Pasidalinti:

Ar galima dirbti turint nedarbingumą?

2026.04.13 13:36

Atnaujinta: 2026.04.13 15:33

Nedarbingumas (biuletenis) skirtas tam, kad darbuotojas galėtų pasveikti. Tačiau nemažai žmonių svarsto, galbūt vis dėlto galima dalinai dirbti mažu tempu, ypač jei darbas nuotolinis arba fiziškai nesudėtingas?

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje šiuo klausimu galioja gana griežtos taisyklės. Jeigu suprasite, kas leidžiama nedarbingumo metu, o kas ne, išvengsite teisinių bei finansinių rizikų (tiek darbuotojai, tiek darbdaviai).

Ar Lietuvoje leidžiama dirbti nedarbingumo metu?

Pagal Lietuvos įstatymus nedarbingumas reiškia, kad darbuotojas yra laikinai nedarbingas ir negali atlikti jam pavestų darbo funkcijų. Tai patvirtinama gydytojo išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Dėl šios priežasties dirbti - draudžiama.

Paprastai tariant:

darbuotojas privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedirbti,
dirbti negalima nei fiziškai, nei nuotoliniu būdu,
nesilaikant reikalavimų, gali būti prarasta teisė į ligos išmoką.

Tokius pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdavys arba „Sodros“ specialistai. Bet kokia darbinė veikla biuletenio metu gali kelti abejonių dėl nedarbingumo pagrįstumo.

Kaip Lietuvoje suteikiamas nedarbingumas?

Nedarbingumas Lietuvoje suteikiamas išduodant oficialų medicininį dokumentą - nedarbingumo pažymėjimą. Jis patvirtina, kad darbuotojas laikinai negali dirbti.
Prasidėjus nedarbingumui, darbuotojas turi informuoti darbdavį, o ligos išmoka mokama pagal nustatytą tvarką.
Pirmosiomis dienomis išmoką paprastai moka darbdavys, o vėliau ši atsakomybė pereina „Sodrai“.

Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?

Ligos išmokos mokėjimas Lietuvoje yra padalytas tarp darbdavio ir valstybės:

už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys ne mažiau kaip 62 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio,
nuo trečios dienos išmoką moka „Sodra“, paprastai panašaus dydžio.

Ši sistema grindžiama tuo, kad nedarbingumo išmoka kompensuoja prarastas pajamas, o ne papildo pajamas, gaunamas dirbant per biuletenį.

Kodėl nedarbingumo metu darbas yra ribojamas?

Lietuvoje galiojantis principas yra aiškus - nedarbingumas suteikiamas dėl laikino sveikatos sutrikdymo ir jos atstatymo. Jeigu darbuotojas dirba ir tuo pačiu metu gauna ligos išmoką, tai prieštarauja įstatymams ir kelia įtarimų dėl piktnaudžiavimo biuleteniu. Todėl taisyklės yra griežtos, o gydytojo nurodymų laikymasis - būtinas.

Ką svarbu žinoti darbuotojams?

Darbuotojai neturėtų "manipuliuoti" nedarbingumu siekiant gauti papildomas pajamas. Jeigu sveikata pagerėja ir norima grįžti į darbą, galima kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo sustabdymo.

Priklausomai nuo darbuotojo ligos ir sveikatos, nedarbingumas gali būti oficialiai nutrauktas arba pakoreguota jo data. Neformalūs susitarimai su darbdaviu (pvz., kuomet siūloma dirbti nedarbingumo metu ir atsiskaityti grynaisiais) yra draudžiami.