Darbo paieška vienu metu gali būti ir įdomi, ir kelianti stresą. Ypač tuomet, kai greta mokslų pirmą kartą tenka rašyti CV, eiti į darbo pokalbį ir bendrauti su nepažįstamais žmonėmis.
CVMarket.lt personalo atrankų specialistai kasdien susiduria su situacijomis, kurios yra ir juokingos, ir pamokančios. Ne todėl, kad jauni žmonės yra „blogi darbuotojai“, o todėl, kad niekas jų nemoko nerašytų darbo kultūros taisyklių.
„Neseniai susidūrėme su kandidatu, kuriam paskambinome susitarti dėl darbo pokalbio. Atsiliepęs jis pirmiausia paklausė: „Kodėl jūs man skambinat? Man skambina tik mama. Parašykit žinutę.“ Iš tiesų tai gana gerai apibūdina šiandieninę situaciją: jauni žmonės daugiausia bendrauja žinutėmis ir pokalbių programėlėse, tačiau darbo pasaulyje telefono skambučiai vis dar labai dažni. Tai laiką taupantis ir aiškus bendravimo būdas“, - dalinasi CVMarket.lt atrankų ekspertai.
Taigi, ką verta žinoti prieš kandidatuojant į darbą?
Jeigu kandidatuoji į įvairias pozicijas dėl darbo – būk pasiruošęs atsiliepti į nežinomus numerius. Darbdaviai dažniausiai susisiekia telefonu todėl, kad tai greičiausias ir aiškiausias būdas bendrauti su kandidatu. Ypač dažnai telefonu atrankos vyksta:
Svarbu suprasti, kad skambutis nėra egzaminas. Tai tiesiog įprasta atrankos komunikacijos dalis ir tikrai nereiškia, kad kiekvieną kartą suskambus telefonui turi kalbėti idealiai. Visiškai normalu pasakyti: „Sveiki! Šiuo metu negaliu kalbėti. Ar galite perskambinti vėliau?“ Svarbiausia, kad atrankų specialistas ar darbdavys matytų, jog esi pasiekiamas ir gebi konstruktyviai bendrauti.
Atvirai kalbant, daugelis suaugusiųjų taip pat nemėgsta kalbėti telefonu. Z karta užaugo aplinkoje, kurioje didžioji dalis bendravimo vyksta teksto ir balso žinutėmis:
todėl netikėtas skambutis gali kelti stresą ar nerimą. Tačiau gera žinia ta, kad bendravimo telefonu nereikia mokėti iš prigimties! Tai įgūdis, kuris atsiranda su praktika. Kai darbdavys skambina, jis dažniausiai nesitiki tobulo pokalbio. Jam svarbiau:
Darbdaviai mato labai įvairių el. pašto adresų gyvenimo aprašymuose. Kai kurie jų palieka neprofesionalų įspūdį, nors pats kandidatas to gali net nesuprasti. Pavyzdžiui:
Ieškant darbo verta susikurti paprastą ir profesionaliai atrodantį el. pašto adresą. Geriausias variantas: vardas.pavarde@gmail.com arba vardas.pavarde1@gmail.com. Nors tai atrodo smulkmena, profesionalus el. pašto adresas:
Viena dažniausių problemų atrankose, jog kandidatai tiesiog dingsta. Kartais žmogus:
Darbdaviams tai atrodo neprofesionaliai. Iš tiesų, jeigu nebenorite tęsti atrankos į tam tikrą poziciją, pakanka vienos trumpos žinutės: „Ačiū už pasiūlymą, tačiau pasirinkau kitą darbo vietą.“ Toks atsakymas rodo pagarbą ir palieka gerą įspūdį ateičiai.
Lietuva maža, o žmonės vieni kitus pažįsta. Mandagus bendravimas ir pagarba kitų laikui bei darbui atsiperka.
Kartais jauni žmonės į darbo pokalbį eina manydami, kad turi kalbėti kaip aukščiausio lygio vadovas, turintis 15 metų patirties. Iš tiesų to niekas nesitiki. Jei tai pirmasis darbas ar praktikos vieta, darbdaviai dažniau vertina požiūrį, mandagumą, punktualumą, norą mokytis ir tai, ar su tavimi malonu bendrauti.
Niekas nesitiki, kad 20 metų kandidatas viską išmanys apie profesinę kasdienybę.
Socialiniuose tinkluose apie darbą kalbama labai daug. Pradedant nuo paprastų įrašų „Facebook“, baigiant Reels'ais ir „mėmais“ „TikTok“ platformoje arba diskusijomis „Reddit“.
Kartais gali susidaryti įspūdis, kad:
Tačiau realus darbo gyvenimas atrodo daug paprasčiau. Pirmasis darbas padeda išmokti:
Nebūtina, kad viskas pavyktų idealiai nuo pirmos dienos.
Pirmojo darbo paieška gali atrodyti bauginanti. Ypač laikais, kai bendravimo taisyklės greitai keičiasi, o didelė dalis komunikacijos vyksta nuotoliu. Verta atsiminti, kad dauguma darbdavių nesitiki iš jauno žmogaus tobulumo. Jie ieško žmogaus, kuris yra:
Todėl jei skambina nežinomas numeris - verta atsiliepti (nes tai gali būti tavo galimybė). Net jei dažniausiai skambina tik mama...
