Geras vadovas

Neretai girdime klausimą, koks turi būti sėkmingas vadovas? Mat nors daugelis svajoja jaukiai įsikurti vadovo krėsle, tačiau tie, kuriems tenka tai pasiekti, pajunta, kad jame sėdėti ne taip jau ir saldu. Greit paaiškėja, kad pavaldiniai nevykdo užduočių, tempia laiką, pernelyg daug plepa, vėluoja į darbą, vengia atsakomybės, yra pasyvūs ir nekūrybingi.

Tad kokių savybių reikia vadovui, kad pajėgtų sėkmingai dirbti ir organizuoti pavaldinių darbą?

Amerikiečių verslo konsultantas Abe Wagner išskiria štai tokias gero vadovo savybes.

› Jis privalo pozityviai vertinti save ir pasitikėti savimi (savo mintimis, jausmais, pojūčiais, intuicija, sprendimais).
› Jis turi vertinti ir gerbti žmones, sugebėti įžvelgti jų gabumus, ketinimus ir motyvus.
› Jis privalo turėti pakankamai savo srities profesinių žinių. Tam, kad išlaikytų aukštą kvalifikaciją, turi nuolat ją kelti (kursuose, pratybose, darbe).
› Jis turi būti mokanti gerai savo laiką ir darbo procesą organizuoti asmenybė.
› Vadovas turi būti geras mokytojas ir puikiai bendraujantis asmuo.
› Jis turi mokėti būti tvirtas ir pasiekti to, ko nori.
› Jo siekiai privalo būti motyvuoti, jis turi mokėti lanksčiai siekti savo tikslų.
› Vadovas turi sugebėti konfrontuoti situacijose, kai susiduria su tingumu, pravaikštomis, darbo taisyklių nesilaikymu.
› Jis turi mokėti išreikšti jausmus: parodyti ir savo pyktį, ir savo džiaugsmą, ir kitas emocijas.
› Jis turi būti empatiškas (sugebantis pajusti, ką kitas žmogus jaučia), suprantantis ir paremiantis. Už jo nugaros pavaldiniai turi jaustis, kaip už mūro.
› Jis privalo mokėti darbuotojus paskatinti už gerą darbą, pasiekimus ir pastangas.
› Vadovas privalo gebėti pripažinti savo klaidas ir mokėti atsiprašyti.
› Jis turi pripažinti, kad nežino atsakymų į visus klausimus.
› Jis privalo mokėti tartis su pavaldiniais ir nebijoti jiems deleguoti atsakomybės.
› Vadovas turi įtraukti pavaldinius į sprendimų priėmimo procesą, kartu perduodamas jiems ir atsakomybę už jų sprendimus.

Daugelį šie reikalavimai gali stipriai išgąsdinti. Juk neretai į aukštesnį postą stengiasi įsirangyti savimi nepasitikintys, artimų ryšių bijantys ar net žmonių nekenčiantys piliečiai. Socialinių psichologų yra pastebėtas net toks dėsningumas, kad į aukštas pareigas taiko ne itin protingi, gabūs ir jautrūs darbuotojai, bet atvirkščiai - nepasižymintys dideliais protiniais gebėjimais, bet užtat emociškai nejautrūs ir stabilūs asmenys. Taigi, kai nieko nejauti, tuomet lengva lipti per kitų galvas ar net jas kapoti.

Vis dėlto gyvenimas keičiasi. Nors gyvename galingų technologijų amžiuje, tačiau darbo procese vis svarbesnis tampa žmogiškasis faktorius. Neišvengiamai keičiasi darbo santykiai. Tad vis didesni reikalavimai keliami ir vadovams.


ZEBRA.lt

Raktiniai žodžiai: | darbo

Straipsnių paieška