Kolegų vakarėlis: dalyvauti, o gal ne?
Kalėdos ir Naujieji metai - jau čia pat. Smagių pasisėdėjimų už šventinio stalo bus kiekvienoje darbovietėje. Tokie bendri renginiai, neformali aplinka dar labiau sutelkia kolektyvą. Ir nors esate labai užimtas ir asmeniškai nieko įdomaus per tokį vakarėlį nesitikite, jame reikėtų dalyvauti.
Priešingu atveju būsite palaikytas žmogumi, ignoruojančiu bendrąsias vertybes ir demonstratyviai išsiskiriančiu iš kolektyvo. O tokie dalykai sunkiai atleidžiami. Argumentai, dėl kurių jūs nedalyvaujate bendrose linksmybėse, privalo atrodyti pakankamai rimti vadovybės ir kolegų akyse.
Pavyzdžiui, artimųjų liga, būtinybė oro uoste pasitikti iš užsienio atvykusį giminaitį ir pan. Bet kuriuo atveju dažnai piktnaudžiauti objektyviomis priežastimis ir sistemingai ignoruoti kolektyvinių susibūrimų negalima. Ir dalykinio etiketo požiūriu neleistina, ir karjerai pavojinga. Juk tai savotiškas testas, atskleidžiantis lojalumą kompanijai.
- Užtat išeiti anksčiau nedraudžiama. Atidavėte duoklę tradicijai: pabendravote su kolegomis, išgėrėte taurę vyno, pasigardžiavote gabalėliu torto - ir remdamiesi objektyviomis priežastimis galite išeiti. Pageidautina iš anksto bendradarbiams užsiminti apie neatidėliotiną svarbų reikalą, kuris neleidžia jums pasilikti iki šventės pabaigos. Galų gale, jeigu vakarėlis nelauktai pasirodys įdomus, kas jums sutrukdys "primiršti" savo problemas?
- Išnaudokite "pasisėdėjimus" tam, kad neformalioje aplinkoje galėtumėte pabendrauti su tais, iki kurių įprastai be svarios priežasties neįmanoma "prisikasti". Pavyzdžiui, sumaniai užmezgę pokalbį su šefu jį dominančia tema, jūs gausite papildomą galimybę išdėstyti jam savo pasiūlymus.
Tarp kitko, daugelis Vakarų vadybos specialistų mano, jog žmonės dažnai karjeros maratoną pralošia būtent dėl nesugebėjimo bendrauti su kolegomis. Asmeniniai kontaktai visada praverčia. Tiktai neperženkite tarnybinės subordinacijos ribų. Bendros linksmybės, aišku, suartina, bet pernelyg didelio artumo geriau išvengti.
- Per vakarėlį absoliučiai neleistinas niurnėjimas ir skundimasis. Nederėtų kolegoms gadinti nuotaikos suverčiant ant jų galvų asmenines - ir netgi dalykines! - problemas. Viskam savas laikas ir vieta.
- Jauskite ribas vartodami alkoholį. Pasidavę momentui ir nusileidę atkakliems raginimams "Dar po truputėlį!" rizikuojate labai dėl to gailėtis. Į pernelyg "padauginusį" žmogų žiūrima su pašaipa. Kam to reikia? Kitas kraštutinumas - demonstratyvus atsisakymas pritarti tostui už mėgstamos kompanijos klestėjimą. Būtinai pakelkite taurę ir gurkštelėkite. Vėliau elkitės savo nuožiūra - galima išgerti iki dugno, o galima ir neskubėti.
- Ką daryti, jeigu gerokai įkaušęs bendradarbis kankina jus perdėtu atvirumu?
Pasistenkite žūtbūt išsivaduoti iš jo draugijos. Nes prablaivėjęs jis nuspręs, jog, sužinoję paslaptis, jūs keliate jam potencialią grėsmę. Nepavyko išsisukti? Išklausykite bendradarbio monologą be komentarų - tylomis. Jei kitą dieną jis bandys išsiaiškinti, kiek jūs žinote, lengvabūdiškai atsakykite: "Buvau tokios pakilios nuotaikos, kad nieko neįsiminiau, ką man sakėte". Tokia pozicija ir jam, ir jums leis išlikti savimi.
- Pats nemaloniausias dalykas - susidurti su agresyviu įkaušusio kolegos elgesiu. Jeigu jaučiate, kad atmosfera kaista, ir į bandymus nuraminti bendradarbis jau nereaguoja, atsikelkite ir išeikite. Alkoholinių debatų pasekmės gali būti nenuspėjamos, o jums visai nėra reikalo tapti skandalo dalyviu.
- Keletas žodžių dėl draugiško pasiplepėjimo. Dažnai per vakarėlius žmonės mėgsta susiburti į grupeles. Etiketo požiūriu tai nedraudžiama. Tačiau neleistina, susibūrus į "savą" kompaniją, aptarinėti kitų čia pat esančių žmonių elgesį.
Nors ir kaip knieti atkreipti bendradarbių dėmesį į tai, koks nemadingas yra gretimo skyriaus vedėjos kostiumas ir kur dingo sekretorė Živilė su programuotoju Vytu, - susilaikykite. Kompanijoje taip pat nederėtų pradėti dalykinės diskusijos dėl ne laiku atiduotos metinės ataskaitos ir kitų metų darbo perspektyvų.
LŽ Žurnalas
