Naršant po darbo skelbimus gali apsisukti galva ne tik nuo jų gausos, bet ir vingrybių. Prie kai kurių skelbimų nurodomas neto atlyginimas („į rankas“), o prie kitų – bruto („prieš mokesčius“). Atrodytų, skiriasi tik formuluotė, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, tariantis dėl atlyginimo padidėjimo, pasirinkimas tarp bruto ir neto gali turėti nemažos finansinės reikšmės. Daugiau apie tai ir atlyginimų didėjimo tendencijas – mūsų tinklaraščio straipsnyje.
Peržiūrint darbo skelbimus galite pastebėti, kad atlyginimas juose nurodomas dvejopai. Savo asmeninį biudžetą lengviausia planuoti žvelgiant į neto atlyginimą – pinigų sumą, kuri pasiekia jūsų banko sąskaitą. Ši suma gaunama iš darbdavio mokamo pagrindinio darbo užmokesčio ir papildomo uždarbio atskaičius mokesčius.
Tuo metu bruto atlyginimas – visa jūsų uždirbta suma „ant popieriaus“ prieš mokesčius. Būtent nuo šios sumos skaičiuojami visi privalomi mokesčiai:
1. Socialinio draudimo įmokos, kurios sudaro reikšmingą bruto atlyginimo dalį ir yra mokamos „Sodrai“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Šie darbdavio mokami mokesčiai dar skirstomi į pensijų socialinį draudimą (12,52 %) ir privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) (6,98 %). Jei papildomai kaupiate pensijai, pridedami dar 1,8 % arba 3 % nuo atlyginimo.
2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris skaičiuojamas po socialinio draudimo įmokų likusios sumos ir yra mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei metinės pajamos neviršija 60 vidutinio darbo užmokesčių, mokamas 20 % pajamų mokesčio tarifas. Jei suma viršijama, tarifas auga kaip ant mielių.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tai asmeninė lengvata, kuri sumažina apmokestinamąsias pajamas. NPD dydis priklauso nuo jūsų gaunamo bruto atlyginimo – kuo šis didesnis, tuo mažesnis NPD.
Atskirti bruto ir neto atlyginimą itin svarbu vien dėl geresnio savo finansų valdymo ir norint priimti pagrįstus karjeros sprendimus. Pavyzdžiui, ieškant naujo darbo svarbu susiderinti apie kokį atlyginimą – bruto ar neto – kalbama. Ne ką mažiau reikšminga derantis ir dėl atlyginimo pakėlimo. Situacija paprasta – norint 10 % didesnės algos, bet susitarus dėl bruto atlyginimo pokyčių, dėl mažėjančio NPD finansiniai pokyčiai nebūtinai atitiks lūkesčius – „į rankas“ gausite mažiau nei norėjote.
Priežasčių lūkesčiams dėl didesnio atlyginimo gali būti nemažai. Vieniems tai lemia individualios priežastys kaip sėkmingai besiklostanti karjera ir įmonės rezultatai. Kitiems – pokyčiai valstybės mastu kaip vidutinio darbo užmokesčio augimas. 2025 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 2 387 eurus, o vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 1 461,3 euro. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vienuose sektoriuose darbo užmokestis gali būti gerokai didesnis nei kituose.
Toks atlyginimų augimas pastebimas jau daugybę metų iš eilės. Pavyzdžiui, vos prieš dešimtmetį, 2015 metais, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje „ant popieriaus“ siekė vos 714 eurų. Nuo tada jis išaugo net 227,31 % punktais. Tam yra daugybė priežasčių.
Mūsų portalo specialistų patirtis rodo, kad konkurencinė aplinka tampa vis intensyvesnė, o įtakos atlyginimams turėjo koronaviruso laikotarpiu stebėtas infliacijos šuolis ir kai kurių atlyginimų viešajame sektoriuje augimas. Tolesnės darbo rinkos tendencijos dėl ekonominių veiksnių ir valstybės politikos atrodo pozityviai. Štai kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi vidutinis bruto ir neto darbo užmokestis Lietuvoje:
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kitimas:
2015: 714,10 €
2016: 774,00 € (+8,39 %)
2017: 840,40 € (+8,58 %)
2018: 924,10 € (+9,96 %)
2019: 1296,40 € (+40,29 %)
2020: 1428,60 € (+10,20 %)
2021: 1579,40 € (+10,56 %)
2022: 1789,00 € (+13,27 %)
2023: 1959,90 € (+9,55 %)
2024: 2161,00 € (+10,26 %)
2025: 2337,70 € (+8,18 %)
Vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio kitimas:
2015: 553,90 €
2016: 602,30 € (+8,74 %)
2017: 660,20 € (+9,61 %)
2018: 720,00 € (+9,06 %)
2019: 822,10 € (+14,18 %)
2020: 913,10 € (+11,07 %)
2021: 1001,80 € (+9,71 %)
2022: 1121,10 € (+11,91 %)
2023: 1218,30 € (+8,67 %)
2024: 1331,10 € (+9,26 %)
2025: 1436,40 € (+7,91 %)
Aptariamu laikotarpiu didėjo ir minimalus darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga). Anot Lietuvos Respublikos darbo kodekso, tai – mažiausias leidžiamas atlygis darbuotojui už nekvalifikuotu laikomą darbą, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Pasižvalgykite, kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi minimali mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis (MVA):
Minimali mėnesinė alga metų pradžiai eurais (skliausteliuose – procentinis pokytis lyginant su metais prieš tai):
2015: 300 €
2016: 350 € (+16,67 %)
2017: 380 € (+8,57 %)
2018: 400 € (+5,26 %)
2019: 555 € (+38,75 %)
2020: 607 € (+9,37 %)
2021: 642 € (+5,77 %)
2022: 730 € (+13,71 %)
2023: 840 € (+15,07 %)
2024: 924 € (+10,00 %)
2025: 1038 € (+12,34 %)
Minimalus valandinis atlygis metų pradžiai eurais (skliausteliuose – procentinis pokytis lyginant su metais prieš tai):
2015: 1,82 €
2016: 2,13 € (+17,03 %)
2017: 2,32 € (+8,92 %)
2018: 2,45 € (+5,6 %)
2019: 3,39 € (+38,37 %)
2020: 3,72 € (+9,73 %)
2021: 3,93 € (+5,65 %)
2022: 4,47 € (+13,74 %)
2023: 5,14 € (+15,01 %)
2024: 5,65 € (+9,92 %)
2025: 6,35 € (+12,39 %)
Ieškote geriau apmokamo darbo? Peržiūrėkite naujausius darbo skelbimus mūsų portale:
