Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Problemų sprendimas Kaip išvengti psichologinio spaudimo darbe
 

Kaip išvengti psichologinio spaudimo darbe

Atlikti tyrimai, deja, neprognozuoja geros psichologinio spaudimo darbe baigties. Tik kas dešimtam darbuotojui pavyksta išspręsti tokią situaciją teigiamai: išsiaiškinti santykius, nutraukti ydingą persekiojimą, toliau sėkmingai dirbti ir palaikyti gerus tarpusavio santykius kolektyve.

Dažniausiai spaudimą patyręs darbuotojas palieka įmonę. Taip yra dėl to, kad susiklosčiusi situacija nėra lengvai pakeičiama, nėra lengva rasti sprendimus, ir konfliktų sprendimo būdai, taikomi įprastose situacijose, čia neveikia.

Psichologinis spaudimas darbe, kokį gali patirti žmogus, laikomas ekstremaliu stresu: prarandami asmeniniai resursai – pasitikėjimas savimi, prisitaikymo prie aplinkos galimybės, emocijų kontrolė ir socialinis palaikymas. Daugiau beveik nieko nelieka.

Galima išskirti tam tikrus darbuotojų elgesio dėsningumus, padedančius sėkmingai įveikti psichologinį spaudimą:

Objektyviai įvertinkite, kieno tai problema. Jei savo darbą atliekate gerai ir objektyviai vertinant nėra priežasčių „prikibti“, nepradėkite kaltinti savęs dėl to, ko nepadarėte. Žmonėms, patiriantiems emocinį spaudimą, sunkiausia esamą situaciją vertinti objektyviai ir dėl vykstančių dalykų nepradėti kaltinti savęs.

Tai, kaip neetiškai elgiasi kiti, yra dėl jų, o ne dėl jūsų kaltės. Tokiu būdu bendradarbiai stengiasi išspręsti savo psichologines problemas, sumažinti nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Jie elgiasi taip, kaip moka.

Gal jų elgesys ir nėra etiškas, bet jie taip daro siekdami naudos sau. Ir tai natūralu, nes mūsų prigimčiai būdinga, kad darome tai, kas mums naudinga. Bėda ta, kad tai ne visada darome teisingais būdais ir neatsižvelgiame į aplinkinius, jų gerovę. Taigi kaip kolegos žiūri savų interesų, taip savuosius turėsite pradėti ginti ir jūs, aišku, darykite tai konstruktyviais ir suaugusiam žmogui būdingais būdais.

Nustatykite aiškias skriaudėjo elgesio ribas ir nesivelkite į jo žaidimus.

Asmenys, linkę taikyti emocinį spaudimą šalia esantiems, stengiasi juos įtraukti į neetišką žaidimą. Savo tikslą jie pasiekia tuomet, kai kitas priima jų sugalvoto žaidimo sąlygas – puolamas atsitraukia, leidžia, kad jį menkintų bendradarbių ir vadovo akivaizdoje, susijaudina, pradeda verkti, viešai aiškintis santykius. Taip auka tik patvirtina, kad yra ne tokia kaip kiti, kad iš tiesų yra silpnų nervų, nemoka bendrauti ir prisitaikyti, – tikslas pasiektas.

Parodykite, kad suprantate ir adekvačiai reaguosite į tai, kaip su jumis elgiasi skriaudėjas, tačiau neketinate su tuo taikytis. Su jus puolančiu asmeniu bendraukite viešai, tačiau konstruktyviai ir dalykiškai – nesivelkite į emocionalias diskusijas, nepradėkite maldauti liautis, neapeliuokite į jo sąžinę. Verčiau stenkitės jo elgesį paaiškinti logiškomis priežastimis, kaip ir dera suaugusiam žmogui.

Drąsiai klauskite ir interpretuokite jo elgesį, pavyzdžiui: „Ko tu sieki tokiu elgesiu?“, „Aš savo darbą atlikau gerai ir be klaidų. Ar gali paaiškinti, kodėl esi nepatenkintas?“, „Tavo nemandagūs pajuokavimai mane skaudina. Noriu, kad liautumeis“, palaikykite gerus tarpusavio santykius su kitais, gaukite aplinkinių palaikymą.

Jei į bendrus susitikimus ar pietauti jūsų nekviečia, dar blogiau – tiesiog ignoruoja, bendraukite su tais žmonėmis iš kolektyvo, kurie jus palaiko. Į sarkastišką pastabą „O tau čia nėra vietos šalia mūsų“ geriau pajuokauti ir mandagiai atsakyti: „Aš prie stalo daug vietos neužimu“ arba „Aš pietauti atėjau su Rasa, ne su tavimi. Ar tau mes trukdome?“

Kuo laksčiau reaguosite ir toliau normaliai bendrausite su kitais, neparodysite, kad jums galima daryti spaudimą, tuo mažiau jo patirsite.

Stenkitės išlaikyti savitvardą ir rūpinkitės savimi. Ištverti ir įveikti psichologinį spaudimą darbe padeda geri santykiai su artimaisiais, draugais, kitais kolegomis. Jai organizmas patiria didelę emocinę įtampą, reikia atidžiau juo rūpintis, gerai maitintis ir tinkamai ilsėtis – tinka visi būdai, kurie didina atsparumą stresui. Jei jaučiate, kad jumis bandoma manipuliuoti, ir dėl to, jog esate jautrus, nuolaidus, nemokate savęs apginti, galbūt pats laikas pasikonsultuoti su psichologu ar pradėti lankyti grupinės psichoterapijos užsiėmimus – teigiamus pokyčius pajusite ne vien darbe, bet ir visose srityse, susijusiose su bendravimu.

Daugiau dėmesio skirkite profesinei veiklai. Mažiau išgyvenkite dėl to, ką sako, daro ar nedaro kiti, dėmesį sutelkite į tai, dėl ko esate priimtas dirbti, bei stenkitės pagerinti darbo kokybę – ne tam, kad nušluostytumėte nosis skriaudėjams, bet kad ir patys jaustumėte daugiau malonumo dirbdami. Be to, kuo mažiau klaidų darysite, tuo mažiau galimybių bus jus kaltinti būtais ar nebūtais dalykais.

Jei emocinis spaudimas iš kolegų tampa akivaizdus, ramiai pakalbėkite apie tai su savo tiesioginiu vadovu. Ankstyvas vadovų įsitraukimas padeda užkirsti kelią psichologinio spaudimo didėjimui, ypač kai vadovai aiškiai pabrėžia, koks elgesys įmonėje netoleruojamas. Personalo specialistai taip pat pataria pildyti detalų dienoraštį, kuriame nurodytumėte, kada, iš ko ir kokių neetiškų veiksmų sulaukėte.

Tobulinkite savo socialinius įgūdžius. Imkite pavyzdį iš tų, kurie moka atsispirti kitų spaudimui ar nuomonei, lavinkite konfliktų sprendimo gebėjimus, plėskite pažįstamų ir draugų būrį, daugiau dalyvaukite visuomeninėje veikloje.

Darbuotojai, sėkmingai išgyvenę situacijas, kai patyrė intensyvų psichologinį spaudimą, teigia, kad jie iki šiol puikiai jaučia, kokie jų veiksmai ir kokie ženklai rodo, jog skriaudėjo veiksmai gali atsinaujinti, todėl intuityviai stengiasi jų vengti ir reaguoja lanksčiai.

www.delfi.lt

Straipsnio vertinimas:
Iš viso balsų: 0  |  Vidutinis įvertinimas: 0
Vertinti:
         

Pridėti komentarą
* Vardas
* El. paštas
* Tekstas

Straipsnių paieška