Darbo paieškos portalo CVMarket.lt atlikta dirbančiųjų apklausa rodo, kad didžioji dalis lietuvių vis dar gyvena iš vieno samdomo darbo. Tačiau dalis gyventojų šias pajamas papildo įplaukomis iš antro, trečio ar dar daugiau darbų arba nuosavo verslo, investicijų, socialinių išmokų bei šeimos pajamų.
Dideli šalčiai lėmė smarkiai išaugusias šildymo sąskaitas, o kartu nuolat kyla ir maisto bei paslaugų kainos. Tuo pačiu vis mažėja vilčių, kad darbdaviai artimiausiu metu didins atlyginimus. Tokia situacija turėtų skatinti gyventojus labiau taupyti, ieškoti geriau apmokamo darbo ar papildomų pajamų šaltinių. CVMarket.lt atliktas tyrimas atskleidžia, kad šiuo metu net 58,2 % lietuvių gyvena tik iš vieno samdomo darbo ir neturi jokių papildomų pajamų. Dar 3,1 % apklaustųjų turi antrą samdomą darbą, o 0,61 % dirba trijuose ar daugiau samdomų darbų.
Įdomu, kad net 22,5 % respondentų savo pajamų struktūroje išvis neturi samdomo darbo. Tik iš pašalpų išsilaiko 7,7 %, tik iš šeimos pajamų – 6,2 %, o tik iš nuosavo verslo ar individualios veiklos – 4,4 % tyrimo dalyvių. Likę tarpusavyje derina kelis pajamų šaltinius.
Tuo pat metu 6,1 % visų respondentų dirba ir kartu vykdo verslą ar individualią veiklą, 3,1 % dirba ir gauna pajamas iš nuomos ar investicijų, o 3,4 % dirba ir tuo pačiu gauna socialines išmokas.
Bendrai paėmus 77,09 % gyventojų turi tik vieną pajamų šaltinį, 17,8 % – du, 4,1 % – tris, o 1,1 % – keturis ar daugiau pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad apie 23 % visų respondentų turi daugiau nei vieną pajamų šaltinį.
Analizė pagal respondentų lytį rodo skirtingus pajamų modelius. Tarp turinčių tik vieną samdomą darbą moterys sudaro apie du trečdalius (65,1 %). Tik iš šeimos pajamų gyvenančiųjų grupėje moterys sudaro apie tris ketvirtadalius (75,6 %), o tik pašalpų gavėjų grupėje – 59,2 %.
Tuo metu kombinacijoje „darbas + nuoma ar investicijos“ vyrai sudaro 57,6 % šios grupės. Pajamų modeliuose, kur figūruoja nuosavas verslas ar individuali veikla, lyčių pasiskirstymas tolygesnis.
Sudėtingesnę – trijų ar daugiau pajamų šaltinių – struktūrą turi apie 5 % visų respondentų, ir ši dalis tarp vyrų bei moterų iš esmės nesiskiria.
Iki 25 metų grupėje reikšmingą vaidmenį atlieka šeimos pajamos – apie 31,1 % „tik šeimos pajamų“ atvejų sudaro jauniausi respondentai.
25–44 metų grupėje labiausiai paplitę pajamų modeliai su nuosavu verslu ar individualia veikla – apie 53,2 % „tik verslas“ atvejų priklauso šiam amžiaus segmentui. Ši amžiaus grupė taip pat dominuoja mišriose „darbas + verslas“ kombinacijose, kur ypač išsiskiria 35–44 metų respondentai.
Vyresni nei 45 metų gyventojai sudaro apie 56,1 % „tik pašalpų“ gavėjų ir beveik pusę (apie 48 %) „pagrindinis darbas + nuoma ar investicijos“ modelio atvejų.
Mišrios pajamų kombinacijos labiausiai koncentruotos didmiesčiuose, ypač Vilniuje, kur fiksuojama apie 37,9 % „darbas + verslas“ ir 35,6 % „darbas + investicijos“ atvejų. Kaunas ir Klaipėda taip pat patenka tarp aktyvesnių pajamų diversifikacijos centrų, tačiau jų dalis mažesnė nei sostinės.
Išsilavinimo analizė rodo aiškų ryšį su pajamų struktūra. Verslo ir investicijų modeliai koncentruojasi tarp aukštąjį universitetinį ar magistro išsilavinimą turinčių respondentų – „darbas + nuoma ar investicijos“ modelyje tokie asmenys sudaro apie tris ketvirtadalius visų atvejų. Tuo tarpu „tik pašalpų“ ir „pašalpos + šeimos pajamos“ modeliuose dažniau dominuoja žemesnio nei aukštojo išsilavinimo respondentai.
Nors Lietuvoje vis dar vyrauja vieno pajamų šaltinio modelis, ateityje gyventojų pajamų struktūra gali keistis dėl darbo rinkos ir mokestinės aplinkos pokyčių. Tikėtina, kad artimiausiais metais didės investicinių pajamų svarba – tam įtakos turės tiek 2026 metų mokestinės reformos, tiek augantis gyventojų finansinis raštingumas.
Tuo pačiu kelių samdomų darbų modelis gali susidurti su tam tikrais iššūkiais. Pastaruoju metu dalis darbdavių riboja nuotolinio darbo galimybes ir grąžina darbuotojus į biurus, todėl tampa sudėtingiau derinti kelis darbus vienu metu. Jei ši tendencija stiprės, antro ar trečio samdomo darbo populiarumas gali stabilizuotis arba net mažėti.
Tarpine alternatyva išlieka verslas ir individuali veikla, ypač tarp 26-45 metų ir aukštesnį išsilavinimą turinčių gyventojų, kurie dažniau renkasi mišrią pajamų struktūrą. Vis dėlto šios srities plėtra labiau priklausys nuo ekonominio ciklo, reguliacinės aplinkos ir mokesčių politikos.
