Vasara tapo ne tik poilsio, bet ir profesinio tobulėjimo laiku. Būtent birželio–rugpjūčio mėnesiais paprastai pagausėja pasiūlymų trumpai, bet intensyviai mokytis įvairių naujų gebėjimų – nuo užsienio kalbų ir skaitmeninių įgūdžių iki viešo kalbėjimo ir laiko valdymo.
Iš viso CVMarket.lt apklausoje dalyvavo 1707 respondentai.
Rezultatai rodo, kad nemaža dalis darbuotojų nelaukia, kol mokymus pasiūlys darbdavys. Jie patys ieško kursų, skiria tam savo laiką ir pinigus, nes supranta, kad turimų žinių gali nebeužtekti siekiant geresnio darbo, aukštesnių pareigų ar norint išlikti konkurencingiems savo profesinėje srityje. Vis dėlto svarbus ne pats kursų baigimo pažymėjimas, o tai, kaip įgytas žinias žmogus sugebės pritaikyti darbe.
Apklausos rezultatai nepatvirtina stereotipo, kad papildomai mokytis labiausiai linkęs jaunimas. Iš gausesnių amžiaus grupių kvalifikaciją dažniausiai kėlė 45–54 metų respondentai – tokių buvo 55,0 proc. Nedaug atsiliko 35–44 metų žmonės – per pastaruosius 12 mėnesių mokėsi 54,3 proc. šios grupės apklaustųjų.
Tarp 25–34 metų respondentų papildomai žinių sėmėsi 49,8 proc., tarp 55–64 metų – 45,8 proc., o tarp 18–24 metų apklaustųjų – 42,9 procentai.
Vyrų ir moterų rezultatai beveik nesiskyrė. Mokymuose dalyvavo arba su darbu susijusius kursus baigė 51,4 proc. apklaustų vyrų ir 51,2 proc. moterų.
Karjeros viduryje žmonės paprastai jau gerai mato, kurių žinių jiems trūksta, kokie pokyčiai vyksta jų profesinėje srityje ir ko iš darbuotojų tikisi darbdaviai. Todėl 35–54 metų apklaustųjų aktyvumas neturėtų stebinti.
Ryškūs skirtumai matomi vertinant respondentų išsilavinimą. Per pastaruosius metus papildomai mokėsi 64,5 proc. magistro laipsnį turinčių apklaustųjų. Tarp universitetinį bakalauro išsilavinimą įgijusių respondentų tokių buvo 55,0 proc., o tarp baigusių kolegiją – 51,7 proc.
Profesinį išsilavinimą turinčių apklaustųjų grupėje kvalifikaciją kėlė 45,5 proc., o tarp vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų – 36,2 proc.
CVMarket.lt specialistai pastebi tęstinio mokymosi problemą: papildomas žinias dažniau kaupia tie, kurie jų jau turi daugiau. Tokiu būdu skirtumas tarp nuolat besimokančių ir kvalifikacijos nekeliančių darbuotojų tik didėja.
Vasarą įvairios mokymo įstaigos ir privatūs mokymų teikėjai įprastą pasiūlą papildo trumpesnėmis bei intensyvesnėmis programomis. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Kalbų mokykla skelbia atskirą vasaros užsienio kalbų kursų pasiūlą, o kiti mokymų teikėjai siūlo trijų savaičių, 40 akademinių valandų intensyvius 13 užsienio kalbų kursus ar vienos savaitės specializuotas anglų kalbos programas ar net specialias stovyklas, kur intensyviai mokomasi kalbos.
Užsienio kalbos yra viena praktiškiausių kvalifikacijos kėlimo krypčių. Ankstesnė CVMarket.lt darbo skelbimų analizė parodė, kokioje dalyje skelbimų buvo reikalaujama užsienio kalbų žinių:
Darbdaviai taip pat ieškojo čekų, ispanų, prancūzų, ukrainiečių, skandinavų ir kitomis kalbomis kalbančių darbuotojų.
Anglų kalba daugelyje įmonių, dirbančių ne tik Lietuvoje, jau vertinama kaip bazinis gebėjimas, todėl kandidato pranašumu gali tapti aukštesnis jos lygis, profesinės terminologijos išmanymas arba antros užsienio kalbos mokėjimas. Vasaros kursas gali būti pirmas konkretus žingsnis, tačiau norint išsaugoti rezultatą mokymąsi ir kalbos vartojimą reikia tęsti.
