yra
leidžiamas ir su Jumis galėtų būti sudaryta autorinė sutartis, kurios pagrindu galėtumėte gauti atlyginimą už kūrybinę veiklą, savarankiškai mokėtumėte mokesčius pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Tačiau siūlyčiau paskaityti Valstybės tarnybos įstatymą, tarnybos statutą (jei toks yra), autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.

Papildymas: Siūlyčiau apie kūrybinį darbą paskaityti: http://www.lpsk.lt/news.php4?id=572&strid=737 o taip pat http://www.vmi.lt/Aktualijos/Spauda/2003/Klaipeda_20031110_262.htm



(19.08.2004)  Dirbu notarų biure. Norėčiau sužinoti kaip ruošiama žemės sklypo pirkimo - pardavimo trišalė sutartis? Kur galėčiau rasti jos pavyzdinę formą?
Svetainėje CVMarket esanti skiltis "Klausimai - atsakymai" yra skirta tik su darbo teise susijusiems klausimams. Be to, sutarčių rengimas yra mokama paslauga.



(19.08.2004)  Dirbu po 12-14 val. per dieną, esu įdarbinta tik pusei etato, o likusią taip vadinamą algos dalį gaunu į vokelį. Esu įdarbinta meistre. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar yra institucijos, kurios galėtų į tai atsižvelgti?
Žinoma kad yra. Jums reikėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Jų svetainė internete www.vdi.lt



(19.08.2004)  Darbdavys su darbuotoja sudarė darbo sutartį ir joje įsipareigojo sumokėti darbuotojui už mokslą. Kol darbuotojas dirbs, iš jo atlyginimo bus daromi išskaitymai. Koks bus išskaitymų dydis, jei darbuotojas "ant popieriaus " gauna 1000 lt., o atskaičiavus mokesčius galutinė alga 735,70 Lt.
Per kiek laiko dabdavys gali manęs reikalauti, kad aš jam tą sumą gražinčiau. Vienų metų kaina 5370lt. Mokintis reikia 3,5 metų.

Išskaitų dydį turėtų apskaičiuoti darbdavys. Remiantis LR DK 225 str. išskaitų dydis negali viršyti 20 proc.



(10.08.2004)  Sveiki
Kada priklauso drabdaviui išmokėti priedą už nepanaudotas atostogas? Įmonėje dirbu jau 1,2 mėn.
Ačiū.

Jei Jūs įmonėje vis dar dirbate, tai vietoj atostogų negalite gauti kompensacijos. Tik nutraukiant darbo sutartį, jei nėra galimybės panaudoti neišnaudotas
atostogas, darbuotojui sumokama kompensacija.



(30.07.2004)  Imonėje mane pakėlė pareigose. Sodros knygelėje pareigos nepakeistos. Ar galiu reikalauti papildomo įrašo?
Darbo knygelėje (Sodros knygelėje) turi būti tiksliai įrašytos darbuotojo einamos ar užimamos pareigos.




(29.07.2004)  Norėčiau sužinoti dėl 3-ios grupės invalidumo įdarbinimo lengvatų. Ar įmonė, kuri priims tokį darbuotoją, mokės pati atlyginimą ar valstybė ir kiek laiko?
Siūlyčiau paskaityti LR invalidų socialinės integracijos įstatymą, 1991 - 11 - 28, NR. I- 2044, skelbtas Valstybės žiniose, 1991 - 12 - 31, su visais pakeitimais
ir papildymais.
Įstatymo tekstą galite rasti ww.lrs.lt teisės aktų bazėje.


(26.07.2004)  Ar darbovietė privalo mokėti už kelionę iki darbo vietos, jeigu ta kelionė trunka 2 valandas į vieną pusę ir 2 valandas atgal. Bet veža įmonės transportas.
Manau, kad neprivalo.



(19.07.2004)  Aš išėjau iš darbo savo noru. Šiuo metu ieškau kito darbo. Ar aš galėčiau užsiregistruoti darbo biržoje? Jei taip, kiek mokėtų per menėsį iš darbo biržos?Ar apskritai verta į ją stoti?
Ačiū.

Manau, kad verta. Nes darbo biržoje yra užsiregistravę išties nemažai darbdavių, ieškančių darbuotojų. Be to, užsiregistravusi, Jūs tikrai turėsite daugiau galimybių rasti darbą. Kiek žinau, darbo birža siunčia ir į kvalifikacijos keitimo kursus, kuriuos pabaigus galima rasti darbo ir kitoje srityje, nei dabartinė Jūsų profesija.
Dėl kompensacijos dydžio siūlyčiau kreiptis į teritorinę darbo biržą, kur tikrai atsakys, ar priklauso ir kokio dydžio bedarbio pašalpa.



(13.07.2004)  Įsidarbindamas pasirašiau terminuotą darbo sutartį 2 mėn. (bandomasis laikotarpis). Toje sutartyje buvo parašyta, kad negaliu 12 mėn. dirbti konkuruojančioje firmoje. Bet aš išėjau anksčiau termino iš darbo, ar man galima konkuruojančioj firmoj dirbti?
Kol nesibaigė 12 mėn. terminas, manau, kad negalite. Tiesa, kai kurie darbdaviai ne itin griežtai žiūri, ar buvę jų darbuotojai įsidarbina
konkuruojančiose įmonėse.



(07.07.2004)  1. Prašyčiau parašyti, kokie dokumentai yra reikalingi legaliam gydytojo stomatologo darbui Andlijoje ir kaip susirasti ši darbą Anglijoje?
2. Ar padirbus šį darbą Anglijoje, grįžusi į Lietuvą, privalėsiu mokėti mokesčius Lietuvoje, jei jie bus mokami Anglijoje?
Ačiū už atsakymus

Į Jūsų klausimus manau, galėtų atsakyti įdarbinimo agentūros, legaliai užsiimančios įdarbinimu užsienyje.



(30.06.2004)  Noriu pereiti į kitą darbą. Kokį laiko tarpą (imtinai) galiu nedirbti, kad man nenutrūktų darbo stažas?
Prašau patikslikite klausima. Jei kalba eina apie nepertraukiamą darbo stažą, tai jis skaičiuojamas tik tuomet, kai po darbo sutarties nutraukimo
su tuo pačiu darbdaviu ir tam pačiam darbui sudaroma nauja sutartis.



(23.06.2004)  Dirbu gana žinomoje UAB Vilniuje. Norėčiau sužinoti, ar darbdavys turi teisę bausti darbuotoją finansiškai (ne girtuokliauju darbe, ne vėluoju)? Bet retkarčiais, 1 k. per mėn. esame palepinami 20lt, 50lt išskaičiavimais iš atlyginimo. Kaip mums yra aiškinama už prasižengimus! Kartais darbdavys prisipažįsta, kad skiria baudas profilaktiškai, kad būtumėm "savo vietose"! Kaip mums kovoti su tokiu neteisingumu?
Iš tikrųjų, darbdavys elgiasi nekorektiškai ir neteisėtai. Siūlyčiau kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Šiaip kiekviena išskaita iš darbo užmokesčio turi būti pagrįsta. Už darbo drausmės pažeidimus turi būti skiriamos drausminės nuobaudos - pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo o ne kokios nors finansinės nuobaudos.



(15.06.2004)  Laba diena. Jeigu tave įmonė priima į darbą, kaip sužinoti, kad tai patikima, stabiliai dirbanti, neturinti skolų įmonė ir pan. ?Ačiū
Manau, kad niekaip. Jei Jūs neesate vienas iš įmonės vadovų, niekas Jums nepasakos apie įmonės finansinę padėtį ir pan.

Papildymas
Šiuo metu apie įmones kaupia informacija įvairios skolų valdymo bendrovės - Gelvoros saugos konsultacijos, Žvilgsnis iš arčiau
ir pan. Galima pabandyti ten sužinoti.



(08.06.2004)  Ar darbuotoją nubaus darbų saugos inspekcija, jei jis dirba valstybinių švenčių dienomis neturėdamas raštiško įsakymo?
Remiantis įstatymais, darbdaviai turėtų būti baudžiami už darbo įstatymų pažeidimą, t.y. vertimą dirbti švenčių dienomis. ATPK numatyta bauda yra nuo 500 iki 5000 Lt darbdaviams ir jų įgaliotiems asmenims. Darbuotojas nėra baudžiamas.



(04.06.2004)  Atostogų metu aš turiu pavaduoti savo kolegę. Darbdavys už tai nieko nemokės. Dirbu valytoja ir praktiškai man pridedamas antras plotas, papildomas darbas. Ar tai teisėta?
Formaliai žiūrint tai neteisėta, ir Jūs galite paprieštarauti darbdaviui arba pareikalauti papildomai apmokėti, tačiau žinant dabartinę situaciją darbo rinkoje ir didesnę ar mažesnę darbdavių savivalę, gali atsitikti taip, jog darbdavys "sugalvos" priežastį Jus atleisti iš darbo.



(31.05.2004)  Ar teisinga, kai darbuotojas įstaigoje dirba (4 mėn.), o darbdavys nėra pateikęs jokios pareigybinės instrukcijos? Mano atveju: sekretorei-raštvedei.
Formaliai žiūrint pareigybinės instrukcijos turėtų būti parengtos ir Jūs turėtumėte būti supažindinta.



(24.05.2004)  Kokie teisiniai veiksmai turėtų būti (įsakymai, prašymai ir pan.), kai darbuotoja išeina gimdymo ir vaiko auginimo atostogų, o jų metu, ją pavaduos pavaldinys, kurio pareiginiuose nuostatuose įrašyta, kad jis pavaduoja tą vadovę?
Pagal bendrą tvarką darbuotoja, norinti išeiti atostogų, turėtų parašyti prašymą, o darbuotojas, kuris atostogaujančią kolegę pavaduos, turėtų būti paskirtas įsakymu. Tačiau kiekvienoje įmonėje tvarka šiek tiek skiriasi.



(17.05.2004)  Koks darbas yra nuolatinio pobūdžio?
Atsakyma į Jūsų klausimą būtų galimą rasti pateikiant įstatymo nustatas, kuriose apibrėžtas neterminuotas darbas:
1. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito
einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.
2. Laikinoji darbo sutartis sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui - Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu

(18.05.2004)  Sveiki, norėčiau sužinoti darbo dienos valandų trukmę tam tikrose medicininėse įstaigose, pvz. stomatologijos klinikoje, kai yra pamaininis darbo laikas-nuo 8-14val. ir nuo 14-20val. Ar toks 6-ių valandų pamainos darbas nėra per trumpas.
Remiantis LR Darbo kodekso 145 str. toks pamaininis darbas dirbant ne visą darbo dieną yra galimas, atitinkamai jo tvarką nustato Vyriausybė. Dabar užvirė diskusija, kad medikams, mokytojams sutrumpinamas laikas del specifinių darbo sąlygų, o jie po darbo nesiilsi, bet papildomai uždarbiauja.
Teks palaukti, kad sužinoti, ką nuspręs Vyriausybė.

(18.05.2004)  Kiek valandų per savaitę priklauso dirbti, dirbant puse etato?
Tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Paprastai galvojant, jei pilna darbo diena trunka 8 val., tai dirbant puse etato, atitinkamai darbo diena būtų 4 val., o per savaitę atitinkamai reiktų dirbti 20 val. Tačiau, atkreipiu dėmesį i tai, kad remiantis 1995 - 01 - 09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 21, ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė - už 3 darbo dienas per savaitę.

(06.05.2004)  Sveiki. Man iškilo vienas klausimas. Jei darbo vietoje dirbu pamainomis pasikeisdamas su kolega ir mano bendradarbis pasiima nedarbingumą dėl ligos. Šiuo atveju man tenka dirbti dvi pamainas. Ar darbdavys turi skaičiuoti atlyginimą už papildomai dirbtas valandas?
Jei Jūs oficialiai dirbate vieną pamainą, o kolega oficialiai dirba kitą pamainą, kuri būna prieš Jūsų pamainą arba po jos, tai Jums priklausytų atlyginimas
už viršvalandžius, kurie susidaro dirbant už kolegą. Kita vertus, formaliai, dardavys negali versti dirbti antrą pamainą.



(06.05.2004)  Kokias lengvatas prarandu dirbdama nepilną darbo dieną? Turiu tris vaikus, ar man priklauso papildomi laisvadieniai, jei dirbsiu pusę etato?
Tai, kad dirbate ne pilną darbo dieną turbūt turite omenyje, jog dirbate puse etato. Manau, jog jokių lengvatų neprarandate. O papildomi laisvadieniai(turint omenyje pailgintas kasmetines atostogas) priklauso, jei Jūs viena auginate bent vieną vaiką iki keturiolikos metų. Be to įstatyme įtvirtinta, jog dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Individualioje ar kolektyvinėje sutartyje atostogų trukmė gali butį nustatyta kitokia nei įstatyme.

(04.05.2004)  Norėčiau paklausti apie kolektyvinės materialinės atsakomybės sandėlio darbuotojams sudarymo sąlygas.
Jokių išskirtinų sąlygų įstatymuose sandėlininko pareigoms nenumatyta. Bet atsižvelgiant į sandėlininko pareigų ypatumą, materialinės atsakomybės sutartyje galėtų būti nustatytos sandėlininko atsakomybės ribos - kad Jūs neatsakingas už blogai veikiančią apsaugos sistemą, netvarkingus užraktus ir pan. Taip pat turėtų būti aptarta daiktų iš sandėlio perdavimo tvarka, kad be sandėlininko žinios negalėtų niekas savavališkai pasiimti daiktų.



(04.05.2004)  Kolektyvinė materialinė atsakomybė
Ją reglamentuoja LR DK 256 str. ir kiti straipsniai. LR DK 256 str. itvirtinta, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų
dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų.

(30.04.2004)  Norėtumėme paklausti. Jeigu įmonės vairuotojas sugadino transporto priemonę (ją sudaužė), tačiau daugiau niekas nenukentėjo, kokiu būdu galima būtų išieškoti bent dalį padarytų įmonei nuostolių?
Vadovaujantis LR DK 253 str. 1 p. darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl turto netekimo, ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo).
Jei žala padaryta tyčia, dėl nusikalstamos veikos, arba žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir t.t., (daugiau pagrindų yra LR DK 255 str., tuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą). Kitu atveju atlygintinos žalos dydis negali viršyti vidutinių trijų darbo užmokesčių dydžio. Darbuotojo padaryta žala gali būti atlyginama šalių susitarimu natūra arba pinigais iš darbo užmokesčio, o jei nėra sutarimo, tuomet reikia kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas (darbo ginčų komisiją, teismą ir pan.).



(27.04.2004)  Noriu paklausti ar galima cvmarket sistemoje nustatyti, kad mano CV nematytu tam tikros imones/darbdaviai?
Deja, nustatyti, kad tik tam tikri darbdaviai Jūsų CV nematytų, negalima. Tačiau galite susikurti CV ir jo neaktyvuoti. Tokiu atveju Jūsų CV bus nematomas visiems darbdaviams, tačiau Jūs jį naudodami galėsite kandidatuoti į visas CV Market puslapyje paskelbtas darbo vietas.

(21.04.2004)  Norėčiau sužinoti, ar darbdaviai yra baudžiami už tai, kad darbuotojai verčiami dirbti valstybinių švenčių dienomis? Ar gali nubausti darbuotoją? Kokio dydžio baudos taikomos? Ar yra koks nors tarifas viršvalandžiams apmokėti? Ačiū.
Remiantis įstatymais darbdaviai turėtų būti baudžiami už darbo įstatymų pažeidimą, t.y. vertimą dirbti švenčių dienomis. ATPK numatyta bauda yra nuo 500 iki 5000 Lt darbdaviams ir jų įgaliotiems asmenims. O už ką turėtų būti nubaustas darbuotojas? Remiants LR DK 193 str., už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).



(15.04.2004)  Sveiki,
Noriu pasiteirauti ar gali įmonė sudaryti mokymo/kvalifikacijos kėlimo išlaidų padengimo sutartį ilgesniu terminu nei yra pats darbo sutarties terminas. Darbo sutartis baigiasi 2005 sausį, o mokymo išlaidų padengimo sutartis galioja iki 2005 balandžio.

Jei mokymo išlaidų padengimo sutartyje nėra minima, kas atsitinka, kai baigiasi darbo sutartis, tai mokymo išlaidų padengimo sutartis turėtų galioti iki nustatytos datos. Tačiau, manau, jog pastarojoje sutartyje kaip viena iš šalių turėtų būti minimas "darbuotojas". Pasibaigus darbo sutarčiai Jūs nebūsite darbuotojas, todėl nebebus pagrindo apmokėti Jums už mokymą/kvalifikacijos kėlimą.
Kita vertus, jei mokymo padengimo sutartis nėra niekaip susijusi su darbo sutartimi, tai mokymo padengimo sutartis gali galioti ilgiau nei darbo sutartis.

(13.04.2004)  CV anketoje yra punktas "Tikslas". Ką jame geriausia rašyti? Juk tai ne prisistatymas, ar ne?
Tai tikrai ne prisistatymas. Rašyti reiktų, kokiu tikslu Jūs ieškote naujo darbo - siekiate karjeros galimybių, profesinio tobulėjimo ar kt.
Siūlome vengti minėti tokius tikslus, kaip "uždirbti daug pinigų", "susirasti darbą" ir pan - darbdaviai dažniausiai neigiamai reaguoja į tokius deklaruojamus tikslus.

Sėkmės

(15.04.2004)  Jeigu noriu išeiti iš darbo nesibaigus bandomajam laikotarpiui, ar darbdavys turi teisę reikalauti, kad atidirbčiau 2 savaites?
1. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.
2. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo
valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.
3. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais
pagrindais.



(15.04.2004)  Prieš kiek laiko reikia įspėti darbdavį, jei ketinu išeiti gimdymo atostogų, t.y. 2 mėn. prieš gimdymą. Ar galiu pateikti gydytojo pažymą paskutinę dieną prieš atostogas?
Konkrečiai nėra reglamentuota, prieš kiek laiko reikia įspėti darbdavį prieš išeinant atostogų. Tai turėtų būti padaryta remiantis protingumo kriterijais. Tačiau žiūrint iš darbdavio pusės, jei Jūs prašysite išleisti nėštumo atostogų, tai normalu, kad darbdavys gali paprašyti Jūsų prašymą pagrįsti ir pareikalaus pateikti pažymą apie nėštumą kartu su prašymu išleisti atostogų. Kitaip, kaipgi Jūs įrodysite savo nėštumą, jei jis nežymus, ar nuo jo pradžios
praėjo nedaug laiko?



(15.04.2004)  Kada priklauso atostogos, jei dirbu pusė etato?(pradirbau 5,5 mėnesio)
Po pusės metų.



(14.04.2004)  Norėčiau paklausti ką reiškia pareigų neįrašymas "darbo" knygutėje?
Gal tai tiesiog klaida. Priklauso nuo to, ar trūksta tik pareigų pavadinimo, ar apskritai nėra jokio įrašo apie tai, kad žmogus dirba konkrečioje įmonėje.
Visų pirma rekomenduočiau kreiptis į darbdavį, o tik po to į valstybines institucijas.



(06.04.2004)  kaip rasti visus darbo pasiulimus dekui
Spustelkite viršuje esančią nuorodą "Pozicijos". Paieškos laukus palikite neužpildytus ir spustelkite mygtuką "Ieškoti" - tokiu atveju matysite visus šiuo metu aktyvius darbo skelbimus.

Sėkmės

(14.04.2004)  Ka daryti,jei įmonė bankrutavo ir neatsiskaitė?
Reikėtų kreiptis į paskirtą įmonės bankroto administratorių, nes pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 2 d. pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.



(25.03.2004)  Kaip cv formuluoti pareigas, jei oficialios pareigos nebuvo vadovas, bet buvo taip vadinama ir dirbtas vadovaujamojo pobudzio darbas?
Tai yra Jūsų pasirinkimo erdvė. Jei pareigos buvo vadovaujamojo pobūdžio, galite į CV įrašyti, kad dirbote vadovu. Kita vertus, turėkite omenyje, kad Jūsų būsimas darbdavys turės galimybę matyti ir tikrąjį darbo įrašą Jūsų Sodros knygelėje.

(25.03.2004)  Paaiskinkint prasau, kaip atsispausdinti jau sukurta savo CV?
Visus savo sukurtus CV galite rasti pagal nuorodą "Mano CV". Atsidariusiame lange išsirinkite norimą atspausdinti CV ir spausktite dešinėje esančią nuorodą "Žiūrėti". Atskirame lange atsidarys Jūsų pasirinktas CV - viršutiniame dešiniajame kampe paspaudus mygtuką "Spausdinti" jį galite atsispausdinti pasirinkę reikiamą spausdintuvą ir kopijų skaičių.

(25.03.2004)  kodel as negaunu darbo?
Darbo paieška nėra greitas procesas. Mes Jums galime pasiūlyti didelį darbo vietų pasirinkimą, tačiau negalime garantuoti, kad Jūs rasite būtent tokį darbą, apie kurį svajojate, ar kad darbo vieta, į kurią Jūs kandidatuojate atiteks būtent Jums.
Nepraraskite vilties - mes tikime, kad padedami CV Market Jūs greitai ir efektyviai susirasite norimą darbą!

(13.04.2004)  Girdėjau apie papildomas apmokamas atostogas, kai vienoje įmonėje išdirbi ne vienerius metus. Vienoje įmonėje dirbu jau 8 metus ir 9 mėn. Ar man priklauso kelios dienos daugiau kasmetinių atostogų? Ar darbdavys privalo suteikti. Ar tai yra kaip rekomendacinio pobūdžio nutarimas?
Pagal LR DK 168 str. Ir LR Vyriausybės nutarimą Nr.497, 2003 04 22, papildomos apmokamos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje priklauso darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu sudarytos koordinacinės LR Darbo kodekso nuostatomis aiškinti darbo grupės 2003 06 25 konsultacijomis, darbdavys papildomas apmokamas atostogas privalo suteikti.
Jūsų atveju papildomų apmokamų atostogų 3 dienos priklausys po vienerių metų ir trijų mėnesių.


(17.03.2004)  Kodėl aš matau kitų asmenų CV (prie Statistikos skyrelio)? Aš nenoriu, kad mano CV matytų pašaliniai, išskyrus darbdavius.
Ačiū


Privatūs vartotojai (ieškantys darbo) gali matyti Jūsų CV tik konfidencialia forma - t.y. tik bendrą informaciją. Vardas, pavardė, adresas, kontaktiniai duomenys bei darbovietės (buvusios ir esama(os)) yra paslėptos.
Pilną Jūsų CV gali matyti tik darbdaviai - CV Market puslapyje užsiregistravusios kompanijos.



Užduokite klausimą:
 

Klausti gali tik registruoti CV Market vartotojai. Prisijungti galite portalo viršutiniame dešiniajame kampe suvedę prisijungimo vardą bei slaptažodį*.

Norėdami prisiregistruoti, spauskite mygtuką "Registruotis" ir užpildykite visus laukus.

Užsiregistravę ar prisijungę nueikite į Karjeros centrą (puslapio viršje) ir paspauskite lentelėje nuorodą "Užduoti klausimą" arba "Užduoti klausimą teisininkui".
 

CV Market - gerų darbų portalas!

*Jeigu neatsimenate slaptažodžio, po prisijungimo laukais spauskite "Pamiršote slaptažodį" ir galėsite jį pasikeisti nauju.

 
Prisijungti kaip darbdaviui
 
 

VIP darbo skelbimai