Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Naujienos ir tyrimai Ar darbdaviui dar reikia kasininkės su dviem aukštaisiais?
 

Ar darbdaviui dar reikia kasininkės su dviem aukštaisiais?

Beveik 48 proc. įsidarbinusių Lietuvos įmonėse teigė, kad jiems taip ir neprireikė vieno ar kelių gebėjimų, kuriuos darbdavys nurodė savo darbo skelbime.

Dar ne taip seniai darbdaviai lyg niekur nieko ieškojo valytojų, mokančių užsienio kalbas ar kelis aukštuosius turinčių prekybos centro kasininkių, tačiau dabar netgi pagrįstus reikalavimus specialistams darbdaviai priversti švelninti. Ne vienas  sutinka ir pats apmokyti, ir atsivežti, ir net apgyvendinti pasiryžusius pas jį dirbti.

Reikalavimus patirčiai, konkrečiam išsilavinimui ne vienoje darbo pozicijoje keičia pageidavimai, kad darbuotojas bent jau būtų linkęs mokytis, imtis iniciatyvos ir būti ambicingas. Tačiau savo darbo skelbimuose vienas kitas darbdavys, ieškantis darbuotojo, ima ir atitrūksta nuo realybės.

Portalo cvmarket.lt specialistai apklausė 1730 asmenis, dirbančius Lietuvos įmonėse, siekdami nustatyti, kiek darbdavio reikalavimai darbuotojui skiriasi darbo skelbime ir realybėje.

Paaiškėjo, kad visų kompetencijų, kurios buvo išvardintos darbo pasiūlyme, prireikė daugiau nei pusei dirbančiųjų (52 proc.). Kiek mažiau nei pusė iš jų teigė, kad naujas darbas pareikalavo netgi daugiau žinių ir įgūdžių, nei pageidavo įmonės vadovai. Beje, trisdešimtmečiai ir jaunesni darbuotojai dažniau nurodė, kad darbdavio reikalavimai ir reali situacija atitiko vienas kitą.

Dar beveik 19 proc. įsidarbinę pamatė, kad kai kurių pageidautų gebėjimų neprireikė, bet užtat teko skubiai įsisavinti kitus dalykus, apie kuriuos skelbime net nebuvo užsiminta. Vyrai tokią situaciją minėjo dažniau nei moterys.

Likę 29 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad vienos ar kitos iš darbdavio pageidaujamų kvalifikacijų ar gebėjimų jų darbe taip ir neprireikė. Neatmestina, kad pertekliniai reikalavimai darbo skelbime atbaidė ne vieną potencialų kandidatą, kuris būtų galėjęs sėkmingai užimti siūlomą poziciją. Daugiausiai iš pastebėjusių neatitikimą tarp reikalavimų ir realybės – net septyni procentai  visų kalbintų asmenų nurodė, kad taip ir nepravertėjų turima ir darbdavio pageidauta darbo patirtis, nes vis tiek visko teko mokytis iš naujo. Dar 6 proc. dirbančiųjų pastebėjo, kad pareigoms vykdyti būtų pakakę žemesnio išsilavinimo. O 5 proc. teigė, kad darbe taip ir neprireikė užsienio kalbos, kuri buvo tarp privalomų gebėjimų. Įdomu, kad apie taip ir nepravertusią užsienio kalbą dažniau užsiminė vyresni nei 30 metų dirbantieji.

Mažiau kaip du procentai apklaustųjų pareiškė, kad taip ir neteko panaudoti kompiuterio įgūdžių ar vadovavimo patirties. 1,3 proc. pastebėjo, jog neprireikė vairuotojo teisių, nors toks reikalavimas darbo pasiūlyme ir figūravo.

Dar 3 proc. respondentų paminėjo įvairius kitus reikalavimus, nurodytus darbo skelbime, bet taip ir nepravertusius dirbant. O likę 5,7 proc. įsidarbinę išsiaiškino, jog darbo pobūdis išvis neatitiko aprašymo.

Straipsnių paieška