Pirmasis puslapisKarjeros patarimai Naujienos ir tyrimai Kas darbe labiausiai nervina lietuvius
 

Kas darbe labiausiai nervina lietuvius

Kad dirbtume greičiau ir produktyviau, nereikia skubėti investuoti į gamybos įrangą, verslo procesų modernizavimą ar automatizavimą. Pirmiausia pakaktų pasirūpinti, kad darbuotojai būtų mažiau trukdomi ir blaškomi. Specialiai atliktas tyrimas atskleidė, kas lietuvių darbingumui trukdo labiausiai.

Kaip rodo JAV kompanijos „Udemy“ 2018 m. atliktas tyrimas, darbuotojų produktyvumą, darbo tempą, daromų klaidų kiekį ir netgi sveikatą neigiamai veikia įvairūs trukdžiai. Kad tokius trukdžius patiria, minėjo net trys iš keturių dirbančiųjų. Trukdymo ir blaškymo problema aktuali ir Lietuvoje. Tą byloja specialistų paieškos portalas „CVMarket.lt“ atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1238 įvairiose Lietuvos įmonėse dirbančius asmenis. „Udemy“ naudotą darbo trikdžių sąrašą kiek praplėtėme, siekdami geriau atspindėti Lietuvos realijas. Daugiau dėmesio – patalpų vėdinimui. Įdomu, kad kone pusę visų dirbančiųjų balsų surinko atsakymai, susiję su bendradarbiais ir triukšmu. Net 23,2 proc. dirbančiųjų skundėsi savo kolegomis, o tiksliau jų neprofesionalumu, dėl ko tenka patiems turėti problemų. Dar tiek pat atsakiusiųjų nurodė, kad jiems dirbti trukdo plepūs bendradarbiai (ką irgi galime pavadinti neprofesionalumo požymiu) bei triukšmas darbo patalpose. Beje, iki pandemijos buvęs itin populiarus darbuotojų susodinimas vienoje patalpoje, ne tik mažina darbo našumą, tačiau ir sukelia tarp kolegų įtampą. Kad atsiribotų nuo erzinančio triukšmo, ne vienas dirbantysis priverstas užsidėti ausines, o su kambario kaimynais bendrauti telefonu ar elektroniniu paštu.

Beje, plepūs kolegos mažiau kliūva jaunesniems nei trisdešimties metų dirbuotojams. O triukšmas biure iš pusiausvyros labiau veda moteris. Mėgstančiais paplepėti kolegomis šiek tiek labiau nepatenkinti vyrai.

 

Dar 14,5 proc. apklausos dalyvių dirbti trukdo pernelyg priekabūs ir viską linkę kontroliuoti vadovai. Įdomu, kad toks viršininkas labiau nepatinka tiems, kam dar nesukako 31-eri. Štai moterų ir vyrų preferencijos šiuo klausimu yra vienodos. 13,3 proc. dirbančiųjų skundžiasi negalintys pilnu pajėgumu dirbti dėl prastų (šaltų, per karštų, nepatogių ar kitokių) darbo patalpų (13,3 proc.). Beje, neigiamai veikti dirbančiųjų našumą gali ir prastas patalpų vėdinimas, mat pastaruoju metu, taupant energiją, statomi vis hermetiškesni pastatai. O kai patalpos prastai vėdinamos, biure kaupiasi įvairūs kvapai, kenksmingos cheminės medžiagos, išsiskiriančios, pavyzdžiui, iš baldų ar įkaitusios biuro technikos, taip pat anglies dvideginis, kurį kvėpuodami išskiriame kiekvienas mūsų. CO₂ kiekis biuro ore gali net šešis kartus viršyti šių dujų koncentraciją lauke. Dėl koronaviruso sukeltos situacijos, Sveikatos apsaugos ministerija patalpas rekomenduoja vėdinti ne rečiau kaip kas valandą. Kaip nustatė Harvardo universiteto mokslininkai, vos dvigubai didesnė CO₂ koncentracija biuro ore padidina klaidų kiekį, sulėtina reakciją, o taip pat 15 proc. sumažina tokiomis sąlygomis dirbančių našumą. Kiti tyrėjai pastebi, kad augant anglies dvideginio koncentracijai žmogų paprasčiausiai suima miegas. Darbo patalpų ir aplinkos kokybei labiau jautrios moterys ir jaunesni nei 30-ies metų dirbantieji.

 

Kitokie trukdymai lietuvių taip neerzina ir darbų nestabdo. Negąsdina jų dažni susirinkimai – neigiamą požiūrį į juos išreiškė vos 2,4 proc. apklaustųjų, o socialiniai tinklai, kuriems darbo vietoje negali atsispirti daugelis, kaip trukdantys darbui, buvo paminėti tik kas penkiasdešimto dirbančiojo. Daro daugiau klaidų Kaip rodo tyrimai, nuo trukdžių darbe kenčia visi dirbantieji – ir net tie, kurie sako, kad sutrikdyti greitai grįžta į normalų darbo ritmą ar tiesiog negirdi aplinkinio triukšmo. Tačiau, anot Mičigano valstybinio universiteto studijos, net trumpi darbo pertraukimai gali būti dvigubai didesnio klaidų kiekio priežastimi. Nuolatos atitraukiami nuo darbų ir kitaip blaškomi darbuotojai praranda brangų laiką ir tuomet turi dirbti greičiau, kad viską spėtų laiku. Dėl skubėjimo gali jaustis mažiau produktyvūs ir mažiau motyvuoti, o tai gali sukelti neigiamų emocijų, pavyzdžiui, stresą ar nerimą.


 

Straipsnio vertinimas:
Iš viso balsų: 1  |  Vidutinis įvertinimas: 5
Vertinti:

Straipsnių paieška