Dirbdami biure kartais galite pasijusti tarsi siaubo filmo aikštelėje. Kolegos neprivalo būti zombiais, kad išvestų jus iš kantrybės – kartais pakanka tik žuvies kvapo ar nesibaigiančio susitikimo. Prieš pat Heloviną – puikus metas peržiūrėti tuos mažus, bet bauginančius atvejus, su kuriais galite susidurti biure.
Kartais biure pasklinda toks kvapas, kad niekas negali atspėti, iš kur jis sklinda – ar tai vakar dienos pietūs, ar kažkas, kas „subrendo“ stalčiuje nuo pernai. Visi tyli, bet akimis ieško šaltinio – tarsi medžiotų vaiduoklį.
Tikriausiai visi turime tą vieną kolegą, kuris atsiduria prie jūsų stalo būtent tada, kai esate visiškai įsitraukęs į darbą, ir pradeda pasakoti apie savo savaitgalio nuotykius arba laidą, kurią žiūrėjo sekmadienio vakarą su šeima. Jūs tyliai bandote parodyti, kad dabar nėra pats geriausias laikas pokalbiui, bet jo bauginančiai ilga kalba niekada nesibaigia. Tuomet jaučiatės kaip siaubo filmo herojus, kuriam nepavyksta pabėgti...
Kai kas nors biure rašo klaviatūra taip, lyg grotų būgnų solo, atsiranda noras ieškoti ausinių ir slėptis kampe. Kiekvienas staigus klavišo paspaudimas skamba kaip paskutinis įspėjimas prieš siaubo filmo kulminaciją! Tikėkimės, kad jis pakeis savo seną klaviatūrą, kol neįvyko kažkas tikrai baisaus.
Šaldytuvas biure gali būti kaip juodoji skylė, kur maistas dingsta. Jūs ramiai padedate savo mėgstamą jogurtą ar pietus į šaldytuvą, bet kai ateina valgymo laikas – jų nebėra! Kai kurie sako, kad biure vaidenasi, o maisto vagystės – tik pradžia...
Tai ta akimirka, kai esi pakviestas į susitikimą, kuris tęsiasi ir tęsiasi, tačiau visa informacija, kurią sužinai, galėjo būti pateikta dviejų sakinių el. laiške. Lietuvoje, kur vertinamas laiko taupymas, toks „siaubingas susitikimas“ gali gerokai sugadinti nuotaiką ir darbo dienos metu sukelti košmariškų jausmų.
Kai lauke purvina ir šlapia, visada atsiranda kolega, kuris vaikšto po biurą su purvinais batais, palikdamas žymes, smėlio girgždėjimą po kojomis ir dėmes ant grindų. Tai ne tik nepatogumas, bet ir siaubo scena kiekvienam valytojui ir švaros mėgėjui.
Vienam vis per karšta, kitas reikalauja išjungti kondicionierių, trečiam trūksta šviežio oro, ketvirtam – skersvėjis nupučia dokumentus nuo stalo. Štai kur tikrai ginčai kyla „iš oro“ ir vidaus klimato kaita paliečia kiekvieną. Atrodo, vienintelis būdas neįsivelti į šį mūšį – dirbti iš namų.
Tai tas momentas, kai kažkas prie savo stalo traiško traškius užkandžius, garsiai kramto arba kas dešimt minučių atidaro naują plastikinį maišelį. Iš pradžių nekenksmingai atrodantys garsai pamažu tampa popietės šešėliais, aidinčiais jūsų galvoje ilgai po darbo dienos pabaigos.
