Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Naujienos ir tyrimai Viršvalandžiai Lietuvoje: dirbama ir daugiau, ir nemokamai
 

Viršvalandžiai Lietuvoje: dirbama ir daugiau, ir nemokamai

Daugiau nei pusė Lietuvos dirbančiųjų pluša ir po darbo, tačiau net kas antram už tai nieko nemokama, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas. 

Dabar veikiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas leidžia darbuotojui dirbti ne daugiau kaip keturias valandas viršvalandžių per dvi dienas iš eilės. Naujasis kodeksas, įsigaliosiantis nuo 2017 m., jei tik valdančioji dauguma neįvykdys ketinimų jį stabdyti, - panaikina šį apribojimą ir per savaitę leidžia papildomai dirbti aštuonias valandas, esant darbuotojo sutikimui – visas dvylika, o metinį viršvalandžių „limitą” padidina nuo120 iki 180 valandų. Tačiau, kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1473 Lietuvoje veikiančių įmonių darbuotojus, kai kurie iš jų naujajame įstatyme numatytus ilgesnius viršvalandžius dirba jau dabar.

Gausiausią viršvalandininkų būrį sudaro dirbantieji, įmonei papildomai atiduodantys vidutiniškai iki keturių valandų savo laiko per savaitę, rašoma įmonės pranešime spaudai.

Tokią viršvalandžių trukmę minėjo 13,9 proc. apklaustųjų. 4-8 valandas papildomai per savaitę deklaravo dirbantys 9,9 proc. dirbančiųjų, o daugiau kaip aštuonias valandas papildomai besidarbuojantys pranešė 8,3 proc. respondentų. Dar 19,7 proc. teigė po darbo valandų dirbantys retai, todėl negalį įvardyti tikslesnio dirbamų viršvalandžių kiekio. Likę 12,4 proc. apklausos dalyvių pareiškė neturintys fiksuoto darbo grafiko, o 35,9 proc. – teigė viršvalandžių išvis nedirbantys.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, po pagrindinio darbo laiko dažniau „aria“ vyrai, taip pat trisdešimtmečiai ir vyresni dirbantieji.

Darbuotojas, įmonei aukojantis savo laisvalaikio valandas ar netgi savaitgalius, natūraliai tikisi iš jos ir didesnio nei įprasta atlygio, juolab galiojantis Darbo kodeksas nurodo, kad viršvalandžių valanda turi būti apmokama mažiausiai pusantro karto brangiau nei įprastas darbo laikas. Papildomai neatlyginama gali būti tik už tuos viršvalandžius, kuriuos darbuotojas dirba savo iniciatyva. Kaip rodo mūsų surinkti duomenys, tokių altruistų Lietuvoje išties nemažai.

Kad už dirbamus viršvalandžius nieko negauna, paminėjo net 53,2 proc. apklaustųjų. 11,3 proc. teigė, kad darbdavys jiems moka tokį pat atlygį kaip už pagrindinį darbo laiką.Tik 2,3 proc. pranešė už papildomą darbą gaunantis nuo 10 iki 40 proc. didesnį atlygį. O kas penktas sakė gaunantis 50 proc. daugiau nei už įprastą darbo valandą - tiek, kiek priklauso pagal veikiantį Darbo kodeksą. Tiesa, dar 4,3 proc. pasigyrė, kad už viršvalandžius darbdavys juos pamalonina sumokėdamas dvigubai. Įdomu, kad nors viršvalandžius dažniau dirba vyrai, kiek daugiau moterų guodėsi, jog už tokį darbą negauna jokio atlygio. Be to, kaip parodė tyrimas, įstatymais reglamentuotą 50 proc. priedą moterys irgi gauna rečiau nei stipriosios lyties atstovai.

Kad darbdavys išvis nemoka už viršvalandžius, skundėsi daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų, o tie, kas į darbo rinką atėjo prieš 5 metus ar vėliau, dažniau gyrėsi už darbą po darbo valandų gaunantys pusantro ar net du kartus didesnį priedą. To priežastys pakankamai aiškios: konkurencija rinkoje dėl jaunų specialistų nemaža , be to, jie nėra tokie nuolankūs kaip vyresni darbuotojai, tad darbdaviams teks vis labiau pakratyti piniginę, net ir įsigaliojus naujam Darbo kodeksui.

Raktiniai žodžiai: | darbas | viršvalandžiai | pranesimas | tyrimas | pranešimas

Straipsnių paieška