Visi norime gražių daiktų ir solidžios sumos banko sąskaitoje, tačiau dažnai iki to reikia nueiti ilgą ir ne visada lengvą kelią. Vienas būdų jį pradėti ir įgauti taip reikalingos patirties – profesinė praktika. Deja, ne visiems ji „įkandama“ – dažnas studentas jau pirmuose kursuose ieško su profesija nesuderinamo darbo, kad pavyktų sudurti galą su galu. Apmokamas darbas studentams dažnai tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Tad natūraliai kyla klausimas, ar profesinė praktika privalo būti apmokama?
Vienas pagrindinių argumentų už tai, kad studentams būtų privalomai mokama už praktiką – galimybė pasipraktikuoti ir profesines žinias praktiškai pritaikyti visiems, ne tik tvirtesnį finansinį užnugarį turintiems jaunuoliams. Toli gražu ne visi studentai gali dirbti be atlyginimo net ir kelis mėnesius. O jei neapmokama profesinė praktika – privaloma, nežinia, ar ji netampa formalumu.
Atlygis už praktiką nebūtinai turėtų būti didžiulis – galbūt pakanka tokio, kuris padengtų transporto ir pragyvenimo išlaidas. Darbdaviui turėtų būti svarbu, kad tai ne tik leis studentui daugiau savo laiko skirti praktikai, bet ir padidins jo motyvaciją. Gaudamas net ir nedidelį atlygį, jaunuolis greičiausiai labiau jausis įmonės dalimi ir stengsis dėl jos sėkmės.
Dar tik diskutuojant apie prievolę mokėti už praktiką, suskubę verslai gali nemažai išlošti. Taip darbdavys parodo, kad jam nesvetima socialinė atsakomybė. Tai ne tik graži tema komunikacijai apie kompanijos misiją, bet ir galbūt realus konkurencinis pranašumas. Apmokamą praktiką siūlančios įmonės dažnai lengviau pritraukia geriausius studentus, kurie gali greitai pradėti atlikti naudos duodančias funkcijas ir kurti pridėtinę vertę įmonei.
Dalis jų galbūt taps ir įmonės lojaliais darbuotojais. Tai akcentuoja CVMarket.lt personalo atrankų specialistai, kurie remiasi savo patirtimi ir atkreipia dėmesį į užsienio šalių tyrimus. Štai JAV veikiančios Nacionalinės Kolegijų ir Darbdavių Asociacijos (angl. National Association of Colleges and Employers, NACE) tyrimo duomenimis, po apmokamos praktikos įdarbinti studentai ilgiau išlieka įmonėje. Remiantis tyrimu, po pirmųjų įdarbinimo po praktikos metų darbovietėje liko 3 iš 4 darbuotojų, kai tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje įmonėje dirbo 2 iš 4 minėtos praktikos neatlikusių specialistų. Panašių tendencijų, atlikus tyrimą, galėtume tikėtis ir Lietuvoje.
Deja, viskas idealiai atrodo tik teorijoje. Esant įsipareigojimui mokėti už praktiką, galimai ne visos įmonės (ypač – mažesnės) išgalės už ją mokėti. Kitos susidurs su administracine našta – kai praktika trunka vieną ar kelis mėnesius, tampa sudėtinga tvarkyti daugybės papildomų „darbuotojų“ administravimo kaštus. Dabar paprasčiausiai pakanka trišalės sutarties tarp įmonės, universiteto ir praktiką atliekančio studento. Ką visa tai reiškia patiems studentams? Ogi gerokai mažiau praktikos galimybių.
Dalis verslų į profesinę praktiką žvelgia kaip į studento mokymą, o ne jo darbą. Jei praktikantui skiriamas mentorius, daugybė jo laiko ir papildomos darbo priemonės, praktikantas nedirba visą darbo dieną, nieko keisto, kad nenorima jam mokėti atlyginimo.
Aišku, galima ieškoti kompromiso. Galbūt atlyginimo galima nemokėti pirmus kelis mėnesius, kol studentas mokosi. Jei vėliau jis rodo gerus rezultatus, dirba savarankiškai ir kuria vertę įmonei, verta ir susimokėti. Studentui atlyginimo nemokantis verslas taip pat galėtų padengti bent dalį su praktika susijusių studento išlaidų, pavyzdžiui, maitinimo ir transporto, ar mokėti šias išlaidas padengiančią mėnesinę stipendiją. Dalies išlaidų naštą galbūt galėtų perimti ir universitetas.
CVMarket.lt personalo atrankų specialistai akcentuoja, kad būdų suteikti studentams galimybę gauti žinių – daugybė. O kaip rodo pavyzdžiai, iš to gali nemažai išlošti abi pusės.
