Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Naujienos ir tyrimai Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos
 

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.

Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji žymi ne tik mokslo pradžią, tačiau ir vėl suaktyvinamas pastangas surasti reikiamų darbuotojų, įsidarbinti arba pakeisti vieną darbą kitu. Būtent rudenį sparčiau nei kitu metu atnaujinami jau darbo paieškos portalų bazėse esantys gyvenimo aprašymai, taip pat išauga ir naujų gyvenimo aprašymų kiekiai. Kaip matome iš portalo veiklos statistikos, tarp dabartinių lankytojų kas antras ieško darbo ar papildomo darbo, o 40 proc. norėtų dabartinę darbovietę pakeisti geresne.


Naujas DK darbo rinkos dar nesukrėtė

Naujasis darbo ir darbuotojų paieškos sezonas šiais metais paženklintas nuo liepos 1 d. priimtų Darbo kodekso (DK) pataisų. Tiesa, kol kas didelių pokyčių darbo rinkoje nelabai matyti ir nepanašu, kad šie pakeitimai padidino ar sumažino darbo vietų skaičių. Tačiau sulaukėme daugiau užklausų iš darbo ieškančiųjų. Pastarieji dažniau teiravosi, kaip keisis atostogų, išeitinių kompensacijų skaičiavimai, ar darbdaviai galės lengviau juos atleisti ir pan. Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, dirbantieji šiuo metu mano, kad juos labiausiai palies naujai įsigaliojusi DK nuostata, pagal kurią darbdaviai galės siūlyti keisti darbo sąlygas, taip pat mažinti atlyginimą,  darbuotojui nesutikus – atleisti jį įspėjus ir su išeitine. Antroje vietoje pasiliko susitraukusios atostogos (mėgstantiems jas imti po vieną dieną – jos sutrumpėjo 4 dienomis), o trečioje – mažesnės išeitinės atleidžiant darbuotoją be darbuotojo kaltės. Tiesa, net pusė dirbančiųjų kol kas dar nelabai žino, ko naujame Darbo kodekse reikėtų baimintis labiausiai.

Antroji naujiena, sujudinusi darbo rinką, „Sodros“ pradėti skelbti vidutiniai atlyginimai. Jei Darbo kodekso pakeitimai itin dažnai pristatomi kaip naudingesni darbdaviui, viešomis tapusiomis įmonių algomis aktyviausiai naudojasi dirbantieji. Tai vienas iš dalykų, kuriuo pasidomima prieš siunčiant savo CV į vieną ar kitą darbo poziciją. Taip pat dalis žmonių algų vidurkius naudoja kaip pretekstą kalboms su esamu darbdaviu apie savo atlyginimo gerinimą. Žinoma, nemažai skeptikų teigia, kad vidutinės algos neatspindi tikrosios padėties, bet valdžios kuluaruose jau sklando kalbos apie dar tikslesnių duomenų apie algas viešinimą.


 

Kokie pokyčiai dar gresia

Perspektyvoje darbo rinkos laukia ir dar keletas svarbių naujienų. Visų pirma, nuo 2018 m. pradžios ketinama iki 400 eurų padidinti minimali mėnesio alga, o taip pat nuo  2018 m. gegužės įsigaliosiančios naujos asmens duomenų apsaugos direktyvos, kurios sugriežtins asmeninių duomenų saugojimo bei laikymo taisykles. Taip pat pasigirsta kalbų, kad galbūt bus ribojamos galimybės gyvenimo aprašyme matyti kandidatų amžių bei lytį, taip pat tautybę. Mūsų šalyje lytį lengvai galima nusakyti pagal vardą bei pavardę, todėl šis galimas ribojimas vargu ar paveiks darbo rinką. Tuo tarpu amžiaus nenurodymas gali būti gan efektyvus. Šiuo metu diskriminacijos pagal amžių vis mažėja, tačiau nepaisant to, vis dar pasitaiko darbdavių, kurie pirmenybę teikia jaunesniems 25-40 metų darbuotojams, kurie, girdi, geriau moka užsienio kalbas, tobuliau dirba kompiuteriu ir labiau derės prie jauno kolektyvo.
 

Atlyginimai kilstelėjo, bet lūkesčiai - labiau

Statistikų ir ekonomistų fiksuojamą algų augimą pastebime ir analizuodami darbo skelbimus. Lyginant su praėjusiais metais, darbdavių siūlomos algos pakilo, bet vidutiniškai tik apie 3-5%.Tuo tarpu darbuotojų lūkesčiai padidėjo labiau -  norima vidutiniškai bent 10% didesnio atlyginimo. Beje, skelbimų su nurodytais atlyginimais skaičius išliko panašus – vidutiniškai apie 10-15 proc. nuo visų darbo pasiūlymų. Tačiau pastebime, kad darbdaviai darbuotojus vis labiau vilioja kitomis „gėrybėmis“: įvairiais sveikatos ir kitokiais draudimais, galimybėmis bent dalinai dirbti iš namų, įvairiais priedais už rezultatus ir pan.


Kokie specialistai paklausiausi ir kokie ne

Šiuo metu labiausiai ieškoma įvairių rūšių pardavimo specialistų: vadybininkų, vadovų, konsultantų. Gerų pardavikų reikia visiems, be to, tokie žmonės įmonėje dažnai keičiasi: vieni suvokia, kad tai ne jų pašaukimas, kiti, įgudę pardavinėti, perbėga pas tuos, kas daugiau moka. Pardavimų specialistų pagal populiarumą niekaip neaplenks dabar dažnai linksniuojami  IT ar inžinerijos profesionalai. IT srityje su išskėstomis rankomis laukiama ne pradedančių, o patyrusių informacinių technologijų specialistų, duomenų analitikų, be to, labai reikia statybų vadovų, projektuotojų, inžinierių, mat nemaža dalis šių specialistų dirba užsienyje. Dėl lietuviškų specialistų pešasi ne tik vietinės, bet ir užsienyje veikiančios įmonės. Lietuviai užsienyje garsėja savo patikimumu, gera kvalifikacija, o kainuoja pigiau nei toks pats specialistas iš vakarų.

Kaip ir anksčiau ieškodami darbo su didelėmis problemomis susiduria teisės, humanitarinių bei socialinių mokslų specialistai. Panašu, kad didžioji jų dalis jau susitaikė, kad pagal profesiją darbo negaus ir renkasi kitokius darbus. Čia pastebime ir teigiamų pokyčių. Po truputį eižėja Lietuvoje vyravęs „gelžbetoninis” įsitikinimas, kad jauni žmonės tiesiog „privalo“ po mokyklos stoti į universitetus, užuot pabandę, kaip priimta vakaruose, pirma studijuoti koledže, kur mokoma labiau praktinių, profesinių žinių. Kaip rodo šiųmetinio priėmimo į kolegijas rezultatai – ledai pajudėjo. Gali būti, kad dabar egzistuojantis didelis profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumas ims mažėti. Jeigu, žinoma, didesniais atlyginimais kvalifikuotų specialistų vėl neišvilios užsienio darbdaviai.
 

PERŽIŪRĖKITE POPULIARIAUSIŲ POZICIJŲ DARBO PASIŪLYMUS:
 

Pasiūlymai vadybininkams

 

Pasiūlymai vadovams

 

 

Pasiūlymai konsultantams

 

 

Visi skelbimai

 

 




Tai ar darbuotojas jau karalius?

Ne vienas ekspertas pranašavo, kad netrukus Lietuvoje ne darbdavys, o darbuotojas diktuos sąlygas. Tačiau šiandien vėlgi daug kas priklauso nuo darbo pozicijos ir nuo darbo vietos. Jeigu tai sostinė ar didesnis miestas, čia daugiau darbo pasiūlymų,daugiau ir kandidatų į darbo vietą. Todėl konkurencija tarp darbdavių ir tarp potencialių darbuotojų yra didžiulė. Jeigu geidžiamas retas specialistas – visi koziriai darbuotojo rankose. Jeigu kandidatuojama į poziciją, kur galima didžiulė kandidatų banga – renkasi darbdavys. Su mažesniais miestais irgi dviprasmiška situacija – viena vertus juose mažiau potencialių darbuotojų, todėl konkurencija mažesnė, iš kitos pusės – mažiau darbo pasiūlymų ir čia jau renkasi darbdavys, o ne darbuotojas.
 

Užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje

Lietuvoje veikiančioms įmonėms vis dažniau savo paslaugas siūlo užsienio specialistai. Paprastai tai vadybos, vadovavimo studijas baigę asmenys, taikantys į vadovų pozicijas. Darbdaviai tokius pretendentus vertina įvairiai - viena vertus tai žmogus, puikia mokantis užsienio kalbą ir galbūt pažįstantis užsienio rinką, iš kitos pusės – jis nelabai išmano Lietuvos situaciją.

Skelbimų, kuriose darbą lietuviams siūlo užsienio įmonės, taip pat nemažai, nors tokių skelbimų skaičius gan panašus į pernykštį. Vasaros sezono metu jų visada padaugėja, mat ieškoma darbuotojų sezoniniams darbams (paprastai turizmo ir aptarnavimo sektoriuose). Taip pat pastebime padidėjusią statybos bei inžinerijos sektoriaus specialistų paklausą užsienio įmonėse.

Straipsnio vertinimas:
Iš viso balsų: 0  |  Vidutinis įvertinimas: 0
Vertinti:
         

Straipsnių paieška