Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Įvairenybės Ar dirbame savo darbą?
 

Ar dirbame savo darbą?

Darbas, kuriame žmogus jaučiasi patogiai, jaučiasi vertinamas ar su malonumu atlieka jam patikėtas užduotis, yra vertybė ir būtina sąlyga kiekvienam darbuotojui jaustis gerai, o kartu dirbti efektyviai. Tačiau dažnai pasitaiko ir situacijų, kai žmogus nemėgsta savo darbo - ar tai būtų ne tos profesijos, darbovietės ar karjeros pasirinkimas. Kai kada iki šiol dirbęs atrodytų mėgstamą darbą žmogus taip pat pradeda jaustis tarsi "ne savo vietoje".

Nėra recepto, kaip pasirinkti tinkamą profesiją ar darbą. Tai labai individualu. Gali atrodyti, kad jaunimui, studentams yra šiek tiek paprasčiau – jeigu jau pirmame-antrame studijų kurse aiškiai suvoki, kad pasirinkai netinkamą profesiją, gali pakeisti studijų kryptį.

Tačiau, tik pabaigę studijas jauni žmonės neretai taip pat dar nežino, ką jie sugeba, ko jie nori, blaškosi tarp rinkos diktuojamų perspektyvų, tarp savo norų, ambicijų ir sugebėjimų. Todėl jauni žmonės gana dažnai keičia darbą ir to nereikėtų vertinti labai kritiškai - geriau išbandyti daugiau darbų keliose srityse ir suprasti, ko iš tiesų nori, ką gali dirbti gerai, nei neužsisėdėti keletą metų nemėgstamame darbe.

Sudėtingesnė situacija gali iškilti tuomet, kai 5-8 metų darbo patirtį turintis žmogus supranta, kad dirba ne tai, ką norėtų. Vidinis motyvacijos nebuvimas – nenoras atlikti darbą ir gilintis į jį, nenoras atlikti kažkokias užduotis, kai dirbama tarsi automatiškai, tik "atsėdimos darbo valandas" ir žmogus nesijaučia suinteresuotas siekti gerų rezultatų – visa tai yra ženklai, kad reiktų pagalvoti apie kitą darbą.

Jeigu žmogus iš tikrųjų save prievartauja, tada darbą, negaišinant nei savo, nei darbdavio laiko, reiktų keisti kuo greičiau, kad neatsirastų kažkokių nereikalingų kompleksų ir nepasitikėjimo savimi. Sprendimas keisti darbą bus svaresnis, jei žmogus jį priims ne vienas. Pasikalbėti ir pasitarti galima su vadovu, su personalo vadovu, su šeima, pažįstamais.

Priežastys

Priežasčių, kodėl darbas nemielas ir nesiseka, gali būti labai įvairių. Darbo sėkmė ir rezultatai priklauso ne tik nuo paties darbuotojo, bet ir nuo santykių su vadovu, nuo kolektyvo ir kolegų palaikymo, užduočių paskirstymo bei daugelio kitų dalykų. Galbūt žmogus dirba labai konkuruojančioje aplinkoje ir nuolatiniam strese.

Galbūt jo visiškai nemotyvuoja mažas atlyginimas. Galbūt kitoje įmonėje tose pačiose pareigose tą patį darbą dirbantis žmogus jausis gerai ir atliks savo darbą puikiai, sėkmingai kops aukštyn karjeros laiptais, nors dabartiniame darbe dėl vienų ar kitų priežasčių jam nesiseka.

Dažniausiai žmogui atsiskleisti reikia sąlygų, ne visada pakanka jo paties žinių ir gebėjimų. Galbūt darbo keisti visai nereikia ir vien pokalbis su vadovu, ypatingai tokiu, kuris rūpinasi darbuotojais, gali padėti suprasti darbuotojo nepasitenkinimo darbu ir blogų rezultatų priežastis bei jas panaikinti.

Apsisprendimas

Kaip jau minėta, neturinčiam sukauptos darbo patirties jaunam žmogui keisti darbą dažnai yra lengviau. Turint didesnę darbo patirtį, ryžtis naujam žingsniui neretai yra žymiai sunkiau - žmogus labiau bijo vėl neteisingai pasirinkti. Tokiais atvejais svarbu naująjį sprendimą gerai "išieškoti".

Reiktų bandyti suprasti, kas nepatinka darbe, ko tikrai nenori daryti, stebėti save – kiek mielai atlieki vienas ar kitas užduotis, kokie darbai eina "kaip iš pypkės", o kurie reikalauja daug valios ir pastangų. Galbūt tikrai nemėgsti kūrybinio darbo, o galbūt negali pakęsti užduočių, kuriose nėra jokios kūrybos.

Suvokęs, kas nepatinka, gali svarstyti tolimesnius savo kelius ir perspektyvas – kas galėtų patikti. Ieškant savęs, vėlgi geriau ne vienam "virti mintyse", bet kalbėtis su aplinkiniais, vadovais. Kai kurie žmonės būna labai savikritiški ir galvoja, kad jiems nesiseka, nors vadovas mano kitaip ir gali padėti darbuotojui įvertinti pačiam save. Būna ir atvirkščiai – kai žmogus save nepagrįstai gerai vertina ir darbdaviui tenka priimti vieną ar kita sprendimą.

Pakreipti tinkama linkme

Ne visada yra būtina kardinaliai keisti savo darbo pobūdį. Kai jau yra sukaupta tam tikra darbo, specialybės patirtis ir žinios, galima ieškoti galimybės, kaip šią patirtį pakreipti link kitokio pobūdžio darbo, kurį iš tiesų mėgtumėte. Šiandien darbo rinkoje tokių pavyzdžių labai daug.

Pavyzdžiui, medikai dirba farmacijos kompanijose vadybininkais; informatikai gali rinktis ne programuotojo, o projektų vadovo darbą savo (informatikos) srityje. Jei nori, gali būti vienos kompanijos marketingo atstovu, arba dirbti su skirtingais projektais reklamos agentūroje. Galimybių realizuoti save ir pakreipti savo karjerą kita linkme, neprarandant jau sukauptos patirties, dažniausia galima surasti.

Beje, didesnėse organizacijose galima ieškoti galimybių pakeisti darbo pobūdį, nekeičiant darbovietės. Vadovo elgesys tokioje situacijoje priklauso nuo jo požiūrio į darbuotojus bei nuo konkrečios situacijos. Paprastai į darbuotoją būna nemažai investuota, tad darbdaviui taip pat verta pagalvoti, ar tikrai geriausia išeitis yra atleisti žmogų.

Galbūt žmogus gali puikiai atlikti kitą darbą - ne tą, kurį šiuo metu jis atlieka. Galbūt nesėkmės priežastis yra tik tam tikros labai nemėgstamos užduotys ir suradus potencialą turinčiam darbuotojui asistentą, situacija pasikeistų. Žinoma, gelbėjant darbuotoją negali būti sugalvotas darbas, kurio įmonei nereikia. Ieškant geriausio sprendimo, reiktų gerai apsvarstyti ir derinti tiek organizacijos, tiek darbuotojo interesus.

Jaustis gerai

Kad ateityje iškiltų kuo mažiau problemų, priimdamas darbuotoją – nesvarbu, ar savo srities "guru", ar visiškai patirties neturintį naujoką - darbdavys turi labai aiškiai įvardinti, ko iš darbuotojo tikimasi. Per bandomąjį laikotarpį darbuotojas taip pat turi stengtis suvokti, kaip jaučiasi naujame darbe ir gerai apsvarstyti, ar norės čia dirbti ateityje.

Dažniausiai per 3 bandomuosius mėnesius išgyvenama ir euforija dėl naujo darbo susiradimo, ir tam tikras nusivylimas. Euforija praeina ir iškyla realybė – paaiškėja, koks iš tiesų yra darbas, jo tempas, koks kolektyvas, vadovai ir kitos detalės. Jei darbuotojas iš karto jaučiasi "ne savo vietoje", geriausia neeikvoti veltui nei savo, nei darbdavio laiko, energijos bei investicijų.

Jei darbdavys per bandomąjį laikotarpį mato, kad priimtas darbuotojas nepritaps įmonėje ir neatitinka darbdavio lūkesčių, prieš atleisdamas darbuotoją, jis turi kalbėtis su žmogum ir paaiškinti visas atleidimo priežastis, ar tai iš tiesų yra tik paties darbuotojo kaltė.

www.verslas.banga.lt

Raktiniai žodžiai: | profesija | darbas
Straipsnio vertinimas:
Iš viso balsų: 0  |  Vidutinis įvertinimas: 0
Vertinti:
         

Pridėti komentarą
* Vardas
* El. paštas
* Tekstas

Straipsnių paieška