Technologijų, informacinio triukšmo ir nuotolinio darbo laikotarpiu riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo tampa vis labiau išsitrynusi. Blogiausia, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje įprasta „visada pasiekiamas“ (angl. always-on) kultūra ilgainiui veda į emocinį išsekimą ir perdegimą. Tad kaip tvirtai nubrėžti ribas ir atsiriboti nuo darbo po darbo valandų?
Turbūt dauguma esame susidūrę su situacija, kai vakarieniaujant ar jau ilsintis lovoje telefone iššoka pranešimas apie gautą darbinį el. laišką, „Slack“ ar „Teams“ žinutę. Nors tai neatrodo reikšmingai išblaškanti detalė, tačiau iš tiesų sugrįžti į poilsio režimą gerokai ilgiau. Kalifornijos universitete (angl. University of California, Irvine) atliktas tyrimas parodė, kad po kiekvieno išblaškymo žmogaus smegenims vidutiniškai prireikia net 23 minučių ir 15 sekundžių, kad jos vėl visiškai susikoncentruotų į prieš tai buvusią veiklą. Kitaip sakant, trumpas žvilgtelėjimas į darbinį paštą ar pokalbių žinutes gali greitai sugadinti vakarą.
Žinoma, būtų galima tai ignoruoti, tačiau nuolatinis informacijos srautas sukuria baimę kažką praleisti (angl. fear of missing out, FOMO) ir neleidžia toli padėti savo telefono. Kitose įmonėse prie problemos prisideda jose egzistuojanti kultūra, kai nepriimtina būti nepasiekiamam po darbo valandų.
Atsiribojimo nuo darbo problema itin dažnai kyla dirbant nuotoliu. Nors sutaupome laiko, prarandame vadinamąjį „psichologinį perėjimą“. Juk kelionė į ir iš biuro gali tarnauti ir kaip galimybė smegenims „persikrauti“. Visa tai ir nuolatinis budrumo režimas stimuliuoja streso hormono kortizolio išsiskyrimą bei veda į lėtinį nuovargį. Tai – išties rimta problema. „Deloitte“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 77 proc. darbuotojų bent kartą perdegė dabartinėje darbovietėje, o Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization, WHO) dar 2019 m. perdegimą oficialiai pripažino profesiniu reiškiniu.
Norint išvengti nuo poilsio atitraukiančių pranešimų telefone, patariama pasirūpinti skaitmenine higiena. Tai galėtų būti ir vienas su darbu susijusių asmeninių tikslų, kuriuos aptarėme ankstesniame tinklaraščio straipsnyje. Išjunkite darbinių programėlių pranešimus po darbo valandų, naudokite daugelyje telefonų įdiegtus „Focus Mode“ ar „Do Not Disturb“ (liet. netrukdyti) režimus. Taip pat būtina nustatyti ribas darbe – komandos viduje susitarti, kad po darbo valandų gautos žinutės bus atsakytos tik kitos dienos ryte. Tuo metu klientams ar išoriniams partneriams apie pasibaigusias darbo valandas gali informuoti el. pašto parašas.
Dirbant nuotoliu, patariama turėti fizinę darbo vietą, kurią pasibaigus darbo dienai galima tiesiog palikti. Jei dirbate bendrose erdvėse, pavyzdžiui, virtuvėje, po darbo valandų patariama paslėpti kompiuterį. Persiorientuoti iš darbo į poilsio režimą gali padėti „netikra kelionė“ namo, pavyzdžiui, 15 minučių trukmės pasivaikščiojimas lauke. Stengtis verta – atsiminkite, kad profesinė sėkmė tiesiogiai priklauso nuo geros savijautos.
Teisė atsijungti (angl. Right to disconnect) tampa vis svarbesne tema Europos Sąjungoje. Šią praktiką, saugančią darbuotojus nuo spaudimo dirbti po darbo valandų, įstatymuose jau įgyvendino tokios šalys kaip Prancūzija, Portugalija, Ispanija ir Belgija.
Negana to, „Microsoft“ atliktas „Work Trend Index“ tyrimas rodo, kad maždaug kas antras darbuotojas darbe jaučiasi perdegęs. Todėl nieko keisto, kad ir vis daugiau specialistų pirmenybę teikia savo sveikatai ir gerovei. Tokias tendencijas dar labiau sustiprino vadinamųjų tūkstantmečio (angl. Millennials) ir Z (angl. Gen Z) kartų atstovai, kuriems neretai patrauklesni lankstų grafiką ar rezultatais, o ne biure praleidžiamu laiku grįstą darbo kultūrą siūlantys darbdaviai.
Darbdaviai taip pat pradeda suprasti, kad viena laisva diena „galvai pravėdinti“ kainuoja gerokai mažiau nei net mėnesius galintis trukti darbuotojo nedarbingumas dėl perdegimo. Kaip pastebi CVMarket.lt specialistai, Lietuvoje taip pat vis labiau rūpinamasi darbuotojų sveikata. Pavyzdžiui, suteikiamos psichologinės sveikatos dienos – papildomi laisvadieniai, kuriuos galima pasiimti be jokio papildomo paaiškinimo. Taip pat naudojamos psichologinę sveikatą gerinančios, anonimiškai su psichologais konsultuotis leidžiančios programėlės.
