Vasarą dalis įmonių darbuotojams suteikia daugiau laisvės dirbti nuotoliniu būdu – leidžia dažniau dirbti iš namų, sodybos, pajūrio ar kitos pasirinktos vietos. Kai kurios komandos net laikinai perkelia darbą į neformalesnes erdves prie ežero ar jūros. Naujausios birželį atliktos apklausos Lietuvoje ir Latvijoje rodo, kad toks lankstumas darbuotojams nebėra tik malonus priedas – jis tampa vienu iš šiuolaikinio darbdavio požymių.
Maždaug kas antras apklaustasis Lietuvoje dirba darbą, kuris jau dabar leistų jį atlikti nuotoliu. Bet tik 37,4% teigia, kad darbdavys tokią galimybę jiems suteikia. Dar 13,4% sako, kad darbdavys dirbti nuotoliu neleidžia.
Nuotolinis darbas vasarą jau neapsiriboja darbu iš namų. Daliai darbuotojų tai suteikia galimybę kelioms dienoms ar savaitei išvykti į sodybą ar pajūrį, daugiau laiko praleisti su vaikais per jų atostogas, išvengti spūsčių dėl vasarą remontuojamų gatvių ir lengviau suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Todėl vasaros laikotarpis įmonėms tampa savotišku lankstumo išbandymu, parodančiu, kiek jos iš tiesų pasitiki darbuotojais ir geba vertinti pasiektus rezultatus, o ne buvimą konkrečioje darbo vietoje.
„Dayforce“ ir „Harris Poll“ tyrimai rodo, kad vasaros lankstumas darbuotojams nėra tik patogumas. JAV, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikta darbuotojų apklausa parodė, kad 72% darbuotojų lankstumą vasarą vertina labiau nei kitu metų laiku, o 83% mano, kad tokios priemonės padeda mažinti perdegimą.
Portalų CVMarket.lt ir CVMarket.lv atlikta apklausa rodo, kad nuotolinio darbo lūkestis Lietuvoje ir Latvijoje yra labai panašus. Lietuvoje 20,3% respondentų teigė, kad norėtų dirbti nuotoliniu būdu kiekvieną dieną, dar 25,1% – kelis kartus per savaitę. Latvijoje atitinkamai 17,3% respondentų norėtų dirbti nuotoliu kasdien, 27,6% – kelis kartus per savaitę.
Taigi dažnesnio nuotolinio darbo modelio pageidauja beveik tokia pati dalis abiejų šalių darbuotojų: 45,4% Lietuvoje ir 44,9% Latvijoje.
Lietuvos ir Latvijos darbuotojų atsakymai labai panašūs. Skiriasi ne tiek noras dirbti nuotoliu, kiek darbdavių siunčiamas signalas. Lietuvoje kas ketvirtas respondentas sako, kad per pastaruosius metus darbdavių lankstumas padidėjo, Latvijoje taip atsakiusių buvo apie 15%. Tai reiškia, kad darbuotojų poreikis abiejose šalyse jau labai aiškus, tačiau įmonės į jį reaguoja skirtingu greičiu.
Darbo rinka juda skirtingomis kryptimis. Vienos įmonės siekia dažniau grąžinti darbuotojus į biurus, o kitos ieško lankstesnių darbo organizavimo sprendimų. Vis dėlto net ir tos organizacijos, kurios nuosekliai pasisako už darbą biure, vasarą neretai sušvelnina savo poziciją.
Vasaros darbo režimas, apimantis daugiau nuotolinio darbo dienų, trumpalaikes darbostogas ar net laikiną komandos biurą prie jūros, gali tapti abiem pusėms naudingu kompromisu. Darbdavys išsaugo komandą, darbo ritmą ir sustiprina savo konkurencingumą darbo rinkoje, o darbuotojai gauna daugiau laisvės. Toks režimas dažnai pradedamas taikyti po Joninių ir baigiamas pasibaigus Žolinėms.
Lietuvos apklausoje dalyvavo 2 069 respondentai, Latvijos – 1 785 respondentai. Abi apklausos atliktos 2026 m. birželį.
